- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 2-1288/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Kreditorius
- A. S.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas, civilinėje byloje Nr. 2-1038-265/2011 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
2010 m. sausio 22 d. Klaipėdos apygardos teisme UAB „SAAS Capital Management Group“ iškelta bankroto byla. 2010 m. balandžio 27 d. gautas įmonės bankroto administratoriaus prašymas dėl UAB „Swedbank lizingas“ kreditinio reikalavimo tvirtinimo. Prašyme nurodė, jog su pareikštu kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ kreditiniu reikalavimu sutinka tik iš dalies, todėl dėl ginčijamo kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo buvo užvesta atskira civilinė byla, kuri 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi pridėta prie UAB „SAAS Capital Management Group“ bankroto bylos.
Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į bankroto administratorių, prašydamas įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 6 894 520,30 Lt finansiniu reikalavimu. Nurodė, jog tarp šalių 2008 – 2009 m. buvo pasirašytos lizingo sutartys, pagal kurias įsigytas turtas: automobilis „Toyota Land Cruiser“ ir pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). 2009 m. gruodžio 3 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimu Nr. 01-30-5253 vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir perėmė savo žinion lizinguotą turtą.
Klaipėdos apygardos teisme 2010 m. gegužės 12 d. gautas patikslintas kreditoriaus pareiškimas, kuriuo prašė padengti 998 245,59 Lt debitorinį įsiskolinimą pagal išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas; sumokėti 2 906 708,51 Lt skirtumą tarp neišpirktos turto vertės ir rinkos vertės – iš viso 3 904 954,10 Lt. Tokiu būdu kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašė patvirtinti 3 904 954,10 Lt finansinį reikalavimą, susidedantį iš 998 245,59 Lt debitorinio įsiskolinimo (palūkanos ir delspinigiai iki lizingo sutarčių nutraukimo dienos) ir 2 906 708,51 Lt skirtumo tarp neišpirktos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertės (5 833 708,51 Lt) ir jo rinkos vertės (2 927 000 Lt). Nurodė, jog rinkos vertę nustatė atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas UAB „Resolution valuations“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtino UAB „Swedbank lizingas“ 998 245,59 Lt kreditinį reikalavimą UAB „SAAS Capital Management Group“ bankroto byloje.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą dėl kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ turtinio reikalavimo patvirtinimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Klaipėdos apygardos teisme 2010 m. gruodžio 10 d. gautas kreditoriaus pareiškimas dėl finansinių reikalavimų tikslinimo, kuriuo prašo padengti 998 245,59 Lt debitorinį įsiskolinimą pagal pateiktas, bet neapmokėtas sąskaitas, 3 251 990,67 Lt UAB „Swedbank lizingas“ patirtus nuostolius iš turto pardavimo, atlyginti 41 885,42 Lt UAB „Swedbank lizingas“ papildomas išlaidas, o taip pat patvirtinti 37 515,53 Lt finansinį reikalavimą pagal 2010 m. gegužės 13 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. D6-10-10630-726. Nurodė, kad pagal sutartis Nr. LT079615, LT077794 naudotas turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims, todėl kreditorius patyrė 3251990,67 Lt nuostolių. Paaiškino, kad kreditorius patyrė papildomas 41 885,42 Lt išlaidas susijusias su turto vertinimu, aukciono organizavimu, turto pardavimu ir sumokėtu nekilnojamojo turto mokesčiu, todėl prašė padengti susidariusias išlaidas. Be to, pažymėjo, kad 2010 m. gegužės 13 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį dėl 37 515,53 Lt.
