- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- eA-1956-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00276-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK, atsakovas) Kriminalinės policijos (toliau – ir KP) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – ir ONTV) 2017 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 30-IL-2170 (toliau – ir Nutarimas) ir Klaipėdos AVPK KP ONTV 2017 m. vasario 13 d. oficialų perspėjimą Nr. 30-IL-2170 (toliau – ir Oficialus perspėjimas).
1.1. Pareiškėjas paaiškino, jog Nutarimas taikyti prevencinę priemonę priimtas ir Oficialus perspėjimas pareikštas nepagrįstai. Oficialus perspėjimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nenurodyti objektyvūs faktiniai duomenys, kurie būtų kvalifikuoti (įvertinti) pagal teisės aktus, nenurodyta apskundimo tvarka ir jis yra nemotyvuotas. Šie individualaus administracinio teisės akto – Oficialaus perspėjimo trūkumai yra esminiai ir pakankami pripažinti jį neteisėtu bei panaikinti. Iš Nutarimo neįmanoma įvertinti, kokią policijos įstaigos turimą informaciją atsakovas Klaipėdos AVPK įvertino kaip pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, kas Klaipėdos AVPK ONTB viršininkui suteikė pagrindą manyti, kad pareiškėjas gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, ir ar ši informacija gauta teisėtai.
1.2. Pareiškėjo teigimu, jo gyvenimo būdas ir veikla nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų, nekelia grėsmės visuomenės saugumui, todėl jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ONUĮ) nuostatos taikytos nepagrįstai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija. Be to, nėra būtina, kad informacijos surinkimas būtų nukreiptas į konkretų oficialaus perspėjimo gavėją. Tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. ONUĮ nėra nuostatų, reglamentuojančių oficialaus perspėjimo apskundimą, taip pat susijusių su asmens, kuriam pareikštas oficialus perspėjimas, teise kreiptis į teismą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, asmuo, kuriam yra pareikštas oficialus perspėjimas, sprendimą dėl oficialaus perspėjimo pareiškimo gali apskųsti administraciniam teismui.
2.2. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 5-V-314 patvirtintų Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1 ir 3 priede nustatytų formų pagrindu parengti dokumentai ir buvo įteikti pareiškėjui. Be to, Taisyklių V skyriuje (Asmens teisė apskųsti sprendimus dėl prevencinių poveikio priemonių taikymo), 55 punkte numatyta, kad asmuo, dėl kurio buvo priimtas nutarimas taikyti prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka apskųsti tokį sprendimą.
2.3. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas siejamas su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis nuo 2001 m. Taikant Oficialų perspėjimą pareiškėjui buvo patikrinti ONUĮ 4 straipsnyje numatyti prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindai, t. y., ar duomenys apie asmenį yra gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar asmuo palaiko ryšį su organizuotomis grupėmis ir jų nariais, ar gauti duomenys liudija asmens sąsają su organizuotomis grupėmis bei, ar šie ryšiai leidžia pagrįstai manyti, jog asmuo gali daryti sunkius nusikaltimus. Klaipėdos AVPK KP ONTV 3-iojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas įstatymų nustatyta tvarka gavo duomenų, kad pareiškėjas gali būti susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ir jų nariais, galbūt vykdančiais sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir, taikydamas pareiškėjui Oficialų perspėjimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, prevencinės poveikio priemonės taikymo formos ir tvarkos nepažeidė. Pareigūnas rėmėsi Klaipėdos AVPK KP ONTV turima informacija, t. y. tiek įslaptinta, tiek neįslaptinta medžiaga, kuri papildė viena kitą. Duomenų visuma pagrįstai liudija, kad pareiškėjui Oficialus perspėjimas buvo pareikštas ne be pagrindo, kad jau pareiškiant ginčijamą Oficialų perspėjimą buvo gauta duomenų, jog pareiškėjo atžvilgiu būtina taikyti prevencinę priemonę siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.
2.4. Pabrėžė, kad oficialus perspėjimas yra ne bausmė, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją gali būti skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui už nusikaltimo padarymą, bet prevencinė poveikio priemonė, taikoma siekiant riboti ir mažinti organizuotą nusikalstamumą. Paskyrus šią prevencinę poveikio priemonę, asmuo nėra pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą. Šios priemonės tikslas – neleisti asmeniui padaryti sunkaus (ar labai sunkaus) nusikaltimo, t. y. neleisti padaryti pavojingiausių teisės pažeidimų, už kurių padarymą ar kėsinimąsi juos padaryti asmeniui gali būti paskirta bausmė, ir, kita vertus, garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Valstybė privalo veiksmingai taikyti nusikalstamumo, ypač organizuoto, mažinimo ir ribojimo priemonių sistemą, apimančią ir organizuoto nusikalstamumo keliamai grėsmei adekvačias prevencines poveikio priemones.
