Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2013-06-27 buvo uždarytas į 7 kv. m ploto Lukiškių TI-K karantino kamerą ir joje buvo laikomas su penkiais asmenimis. Be to, jam nebuvo išduota patalynė.

Nurodė, kad nebuvo supažindintas su tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis, jam nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje tvarką ir pacientų teises bei pareigas. Be to, pareiškėjas nebuvo pasirašytinai supažindintas su Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausios tardymo izoliatoriaus, areštinės leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančių vienam asmeniui Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime, areštinės nustatymo kamerų ploto“, bei sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:1999), todėl nežinojo savo teisių ir pareigų.

Pažymėjo, kad 7–8 kv. m ploto Lukiškių TI-K kamerose buvo kalinama nuo 3 iki 6 asmenų. Dalį kamerų ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas ir asmenų daiktai, todėl joje galėdavo judėti tik vienas asmuo, o kiti buvo priversti gulėti arba sėdėti. Dėl didelio asmenų skaičiaus kamerose trūko oro ir privatumo, tvyrojo įtampa, o dėl asmenų pertekliaus Lukiškių TI-K administracija fiziškai negalėdavo laiku reaguoti į asmenų skundus.

Sanitariniai mazgai buvo įrengti gyvenamosiose patalpose ir juos nuo gyvenamųjų patalpų skyrė tik 1,2 m aukščio sienelės. Sanitariniai mazgai neturėjo vėdinimo sistemų, todėl patalpose tvyrojo nemalonūs kvapai, buvo drėgna. Lukiškių TI-K kamerose esantys staliukai buvo maži ir prie jų buvo tik dvi kėdės, todėl vienu metu prie jų galėdavo pavalgyti tik du asmenys, o likusieji turėdavo laukti, kol pavalgys pirmieji, ir valgyti atšalusį maistą. Kamerose nebuvo įrengti iškvietimo skambučiai, todėl norint išsikviesti pareigūnus, tekdavo indais ir šaukštais daužyti į geležines duris. Lukiškių TI-K kamerų apšvietimas buvo netinkamas.

Kalėdamas Lukiškių TI-K, pareiškėjas su visais daiktais buvo dažnai perkeliamas iš vienos kameros į kitą ir dėl to patyrė nepatogumų bei stresą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų E. Č. patyrė didelių nepatogumų, neigiamų dvasinių išgyvenimų ir gyvenimo kokybės bei sveikatos pablogėjimą, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją; pareiškėjas pasidarė irzlus, nervingas, sunkiai užmigdavo ir negalėdavo pailsėti, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai; buvo pažeista E. Č. teisė į orumą.

Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vieną (tik retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).

Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kurią kiekvienais metais pratęsia. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.

Pažymėjo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dieną specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, o esant būtinumui – barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelius valo kiemsargis. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalimi, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Įstatymas tiksliai apibrėžia darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdį – tai yra: a) pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai; b) nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai. Tai specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, skirti nuolat prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas. Dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotai yra nuo 17,34 kv. m iki 23,14 kv. m. II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 34,16 kv. m iki 37,4 kv. m., o III korpuse – 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotai yra nuo 15,55 kv. m iki 31,05 kv. m.

Vadovaujantis Vyriausybės 1998-09-28 nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002-01-01 naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nėra pavojingi. Atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“.

Pažymėjo, kad atvykęs į Lukiškių TI-K, pareiškėjas buvo supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis, bei draudimais. E. Č. buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimą. Tai, kad pareiškėjas buvo supažindintas su minėtais įstatymais, taisyklėmis ir pan. patvirtina jo parašas, kuris turi būti ant blanko „Supažindinimas“, siuvamo į asmens bylą.

Pažymėjo, kad atsakovės atstovas patyrė dokumentų rengimo išlaidas, kurios turi būti priteistos iš E. Č.. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-11 nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Atsakovės atstovo pateiktą medžiagą sudaro 46 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas įkainojamas 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K patyrė 2,76 Eur teismo išlaidų.

Nurodė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. E. Č. patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovės atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Pareiškėjas bei atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta E. Č. ir Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje E. Č. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų bei kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 22 000 Eur.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovės atstovas prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

Nustatyta, kad skundą teismui dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2011-10-07 iki 2013-11-14 pareiškėjas paštu išsiuntė 2016-01-06 (b. l. 8), taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo iki 2013-01-05 įskaitytinai praleido ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų, nenurodo, laikoma, kad E. Č. teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2013-01-06. Taigi, laikotarpiui iki 2013-01-05 įskaitytinai jis praleido senaties terminą, o šiuo teismo sprendimu pareiškėjui padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2013-01-05.