Teismo posėdžio metu UAB „Swedbank lizingas“ atsisakė 998 245,59 Lt reikalavimo dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi priėmė UAB „Swedbank lizingas“ 998 245,59 Lt reikalavimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė, Be to, teismas patvirtino UAB „Swedbank lizingas“ 3 331 391,62 Lt kreditinį reikalavimą UAB „SAAS Capital Management Group“ bankroto byloje. Teismas nurodė, kad lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi pasirinkimo teisę: reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieš terminą, arba nutraukti sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti (LR CK 6.574 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko atsiėmimą. Nusprendus nutraukti lizingo sutartį ir pareikalavus grąžinti lizingo dalyką, apeliantas neteko teisės reikalauti sumokėti sutartines įmokas prieš terminą, tačiau įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų visą ar dalį perimto turto likvidacinės vertės, kurios jis realizavęs turtą negavo ir tokiu būdu patyrė nuostolius. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nuomone, kreditorius turi teisę prašyti priteisti jo patirtus nuostolius. Pagal byloje pateiktus duomenis, t. y. 2010 m. lapkričio 3 d. pažymą Nr. SL-SR-14925, matyti, kad pagal lizingo sutartis Nr. LT079615, LT077794 naudotas turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims ir kreditorius dėl to patyrė 3 251 990,67 Lt nuostolį, kurį sudaro skirtumas tarp lizingo dalyko likvidacinės vertės ir rinkos vertės. Taigi teismas sprendė, jog reikalavimas dėl 3 251 990,67 Lt yra teisėtas ir pagrįstas.
Vadovaujantis LR CK 6.251 straipsniu, sudarytos lizingo sutarties 11.3 punktu, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Teismo nuomone, nuostoliais taip pat laikomos turto vertinimo, laikymo ar realizavimo išlaidos. Pagal patektus byloje duomenis matyti, kad UAB „Swedbank lizingas“ patyrė išlaidas, susijusias su turto vertinimu, aukciono organizavimu, turto pardavimu ir pan. Šias aplinkybes patvirtina 2010 m. lapkričio 3 d. pažyma Nr. SL-SR15005 ir Nr. SL-SR-14925 bei PVM sąskaitos faktūros. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimas dėl 41 885,42 Lt yra taip pat teisėtas ir pagrįstas.
Tokiu būdu Klaipėdos apygardos teismas sprendė, jog tvirtintinas bendras UAB „Swedbank lizingas“ 3 331 391,62 Lt finansinis reikalavimas UAB „SAAS Capital Management Group“ bankroto byloje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas 3 274 421,55 Lt finansinis reikalavimas (3 235 379,63 Lt nuostolis iš statinių pardavimo, 39 041,92 Lt papildomų išlaidų) ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, prašo priimti su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus. Nurodo šiuos argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
2. Finansinio reikalavimo dydis nėra patvirtintas visapusišku faktinių aplinkybių įvertinimu, nes statinių rinkos vertė kreditorinio reikalavimo nustatymo periodu buvo beveik tris kartus didesnė (UAB „Lovertus“ turto vertinimo ataskaita; VĮ „Registrų centras“ duomenys) nei nurodyta lizingo bendrovės. Tokiu būdu teismas turėjo įvertinti realią turto kainą bei aplinkybes, dėl kurių statiniai buvo realizuoti žymiai mažesne kaina, t. y. įvertinti, ar dėl patirtų nuostolių nėra kaltas pats kreditorius.
3. Teismas nevertino aplinkybių, jog 2010 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi turtas buvo perleistas su lizingo bendrove susijusiam subjektui UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, kurio steigėjas ir vienintelis akcininkas iki 2009 m. gruodžio 14 d. buvo UAB „Ektornet Management Lithuania“, kurio steigėjas, kaip ir kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ yra „Swedbank“ AB. Atitinkamai teismas turėjo įvertinti, ar statiniai faktiškai buvo realizuoti, kadangi turtas liko įmonės grupės viduje, o tai turi įtakos kreditoriaus nuostolių fakto nustatymui.
4. Teismas nevertino, ar tarp bankrutuojančios įmonės veiksmų ir lizingo bendrovės patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys, ar padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.
