Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi skolininko A. D. prašymą dėl praleisto termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo atmetė bei atsisakė priimti skolininko prieštaravimus dėl teismo 2019 m. balandžio 8 d. įsakymo ir kreditoriaus UAB „Julianus Inkaso“ pareiškimo.

3. Teismas nustatė, kad kreditoriaus UAB „Julianus Inkaso“ pareiškimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. įsakymo bei pranešimo kopijų skolininkui A. D. kreditoriaus nurodytu ir skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitu kreditoriaus nurodytu jam žinomu adresu (duomenys neskelbtini), įteikti nepavyko. Teismo iniciatyva išreikalavus duomenis iš VSDFV apie skolininko darbovietę, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininkui jo darbovietės (duomenys neskelbtini) adresu, tačiau procesinių dokumentų skolininkui per darbovietę įteikti taip pat nepavyko. Skolininkas nebuvo prisijungęs prie Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (EPP), jo elektroninio pašto adresas kreditoriaus pareiškime nebuvo nurodytas, šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėse bylose, kuriose dalyvaujančiu asmeniu buvo A. D., nurodytas skolininko deklaruotas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini); tame pačiame teisme esančiose civilinėse bylose skolininkui procesiniai dokumentai taip pat neįteikiami, todėl įteikti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ar teisme galimybės nebuvo. Ant pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siunta buvo palikta pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintą Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) buvo pagrindas konstatuoti, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo skolininko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

4. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad buvo išnaudotos visos galimos procesinių dokumentų įteikimo skolininkui galimybės: procesiniai dokumentai siųsti skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), du kartus, kitu kreditoriaus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), skolininko darbovietės adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami du kartus, vieną iš jų nurodant pašto įstaigai saugoti dokumentus 30 dienų nuo pranešimo palikimo adresato pašto dėžutėje, t. y. laikantis Apraše nustatytos tvarkos. Todėl teismas laikė, kad procesiniai dokumentai skolininkui įteikti tinkamai, ir teismo įsakymas įsiteisėjo.

5. Skolininkas prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti tuo pagrindu, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo fiziškai įteikti. Vertindamas šią skolininko nurodytą priežastį, teismas pažymėjo, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. eL2-18355-909/2019 skolininkui tuo pagrindu jau buvo atnaujintas terminas prieštaravimams pateikti, ir skolininko prieštaravimai priimti. Prieštaravimuose pats skolininkas nurodė procesinių dokumentų įteikimo adresą jo deklaruotą gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Skolininkas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bylos nagrinėjimo laikotarpiu jis buvo laikinai išvykęs iš savo gyvenamosios vietos ar kad dėl kitokių objektyvių priežasčių jo nurodytu ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu negalėjo priimti jam adresuotų dokumentų. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad skolininkui buvo žinoma, jog jo atžvilgiu teisme yra užvesta ne viena civilinė byla, jo nurodytu ir deklaruotu adresu procesiniai dokumentai neįteikiami, tačiau nepaisant to, skolininkas nepateikė teismui duomenų apie procesinių dokumentų įteikimo adreso pasikeitimą, toliau neužtikrino procesinių dokumentų priėmimo jo deklaruotoje ir paties skolininko teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu. Tokius skolininko veiksmus teismas vertino kaip piktnaudžiavimą savo procesine teise, vengiant priimti teismo procesinius dokumentus, todėl sprendė, kad pavėluoto skolininko sužinojimo apie teismo atliktus procesinius veiksmus neigiamos pasekmės tenka skolininkui, o aplinkybė, jog skolininkas faktiškai negavo procesinių dokumentų, nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi ir nesudaro pagrindo atnaujinti skolininkui praleistą terminą.

6. Teismas taip pat pažymėjo, jog skolininkas nenurodė, kada jis sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą. Skolininkas nurodė, kad jis apie tai sužinojo, antstoliui pradėjus išieškojimo veiksmus, vykdant įsiteisėjusį teismo įsakymą, tačiau nenurodė nei sužinojimo aplinkybių, nei konkrečios datos bei nepateikė sužinojimo momentą patvirtinančių įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, kurioje, apelianto teigimu, nurodyta, jog teismas turi užtikrinti, kad asmuo bent vieną kartą būtų tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą.