- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- ATP-116-211/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-02022-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimo, kuriuo pastarajam pagal LR ATPK 50 str. paskirta 300 litų (86 eurų) bauda, panaikinimo, nustatė :
Aprašomoji dalis
2014-11-27 Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta J. B. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-2405-298/2014 ir to paties teismo 2014-11-27 nutarimu pastarajam skirta 300 Lt bauda už tai, kad J. B. 2014 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini), S. B. „P“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nupjovė 3 medžius, priklausančius E. B., kurių vertė 100 Lt, tuo įvykdydamas smulkų svetimo turto pagrobimą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 str.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde apeliantas J. B. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo nesutinkantis su skundžiamu nutarimu, kadangi jokio teisės pažeidimo nepadarė. Nurodo, jog teismas nustatė, kad medžius, kuriuos jis nupjovė, dar 2002 m. nupirko ir pasodino valstybinėje žemėje ir tik 2013 m. pakartotinai iškviestas geodezininkas pakartotinai nustatė sklypo ribas, po ko paaiškėjo, kad žemės sklypo dalis, kurioje pastarasis pasodino medžius, priklauso E. B., t.y., jis sužinojo, kad pasodino medžius neteisėtai, t.y. užėmė svetimą žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Pasak apelianto, LR ATPK 50 str. numatytas pažeidimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Jis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu nustatė, kad pastarasis 2014 m. vasario mėn. nupjovė tris medžius, kuriuos įsigijo ir pasodino pats, svetimame žemės sklype. Tokiu būdu apeliantui akivaizdu, kad tokiu savo veiksmu jis pašalino neteisėtą svetimo žemės sklypo valdymą, todėl administracinio teisės pažeidimo nepadarė, t.y. nėra pagrindinio administracinės teisės pažeidimo objekto – svetimo turto, bei objektyviosios pusės – svetimo turto pagrobimo. Apelianto teigimu, nesant bent vieno elemento, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados viršininkas K. K. (toliau – Maišiagalos policijos nuovada) prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo kategoriškai nesutinkantys su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o Vilniaus rajono apylinkės teismas, jų teigimu, surinko visus patikimus duomenis, įrodančius J. B. kaltę bei visapusiškai išnagrinėjo jo atžvilgiu padarytą pažeidimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo E. B. (toliau – E. B.) prašo J. B. skundą atmesti. Nurodo žemės sklypą įsigijusi 2008 m. spalio 29 d. iš J. R., todėl J. B. pretenzijos yra neargumentuotos ir nepagrįstos.
Šalies argumentai
E. B. nurodo, kad 2007 metais, buvusios savininkės J. R. užsakymu, buvo atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), SB „P“, kadastriniai matavimai. 2007-05-05 buvo atlikti žemės sklypo ženklinimo darbai, bei surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, su kuriuo susipažino ir pasirašė J. B. žmona, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė S. B.. 2008 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu E. B. nurodo iš J. R. įgijusi minėtą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teigia, kad LR CK 6.395 str. 1 d. pagrindu jai taip pat perėjo ir nuosavybės teisė į visus žemės sklype esančius sodinius.
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime nurodo, kad visą šį laikotarpį, jai nuosavybės teise priklausančio, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas J. B. ignoravo ir jų nepaisė, perkėlė riboženklius. 2013 m. birželio mėnesį J. B. žmona sukėlė konfliktą, reiškė neargumentuotas pretenzijas. Dėl šių priežasčių, 2013 m. rugpjūčio mėnesį, E. B. nurodo iškvietusi atestuotą geodezininką, apie jo vizitą informavo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkus J. ir S. B.. Pakartotinių kadastrinių matavimų ir riboženklių atstatymo darbų metu dalyvavo J. B.. Atlikus pakartotinius žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo darbus, esant liudininkams, asmeniškai nurodo įspėjusi J. B. paisyti ir vadovautis nustatytomis žemės ribomis. Šios aplinkybės, pasak E. B., paneigia J. B. skunde nurodytus paaiškinimus, esą jis tik 2013 m. sužinojęs apie tai, kad nurodytas žemės sklypas, kuriame J. B. atliko neteisėtus veiksmus, priklauso kitiems asmenims. Taip pat E. B. nurodo, kad J. B. skunde pats pripažįsta, jog atlikdamas neteisėtus veiksmus 2014 m. vasario mėn. nupjovęs 3 medžius, jau žinojęs, jog juos atlieka svetimame žemės sklype. Nurodo, kad jai priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), SB „P“ visą laikotarpį yra tvarkomas, prižiūrimas, turi aiškius riboženklius bei yra aptvertas tvora. Tokiu būdu teigia, kad J. B. piktybiškai sunaikino jai priklausantį turtą bei padarė žalą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
J. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 50 str. už tai, kad 2014 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini), S. B. „P“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nupjovė 3 medžius, priklausančius E. B., kurių vertė 100 Lt, tuo įvykdydamas smulkų svetimo turto pagrobimą.