Dėl kamerų ploto reikalavimų

Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, kurios nuostatas prašo taikyti E. Č., nuo 2010-04-01 neteko galios, todėl teismas neturi pagrindo jų taikyti. Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje ir iki 2015-10-31 galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2013-01-06 iki 2013-11-05 (2013-11-06 E. Č. išvyko iš įkalinimo įstaigos), nuo 2013-01-06 iki 2013-01-10, nuo 2013-01-18 vakaro iki 2013-05-16, 2013-05-17 ryte, nuo 2013-05-18 vakaro iki 2013-06-11, 2016-06-12 ryte, nuo 2013-06-17 vakaro iki 2013-06-25, 2013-06-26 vakare, nuo 2013-06-27 vakaro iki 2013-07-12, nuo 2013-07-15 iki 2013-08-06, nuo 2013-08-08 iki 2013-10-09, 2013-10-11, 2013-10-13, 2013-10-14, nuo 2013-10-16 iki 2013-10-18, 2013-10-24 ir nuo 2013-10-26 iki 2013-11-05 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

E. Č. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 304 dienas. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, E. Č. buvo laikomas 16 dienų, 7 rytus ir 2 vakarus. Jeigu dalį dienos pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitą dalį – netrūkstant ploto, laikytina, kad visą tą dieną jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus, kadangi nėra aiški tiksli laikymo konkrečioje kameroje trukmė. Taigi, E. Č. būnant Lukiškių TI-K, 288 dienas jam nebuvo skirta pakankamai ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti institucijos oficialiai pateiktais duomenimis.

Dėl Lukiškių TI-K perpildymo

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu.

Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo įrengimo

Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniai mazgai buvo įrengti gyvenamosiose patalpose ir nuo gyvenamųjų patalpų juos skyrė tik 1,2 m aukščio sienelės. Be to, sanitariniai mazgai neturėjo vėdinimo sistemų.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa yra atitverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara. Teismo nuomone, tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tualeto įrengimu turi būti sudarytos sąlygos asmens privatumui, kad ši vieta visada nebūtų matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte įtvirtinta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas.

Dėl baldų, vietos kamerose ir pasivaikščiojimų

Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkte nustatyta, jog kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kadangi teisės aktai baldų išmatavimų nereglamentuoja, turi būti vertinamas baldų pakankamumas, jų tinkamumas kamerai. Iš administracinėje byloje esančių atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad baldai yra nedideli, prie stalo vienu metu negali valgyti visi patalpoje kalinami asmenys, tačiau valgymas nėra ilgas procesas, todėl per tą laiką, kurį reikia palaukti, norint pavalgyti prie stalo, maistas itin neatšąla ir gali būti valgomas. Pareiškėjo nurodytas aplinkybė dėl netinkamų maitinimosi sąlygų nepripažįstama pažeidimu pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, o kituose teisės aktuose, ši kalinamojo teisė nėra reglamentuojama ir negali lemti neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais. Kameroje asmeniui suteikiama tik 3,6 kv. m, todėl joje nėra vietos pastatyti daugiau ir didesnių baldų, kadangi būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp būtinų baldų įrengimo ir vietos judėjimui. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Pareiškėjas teigia, kad dėl vietos kamerose trūkumo jis neturėjo galimybių judėti, tačiau judėjimo apribojimas E. Č. iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje. Leidžiant pareiškėjui kasdien pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Įvertinus atsakovės atstovo pateiktą informaciją, darytina išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti, suteikiant teisę nuteistiesiems ne tik pasivaikščioti, bet ir pažaisti, pasportuoti. Pažymėtina, kad tvarka kiemeliuose priklauso nuo pačių nuteistųjų ir suimtųjų.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad šiferio lakštais yra padengti I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai, tačiau šiferio lakštai nėra laužomi. Kitų duomenų nėra pateikta. Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. R. P.-E. yra nurodžiusi, kad kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti). Taigi, net ir padarius išvadą, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, darytina išvada, kad ji negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-20 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-533 pažymėta, kad Lukiškių TI-K I ir III pasivaikščiojimo kiemeliuose Lietuvos higienos normos HN 76:2010 18.4 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Kiemeliai valomi Lukiškių TI-K nustatyta tvarka (b. l. 45–46). Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko jiems keliamų reikalavimų. Ginčo laikotarpiu E. Č. dėl šio galimo jo teisių pažeidimo nei į Lukiškių TI-K, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl darytina išvada, kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos.