5. Teismas turėjo įvertinti, ar dėl lizingo bendrovės nuostolių nėra paties kreditoriaus kaltės, nes, apeliantės nuomone, parduodant turtą nebuvo imtasi protingų ir pagrįstų veiksmų, kurie užtikrintų maksimalią statinių pardavimo kainą, nes statiniai realizuoti pasaulinės ekonominės krizės laikotarpiu.
6. Statinių pardavimas buvo vykdomas aukciono būdu, tačiau aukciono dalyviams buvo pateiktos tikrovės neatitinkančios objekto fotonuotraukos, t. y. didžioji dalis statinių aprašyme pateiktų objekto išorės nuotraukų buvo ne parduodamų statinių (Nr. 5 – 8, 10 – 11), o pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi būtina įvertinti, ar tai nesuklaidino potencialių pirkėjų, siekiant statinius perleisti su lizingo bendrove susijusiai įmonei už mažesnę nei rinkos vertę. Be to, pateiktos nuotraukos, darytos žiemos metu bei tokiu būdu sukurta nepatraukti aplinka, o apie parengtą statinių renovacijos projektą iš viso neužsiminta.
7. Iki aukciono pradžios įmonė buvo pateikusi prašymą perleisti lizingo sutarties prievoles kitam juridiniam asmeniui, kuris buvo finansiškai pajėgus vykdyti lizingo sutartį, tačiau lizingo bendrovė atsisakė bendradarbiauti (CK 6.200 str.).
8. Teismas taip pat nevertino aplinkybių dėl nuomos sutarčių nutraukimo su subjektais, kurie nuomojosi patalpas statinyje ir ar šie veiksmai nesąlygojo paties kreditoriaus nuostolių ar papildomų išlaidų.
9. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų.
10. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kokiu teisiniu pagrindu lizingo bendrovė kelia reikalavimą atlyginti statinių nekilnojamojo turto mokesčio išlaidas po lizingo sutarties nutraukimo ir statinių atsiėmimo, kokiu teisiniu pagrindu lizingo bendrovė turi reikalavimą į išlaidų už turto vertinimą bei aukciono organizavimą atlyginimą.
11. Atsižvelgiant į neišpirktos turto likutinės vertės (5 833 708,51 Lt) ir rinkos vertės (7 250 000 Lt) skirtumą, teismas nevertino aplinkybių dėl lizingo bendrovės gautos naudos ir jos įskaitymo į lizingo bendrovės nuostolius (CK 6.249 str. 6 d.).
12. Teismas nenurodė argumentų ir teisinio pagrindo, kuriuo remiantis padarė išvadą dėl lizingo bendrovės teisės į nuostolius iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuostolį dėl turto pardavimo pagrindžia byloje pateikta 2010 m. lapkričio 3 d. pažyma Nr. SL-SR-14925, turto pardavimo sąskaita bei UAB „Swedbank lizingas“ sąskaitos išrašas, o turtas buvo parduotas už tuometinę rinkos kainą. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 punkte nurodyta, kad klientas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius, kurie yra atlyginami visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Taigi tai apima ir išlaidas, susijusias su turto vertinimu, aukciono organizavimu. Tuo tarpu nekilnojamojo turto mokesčio atlyginimas buvo numatytas lizingo sutarties 2.4.1 punkte. CK 6.420 straipsnio 1 dalis suteikia pardavėjui teisę savo nuožiūra nustatyti pradinę turto pardavimo kainą, o lizingo bendrovė, siekdama užtikrinti, kad turtas būtų parduotas rinkos verte, kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus. Aukcione apeliantė nedalyvavo ir jokių pretenzijų dėl organizuojamo aukciono tvarkos, turto pardavimo kainos ir pan. nepareiškė. Tuo tarpu viešame aukcione turtas buvo parduotas netgi už didesnę nei turto vertintojų nustatytą turto rinkos vertę, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaina buvo neprotingai maža. Pastebėtina, jog naudojamų pajamų vertės metodu UAB „Lovertus“ turtą įvertino ne 7 250 000 Lt, o 3 800 000 Lt (UAB „Lovertus“ turto vertės nustatymo pažymos 19 psl.). Be to, vertinant turtą, UAB „Lovertus“ panaudojo netinkamus analogus, kas turėjo įtakos neteisingai nustatant turto vertę. Atitinkamai turto pardavimas vienai iš tos pačios grupės bendrovių savaime nereiškia, jog šios bendrovės elgėsi nesąžiningai, nes jei aukcione būtų dalyvavęs kitas juridinis ar fizinis asmuo ir būtų pasiūlęs didesnę turto pardavimo kainą, turtas būtų buvęs parduotas pastarajam. Tuo tarpu apeliantės nurodomos nuotraukos (5-11) pateiktos siekiant parodyti turto dislokacijos vietos palankumą paslaugų, administracinei – komercinei paskirčiai, t. y. parodyti kaimynystėje esančius objektus.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Iš atskirojo skundo aišku, kad apeliantė neginčija Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas UAB „Swedbank lizingas“ 37 515,53 Lt kreditorinis reikalavimas. Tuo tarpu, nors kreditorė A. S. įrodinėja, kad UAB „Swedbank lizingas“ grąžinto (vienašališkai nutraukus lizingo sutartį Nr. LT077794) ir pastarojo parduoto turto (pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) vertė yra gerokai didesnė negu kaina, už kurią UAB „Swedbank lizingas“ juos pardavė UAB „EKTORNET COMMERCIAL LITHUANIA“, tačiau minėto pirkimo – pardavimo sandorio ginčijimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo, todėl dėl paties sandorio teisėtumo teisėjų kolegija nepasisako. Iš kitos pusės, nuginčijus statinių, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorį, finansinio reikalavimo tikslinimas galėtų būti sprendžiamas ĮBĮ 26 straipsnyje numatyta tvarka. Atitinkamai teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su aukciono organizavimu ar turto pirkėjo sąsajų su lizingo bendrove, o apie kreditorinio reikalavimo pagrįstumą sprendžia pagal nustatytus faktus ir juos patvirtinančius dokumentus.
CK 6.574 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukiama, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Atitinkamai būtent CK 6,574 straipsnyje numatytu pagrindu UAB „Swedbank lizingas“ ir kreipėsi dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „SAAS Capital Management Group“ bankroto byloje. Tuo tarpu tiek nuostolis dėl turto pardavimo mažesne kaina negu jis buvo įsigytas, tiek papildomos išlaidos, susijusios su turto realizavimu (turto vertinimas, aukciono organizavimas, turto pardavimas, nekilnojamojo turto mokestis) yra susiję būtent su tuo, kad lizingo gavėjas netinkamai vykdė sutartį (pagal nutrauktos lizingo sutarties Nr. LT077794 2.4.1 punktą nekilnojamojo turto mokestį taip pat buvo įsipareigojęs mokėti lizingo gavėjas (b. l. 3), o nuo turto perdavimo (T. 2, b. l. 182) iki ji pardavimo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojami kokiai nors pačios lizingo bendrovės veiklai, o jį siekta kuo skubiau realizuoti). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytos civilinės atsakomybės sąlygos , o glaustų motyvų nurodymas skundžiamoje nutartyje negali būti laikomas motyvų nenurodymu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Be to, kiekvienas turto savininkas yra laisvas pasirinkti savo teisių gynimo būdą, todėl apeliantės argumentai, jog turtas buvo parduotas pasaulinės ekonominės krizės metu, buvo nutrauktos sutartys su patalpų nuomininkais, nebuvo sudaryta lizingo sutartis su UAB „SAAS Technologies Group“ (T. 2, b. l. 89) negali turėti įtakos UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimui. Atitinkamai šiuo metu teigti, kad lizingo bendrovė, parduodama pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), patyrė ne tik nuostolius, bet ir gavo naudos, nėra pagrindo (6.249 str. 6 d.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ 3 331 391,62 Lt finansinis reikalavimas nepakeistą.