2.5. Atkreipė dėmesį į tai, jog duomenys apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis ar jų nariais gali būti surinkti vadovaujantis specialiaisiais tokio pobūdžio informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (pvz., Kriminalinės žvalgybos įstatymas). Tokios informacijos turinys nėra viešas. Kriminalinės žvalgybos informacija išslaptinama nebus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 18, 19 punktais (Tarnybos paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų kriminalinės žvalgybos organizavimą ir eigą, kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija) ir 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu (neišnyko įslaptinimo tikslingumas).
II.
3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2017 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 30-IL-2170 nutarė taikyti pareiškėjui prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą, Lietuvos Respublikos įstatymo vardu, vieneriems metams. Vykdydamas minėtą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, nurodydamas, kad pareiškėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė jam oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui.
5. Vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 5 straipsnio, 3 straipsnio 1 punkto, 4 straipsnio, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, kad asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Įstatymo 4 straipsnyje išvardyti duomenys neturi būti pateikti. Kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, turi patikrinti, ar oficialus perspėjimas yra paskirtas esant ONUĮ 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ONUĮ 4 straipsnyje numatyta informacija gali būti gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad oficialiai perspėtas asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.
6. Tikrindamas, ar Oficialus perspėjimas pareiškėjui paskirtas esant Įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, teismas sprendė, jog šiuo atveju vykdant teisingumą turi būti vadovaujamasi valstybės paslaptį sudarančia informacija, todėl susipažinus su atsakovo atstovo teismo posėdyje pateikta kriminalinės žvalgybos informacija, kuria vadovaujantis pareiškėjui buvo pateiktas Oficialus perspėjimas ir priimant sprendimą, ši medžiaga vertintina kaip leistinas bei priimtinas įrodymas (ABTĮ 56 str. 6 d.), patvirtinantis pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, jų nariais ir leidžiantis daryti išvadą, jog šis asmuo gali daryti nusikaltimus, kad Oficialus perspėjimas paskirtas pagrįstai, o medžiaga surinkta įstatymų nustatyta tvarka.
7. Teismas pabrėžė, kad tik tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, įvertinus Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, negali nulemti oficialaus perspėjimo taikymo. Tačiau ginčo atveju pareikšto Oficialaus perspėjimo teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomais neįslaptintais viešaisiais duomenimis, kurių pagrindu taip pat galima patikimai vertinti pareiškėjo veiksmus, kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui, spręsti apie jo ryšius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Pareiškėjas 2001 m. sausio 10 d. pagal ONUĮ buvo įrašytas į policijos operatyvinę – prevencinę įskaitą; 2001 m. gegužės 17 d. pareiškėjui pareikštas oficialus perspėjimas ONUĮ, teistas. Pareiškėjas ir kiti Klaipėdos apskrityje veikusio nusikalstamo susivienijimo nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn byloje Nr. 30-9-00006-01, baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00771-04, 2016 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00083-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, o 2016 m. spalio 12 d. ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais (nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo), Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52547-16 pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, o Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04762-17 pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2017 m. vasario 8 d. pareiškėjas oficialiai niekur nedirbo, 2017 m. vasario 8 d. įsidarbino UAB „Transkesta”. Byloje esantys Kriminalinės žvalgybos duomenys, kad pareiškėjo galbūt nusikalstamos veikos bendrininkas yra R. B. (teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis; Kriminalinės žvalgybos duomenimis, susijęs su organizuota nusikalstama grupe (ONG), 2008 m. gruodžio 19 d. pareikštas oficialus perspėjimas pagal ONUĮ) įrodo, jog pareiškėjas sietinas su organizuotu nusikalstamumu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 24 d. ir 2017 m. vasario 1 d. pažeidė Kelių eismo taisykles, vairuodamas automobilį „Audi A8” (savininkas – R. B.). Klaipėdos AVPK KP ONTV atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11636-17 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį: įtarimai dėl sunkaus nusikaltimo padarymo pareikšti R. B. ir M. N. (Kriminalinės žvalgybos duomenimis, susijęs su ONG). Teismas pažymėjo ir tai, kad nukentėjusiuoju baudžiamajame procese pripažintas A. B., kuris taip pat įtariama palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis.