Dėl kitų kalinimo sąlygų

Iš Lukiškių TI-K pateiktų 2013 m. patikrinimo aktų matyti, kad tikrintos kameros buvo vėdinamos natūraliai per langus. Tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimą, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-01-31 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-55 matyti, kad 2013 m. sausio mėnesį Lukiškių TI-K kameros Nr. 113 oro temperatūra buvo 12,5 ?C (b. l. 39), taigi neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimo, kad šaltuoju metų laiku gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne mažesnė, nei 18 ?C, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje kameroje E. Č. buvo laikomas 2013-06-26. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-08-09 patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-13.16-934 pažymėta, kad 2013 m. vasario mėnesį kameros Nr. 375 oro temperatūra ir dirbtinis naktinis apšvietimas neatitiko Lietuvos higienos normos 76:2010 23 bei 26 punktuose nustatytų reikalavimų, tačiau šie pažeidimai 2013 m. rugpjūčio mėnesį jau buvo pašalinti (b. l. 47–48). Atkreiptinas dėmesys, kad šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-07-15 iki 2013-10-09. Iš atsakovės pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. patikrinimo aktų matyti, kad E. Č. kalėjimo Lukiškių TI-K kamerose laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų, kurie galėtų turėti itin neigiamą poveikį asmeniui, nenustatyta. Kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos, temperatūros, drėgnumo parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus. Vietomis buvo atsilupę sienų ir lubų dažai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (2012-05-18 pavadinimas pakeistas į UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba; b. l. 58–61, 62). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį, t. y. pareiškėjui jau išvykus iš Lukiškių TI-K, dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (b. l. 64–66). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui.

Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pagal šio teisės akto nuostatas, nuteistiesiems vyrams išduodamos šlepetės, antklodė, čiužinys, pagalvė, du užvalkalai pagalvėms, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai, 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, tualetinis popierius, priemonės indams plauti. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. E. Č. teiginių dėl jam 2013-06-27 neišduotos patalynės niekuo nepagrindė. Jis ginčo laikotarpiu dėl šio galimo teisių pažeidimo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, o aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. Taigi, nurodytas pažeidimas laikytinas neįrodytu. Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir E. Č. argumentas dėl iškvietimo skambučių nebuvimo.

Pažymėtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras turi būti laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Nuteistųjų bei suimtųjų judėjimas įstaigoje yra didelis, todėl siekdama užtikrinti nurodytų teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K administracija pagrįstai ir teisėtai esant būtinybei bei nesant gydančio gydytojo išvadų, kad to daryti negalima dėl sveikatos problemų, perkelia asmenis iš vienų kamerų į kitas. Administracinėje byloje nėra tokių gydytojų išvadų. Taigi, negalima daryti išvados, kad Lukiškių TI-K darbuotojai pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad atvykęs į Lukiškių TI-K, pareiškėjas buvo supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis bei draudimais ir tai patvirtina asmens byloje esantys dokumentai. Teismas neturi pagrindo abejoti institucijos teiginiais ir daro išvadą, kad E. Č. argumentų dėl jo nesupažindinimo su įstaigos vidaus taisyklėmis ir kitais teisės aktais nepagrindė.

Dėl žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neatskyrimo. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis kalinimo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kaltė nėra svarbi. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant Lukiškių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.

Pareiškėjas E. Č. prašo iš atsakovės priteisti 22 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus E. Č. nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad E. Č. padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 2 000 Eur. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 22 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2016 m. sausio mėnesį sudarė 265,64 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2016-01-01 sudaro 350 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Lukiškių TI-K teismo prašė priteisti jam 2,76 Eur medžiagos rengimo išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Nustatyta, kad kartu su atsiliepimu atsakovės atstovas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė teismui su pareiškėjo keliamu ginču susijusius dokumentus. Pagal Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 punkto nuostatas, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimą nustatoma maksimali 0,15 Lt kaina. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai teismui buvo siųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, institucija negalėjo patirti dokumentų popierinių kopijų rengimo išlaidų. Pažymėtina, kad skaitmeninių kopijų darymo išlaidų atlyginimo teisės aktai nenustato. Kadangi Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas dokumentų kopijų darymo išlaidas, jos negali būti laikomos pagrįstomis ir jam atlyginamos. Atsakovės atstovo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo E. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti E. Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo E. Č. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.