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
LR ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str. 2 d.).
LR ATPK 257 str. įpareigoja teismą administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Pagal LR ATPK 50 str. atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. LR ATPK 10 str. numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad LR ATPK 50 str. įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, t.y. dėl to, kad J. B. 2014 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini), S. B. „P“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nupjovė 3 medžius, augusius E. B. priklausančiame žemės sklype. Šias aplinkybes patvirtina skundžiamame nutarime išdėstyta byloje surinkta rašytinė medžiaga, jas taip pat pripažįsta ir pats J. B.. Kita vertu, teismo nuomone, vien faktinių aplinkybių nustatymas nepatvirtina, jog nubaustasis J. B. veikė tyčia. Visos administracinės teisenos metu J. B. pripažino nupjovęs medžius, tačiau kategoriškai neigė tai padaręs turėdamas tyčią šiuos medžius pasisavinti. Nors E. B. nurodo, jog J. B. žinojo, kad buvo atlikti jos sklypo matavimai ir nustatytos sklypo ribos, tačiau savo paaiškinime policijai apeliantas nurodė medžius 2002-2003 metais pasodinęs pats dar valstybinėje žemėje, kai sklypas dar nepriklausė E. B., o vėliau juos išsikasti ir išsinešti liepė sklypo savininkės tėvas R. B. (b.l. 4). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė medžius pirkęs ir pasodinęs sklype pats, kuomet dar nebuvo kadastrinių matavimų (b.l. 36). Tokias aplinkybes nurodo ir Maišiagalos policijos nuovados vyresnysis tyrėjas R. I. savo tarnybiniame pranešime, kuriame nurodoma kad J. B. paaiškino nenorėjęs grobti svetimo turto, medžius 2002-2003 metais tuometinėje valstybinėje žemėje sodinęs pats, o išsikasti juos pastarajam liepė E. B. tėvas R. B. (b.l. 27). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J. B. įvykdė 100 Lt svetimo turto pagrobimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų dėl turto (nupjautų medžių) vertės nustatymo, vertė nustatyta tik iš E. B. žodžių. Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad visa bylos medžiaga buvo siųsta LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai, iš kur buvo gautas atsakymas, kad byloje minimi nukirsti medžiai nėra saugotini, žala aplinkai nepadaryta (b.l. 7). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. B. nupjautus medžius, supjovęs malkas, visiškai jų neslėpdamas, susidėjo prie savo namų (b.l. 4, 13-17). Tokiu būdu, teismo nuomone, netikėti apelianto J. B. duotais parodymais teismui bei paaiškinimais policijai nėra pagrindo, kadangi aplinkybių, paneigiančių minėtus parodymus nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau išdėstytų aplinkybių visetas nepatvirtina J. B. pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumo, kadangi jo veikoje nenustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė, t.y. nėra nustatyta tyčia pagrobti smulkųjį svetimą turtą (medžius). Kaip minėta, veika numatyta LR ATPK 50 str. pasireiškia neteisėtai užvaldant nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis – kaltė gali būti tik tyčia. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Kaip minėta, veika numatyta LR ATPK 50 str. pasireiškia neteisėtai užvaldant nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis – kaltė gali būti tik tyčia. Pagal LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tokiu būdu J. B. administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 50 str. bylos teisena nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo sudėties.
Esant tokioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 50 str. dėl J. B. nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATP 250 str. 1p.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., nutarė :
tenkinti J. B. apeliacinį skundą.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną J. B. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutartis neskundžiama.