Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. L. prašymą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-440-288/2017, 2017 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl N. L. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. 2017 m. kovo 27 d. apeliaciniu skundu Kauno AVPK Kelių policijos valdyba prašė Kauno apygardos teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą Nr. ATP-332-238/2017, 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Kauno AVPK Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą panaikino ir priėmė naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pripažindamas ją padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirdamas jai administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

2017 m. gegužės 24 d. tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas, 2017 m. birželio 6 d. parengta Tarnybinio patikrinimo išvada, o 2017 m. birželio 7 d. buvo priimtas ginčijamas Įsakymas. Pareiškėjos nuomone, šis Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Jokio tarnybinio nusižengimo ji nepadarė, transporto priemonę vairavo neapsvaigusi nuo alkoholio, pareigūno vardo nepažemino. Tikrindami jos neblaivumą pareigūnai nesilaikė alkoholio matuoklio naudojimosi instrukcijos, todėl jo rodmenys buvo neteisingi. Pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi konstatavo byloje nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ji 2016 m. gruodžio 2 d. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą be pakeitimų. Kadangi pareigūno vardo pažeminimą atsakovas siejo su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui šią aplinkybę paneigus, skundžiamas Įsakymas naikintinas, N. L. grąžintina į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigas. Pareiškėja pabrėžia, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 70 straipsniu, teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką, todėl iš atsakovo jos naudai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Prašo tenkinti jos prašymą.

Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-332-238/2017 pareiškėją pripažinus padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskyrus administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriaus viršininko M. K. 2017 m. gegužės 24 d. teikimu Nr. 20-IL-27183 tarnybinis patikrinimas, vadovaujantis Tvarkos aprašo 37 punktu, buvo atnaujintas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu paneigus pareiškėjos argumentus, kuriais ji bandė save pateisinti, bei nustačius, kad pareiškėja vairavo automobilį neblaivi, buvo priimtas pareiškėjos skundžiamas Įsakymas.

Pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas ir paliktas galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimas be pakeitimų, buvo priimta jau po skundžiamo Įsakymo priėmimo, todėl teigia, kad pareiškėja N. L. iš tarnybos buvo atleista teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo procesiniu sprendimu. Nesant teisinio pagrindo naikinti Įsakymą dėl atleidimo ir grąžinti ją į tarnybą, skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos, pažeminus pareigūno vardą, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja ginčija ir prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 20-TE-504 „Dėl vyriausiosios patrulės N. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“, taip pat prašo grąžinti ją į buvusias pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 2 d. Kauno AVPK buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas (toliau – Tarnybinis patikrinimas) pagal gautą Kauno AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2016 m. gruodžio 2 d. tarnybinį pranešimą, kuriame ji nurodė, kad Kauno AVPK Imuniteto skyriuje buvo gauta informacija apie tai, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė N. L. galimai vairuoja transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų ir narkotinių psichotropinių medžiagų. Tikrinant šią informaciją 2016 m. gruodžio 2 d. 11 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai sustabdė transporto priemonę „Mercedes-Benz C 270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią ne tarnybos metu vairavo pareiškėja N. L.. 11 val. 32 min. buvo atliktas jos neblaivumo tikrinimas alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0077, nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Pareiškėjai buvo surašytas ir įteiktas pranešimas dėl jos nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad vairuodama transporto priemonę neblaivi pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre atlikus N. L. medicininę apžiūrą neblaivumui nustatyti (tyrimo alkoholio matuokliu rezultatas – 0,00 promilės), buvo duota apžiūros išvada – blaivi, vairuoti gali. 2016 m. gruodžio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 3262/2016(01) nustatyta, kad N. L. šlapime rasta 0,55 promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų ir benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime opijatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, kokaino ir jo metabolitų nerasta. 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškėjai N. L. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-(duomenys neskelbtini) kuriame buvo nurodytas galimai jos padarytas tarnybinis nusižengimas bei pasiūlyta iki 2016 m. gruodžio 12 d. pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo ir informuoti, ar ji yra profesinės sąjungos narė. 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėja N. L. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad paaiškinimo duoti negali, kadangi pirmosios instancijos teismas dar neišnagrinėjo jos administracinio teisės pažeidimo bylos, taip pat nurodė, kad jokio pažeidimo, o tuo pačiu ir tarnybinio nusižengimo ji nepadarė. Kauno AVPK Vidaus tyrimo skyriaus viršininko M. K. 2016 m. gruodžio 20 d. teikimu Nr. 20-IL-86672 tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, iki bus priimtas procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-440-288/2017, kurioje N. L. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 2017 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl N. L. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-332-238/2017, 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu nutarė Kauno AVPK Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, N. L. pripažįstant padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskiriant jai administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

2017 m. gegužės 24 d. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos buvo atnaujintas. 2017 m. birželio 5 d. tarnybiniu pranešimu Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas kreipėsi į Kauno AVPK viršininką dėl Tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo iki 2017 m. birželio 16 d. 2017 m. birželio 6 d. Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas M. K. parengė Tarnybinio patikrinimo išvadą. 2017 m. birželio 7 d. buvo priimtas ginčijamas Įsakymas. 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą be pakeitimų.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013). Tad sprendžiant klausimą, ar skundžiamu Įsakymu pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, būtina išanalizuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusios Komisijos tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą, nustatyti, ar pareiškėja savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus.