8. Teismas pažymėjo, kad aptarti duomenys apie asmenų ryšius, jų padarytas nusikalstamas veikas bei įtarimus dėl naujai daromų nusikalstamų veikų, taikytų priemonių nusikalstamų veikų užkardymui apimtis, nagrinėjamu atveju sukuria pakankamas prielaidas byloje sprendžiant dėl prevencinio pobūdžio priemonių taikymo pareiškėjui pagrįstumo pripažinti įslaptintą informaciją leistina įrodinėjimo priemone ir ja remtis. Įslaptinta medžiaga buvo pateikta teismui susipažinti. Įslaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti imperatyvaus pobūdžio padarinių – reikalavimo asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, atsiradimą. Teismo vertinta įslaptinta medžiaga nagrinėjamu atveju laikytina kaip papildoma medžiaga, papildanti neslaptus faktinius duomenis, nukreiptus prieš pareiškėją, ir padedanti visiškai užtikrinti teisingumą. Taigi tiek slaptų, sudarančių valstybės paslaptį, tiek neslaptų, iš viešųjų šaltinių gautų, įrodymų visuma sudaro objektyvų pagrindą konstatuoti, kad Nutarimas dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo priimtas teisingai ir Oficialus perspėjimas pareiškėjui taikytas pagrįstai ir teisėtai.
9. Teismo vertinimu, aiškinant Įstatymo 5 straipsnio taikymą, atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, taip pat į 5 straipsnio konstrukciją, darytina išvada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs nusikalstami susivienijimai, jų nariai, įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir tokių veiksmų teisinė kvalifikacija. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo nurodyti motyvai, jog nenurodyta, kokie jo konkretūs veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves bei skatina organizuotą nusikalstamumą, atmesti kaip nepagrįsti.
III.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. spendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo sprendimas grįstas slapta ir viešo pobūdžio informacija, kuri niekaip nepagrindžia pareiškėjo sąsajų su organizuotu nusikalstamumu, ketinimo sunkiai nusikalsti. Iš teismo posėdyje teismui perduoto aplanko su slapta medžiaga akivaizdu, jog pateiktas minimalus duomenų kiekis. Spėtina, jog tai tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai, kuriuose jie vadovaudamiesi savo teisine sąmone interpretuodami žvalgybos priemonių naudojimo (sekimo) metu gautą informaciją, daro išvadas, jog pareiškėjas yra pažįstamas su atitinkamais asmenimis, gali būti susijęs su rengiamais ar įvykdytais nusikaltimais (turint patikimų duomenų dėl to, būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas). Nurodytų dokumentų ir kriminalinės žvalgybos specifika šiuos duomenis daro nepatikimais, nes teismas kelias minutes disponuodamas slapta medžiaga, per kurią susipažįsta su jos turiniu, nagrinėdamas bylą ar priimdamas sprendimą, net neturi galimybės įvertinti jos gavimo teisėtumą, duomenų patikimumą ir kt. Netiriant šių duomenų rungtyniškame procese, pareiškėjui neturint galimybių paaiškinti ir taip paneigti slaptos medžiagos turinį, jos įrodomoji vertė yra abejotina. Atitinkamai, viešai pateikti įrodymai privalo asmenį konkrečiai sieti su organizuotu nusikalstamumu, o neviešo pobūdžio duomenys gali būti tik papildomi įrodymai, patvirtinantys iš viešos medžiagos teismo daromas išvadas. Tačiau atsakovo pateikta ir teismo nekritiškai priimta pozicija ne tik nepagrindžia, kad pareiškėjas gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, turi ryšių su organizuotomis grupėmis ar nusikalstamais susivienijimas, bet net neįrodo, kad daro kokius nors teisės pažeidimus ir yra susijęs su nusikaltėliais.
10.2. Teismo sprendimo turinys neleidžia suprasti, kokią policijos įstaigos turimą informaciją teismas įvertino kaip pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, kas suteikė pagrindo manyti, kad pareiškėjas gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, iš kur gauta tokia informacija ir ar tai padaryta teisėtai.
10.3. Teismas šiuo atveju pritaikyto Oficialus perspėjimo pagrįstumą grindė 16 metų senumo duomenimis. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 str. 6 d.). Iš atsakovo pateikto 2017 m. kovo 15 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo domenų išrašo apie fizinį asmenį teismas matė, jog pareiškėjo teistumas yra išnykęs, tačiau sprendimą motyvavo tiesos neatitinkančiu faktu, jog pareiškėjas yra teistas (teistumas išnykęs). Taigi rėmimasis neegzistuojančiu teistumu, pagrindžiant poreikį taikyti Oficialų perspėjimą, negalimas. Kitaip aiškinant ar taikant teistumo institutą būtų paneigta bausmės auklėjamoji paskirtis (BK 41 str. 2 d.), įtakojant asmenį nepažeisti įstatymų, nes, kitu atveju, ir atlikus bausmę, teistumas gali lemti įstatymo nenumatytas sankcijas ar pasekmes.