Pareiškėja iš vidaus tarnybos atleista, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, dėl to, kad pažemino pareigūno vardą. Atsakovas pareigūno vardą žeminančiais veiksmais nurodė pareiškėjos vairavimą transporto priemonę būnant neblaiviai.

Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statute sąvoka „pareigūno vardo pažeminimas“ nėra apibrėžta, tačiau šios sąvokos turinys yra atskleistas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, Nr. A62-1099/2011, Nr. A662-3092/2012), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėti padariniai gali būti nustatyti, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam – vienas sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o toks pareigūno elgesys, kai jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, akivaizdžiai žemina bausmių vykdymo institucijų sistemos autoritetą, ją kompromituoja, daro neigiamą įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į bausmės vykdymo sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą (administracinė byla Nr. A438-2488/2012).

Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą ir paliko galioti be pakeitimų Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo teisena dėl N. L. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad N. L. 2016 m. gruodžio 2 d. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos veikoje nėra visų teisiškai reikšmingų aplinkybių (pareigūno vardo pažeminimo požymių visumos), kurių pagrindu ji pripažintina pažeminusia pareigūno vardą, todėl jos atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą negalima. Nenustačius priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams pareiškėjos kaltės, atitinkamai nėra pagrindo ir išvadai, jog jos padaryti veiksmai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, kad pareiškėjos atlikti veiksmai neabejotinai pažemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sumenkina visuomenės pasitikėjimą šia tarnyba, joje sąžiningai dirbančiais pareigūnais (tarnybomis).

Pripažinus pareiškėjos atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu, turi būti pašalinami neigiami padariniai, atsiradę pareigūnui dėl tokio atleidimo. Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Tiek Statutas, tiek Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kaip turi būti kompensuojama vidaus tarnybos pareigūnui, kai jo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu ir pareigūnas yra atleidžiamas teismo sprendimu, todėl ginčo atveju, siekiant maksimaliai apsaugoti neteisėtai atleistos iš tarnybos pareiškėjos teises ir interesus, jos pažeistos teisės, susijusios su neteisėtu atleidimu iš tarnybos, turi būti ginamos inter alia Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017).

2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Pareiškėja kreipėsi į teismą 2017 m. liepos 10 d., t. y. jau po Darbo kodekso įsigaliojimo, todėl neteisėto pareiškėjos atleidimo iš tarnybos teisinėms pasekmėms taikytinos naujai įsigaliojusio Darbo kodekso nuostatos. Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėja nereikalauja turtinės ar neturtinės žalos, tačiau prašo priteisti iš atsakovo jos naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Grąžinus pareiškėją į ankstesnes pareigas, tam, jog jos pažeistos teisės būtų visiškai apgintos, vadovaujantis Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai turi būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos (2017 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Iš į bylą pateiktos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus 2018 m. vasario 7 d. pažymos Nr. 20-S-10962(1.16) matyti, kad N. L. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 948,57 Eur, vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis – 45,17 Eur. Taigi pareiškėjai už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 7 d. iki birželio 30 d. turėtų būti priteisiama 767,89 Eur (17 d. d. x 45,17 = 767,89), už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. – 7588,56 Eur (8 mėn. x 948,57 = 7588,56) ir už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 21 d. – 677,55 Eur (15 d. d. x 45,17 = 677,55) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Iš viso pareiškėjai priteisiama 9034 Eur (757,89 + 7588,56 + 677,55 = 9034) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. kovo 21 d. (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų).

Be to, pareiškėjai iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo dienos darbo užmokestis po 45,17 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną nuo 2018 m. kovo 22 d. iki šio procesinio sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 20-TE-504 panaikinamas, pareiškėja grąžinama į ankstesnes pareigas, priteisiant jai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktus duomenis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 20-TE-504 „Dėl vyriausiosios patrulės N. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

Grąžinti N. L. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigas ir priteisti jai iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 9034 Eur (devynis tūkstančius trisdešimt keturis eurus) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. birželio 7 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų).

Priteisti N. L. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokestį po 45,17 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir septyniolika euro centų) už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną nuo 2018 m. kovo 22 d. iki šio procesinio sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.