10.4. Taip pat ir 2001 m. taikytas perspėjimas, įrašymas į įskaitą, t. y. prieš 16 metų egzistavę faktai niekaip nepagrindžia poreikio šiandien taikyti ONUĮ numatytas priemones. Privalo būti nustatytos šiuo metu egzistuojančios ONUĮ numatytos sąlygos taikyti prevencines priemones. Galima suprasti, jog pareiškėjas į įskaitą įtrauktas ir perspėtas, nes buvo nuteistas už organizuotas veikas. Baudžiamosios atsakomybės taikymas – laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, šalina poreikį taikyti prevencines priemones, tuo labiau remtis šiais duomenimis vertinant situaciją po 16 metų. Tai, kad tik 2001 m. buvo pareikštas oficialus perspėjimas, suponuoja priešingą – daugiau kaip 15 metų pareiškėjas neturėjo sąsajų su organizuotu nusikalstamumu, todėl norint pagrįsti šiuo metu paskirtą Oficialų perspėjimą privaloma nurodyti šiuo metu egzistuojančius ONUĮ numatytus duomenis, sudarančius pagrindą taikyti šią prevencinę priemonę.
10.5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariate 2016 m. sausio 30 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00083-16 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 2016 m. spalio 12 d. nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais, nesurinkus duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Teismas iš nutraukto ikiteisminio tyrimo kildindamas teisiškai reikšmingas pasekmes pažeidė konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą (Konstitucijos 31 str. 1 d.). Taigi pareiškėjas yra nekaltas dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, nes jo neįvykdė – tyrimas nutrauktas, neradus duomenų, kad jis galėjo įvykdyti šią veiką. Nesuprantama, ką šis nutrauktas tyrimas turi bendro su organizuotu nusikalstamumu arba galimybe daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir kaip pagrindžia Oficialaus perspėjimo taikymo teisėtumą. Bet kuris asmuo dėl neapdairumo gali įvykdyti neatsargų nusikaltimą, taip pat ir nesunkų ar apysunkį, tačiau tai nėra pagrindas jį sieti su organizuotu nusikalstamumu, prognozuoti, jog padaręs vieną teisės pažeidimą būtinai bursis į organizuotą grupę siekdamas daryti sunkius nusikaltimus.
10.6. Taip pat teismas niekaip nemotyvavo, kuo atliktas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus nusikaltimo (Klaipėdos AVPK ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-52547-16 ir 01-1-04762-17 pagal BK 306¹ str. 1 d.), kuriame net nepareikštas įtarimas jokiam asmeniui, nekalbant apie pareiškėją, rodo buvus teisėtą pagrindą taikyti ONUĮ. Daugeliui asmenų nepasiseka ir jie įsigyja transporto priemonę su klastotais identifikavimo numeriais, tačiau dėl to netampa nusikaltėliais ir nesulaukia jokių sankcijų. Šiuo atveju pareiškėjas nei buvo įtartas šiuose tyrimuose, nei įsigijo tirtas transporto priemones, todėl lieka neaišku, kaip tai susiję su siekiu užkardyti organizuotą nusikalstamumą.
10.7. Sprendime nenurodyta, kokias išvadas teismas daro iš fakto, kad pareiškėjas 2010 m. liepos 19 d. – 2017 m. vasario 8 d. oficialiai niekur nedirbo, nuo 2017 m. vasario 8 d. įsidarbino UAB „Transkesta“. Nepasisakyta dėl pareiškėjo paaiškinimo teisme, jog dalį šio laikotarpio, kaip ir dauguma tautiečių, vykdavo dirbti į užsienį, jam neturint išsilavinimo, po vaikų gimimo dirbti grįžo sutuoktinė, nes gavo didesnes pajamas, jis prižiūrėjo vaikus, užsiėmė paveldėto sklypo detaliuoju planavimu, kurį realizavus, tikimasi gauti pajamų.
Atsiliepimas
10.8. Byloje nėra jokių Kriminalinės žvalgybos duomenų apie pareiškėjo galbūt nusikalstamas veikas, apie šių tariamų veikų bendrininką R. B., apie pastarojo sąsajas su organizuotu nusikalstamumu. Nuoroda į kriminalinės žvalgybos duomenis atsiliepime pateikė atsakovas, o teismas tik nekritiškai perrašė atsiliepimo tekstą. Nesant byloje jokių duomenų, sprendimo teiginiai tampa niekuo nepagrįstomis deklaracijomis. Taip pat nesant įrodymų apie R. B. priklausymą organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui, teismo išvada apie pareiškėjo sąsajas su organizuotu nusikalstamumu yra absurdiška. Be to, nurodomas R. B. nebegzistuojantis teistumas, 2008 m. oficialus perspėjimas yra prasmės neturinčios deklaracijos, nes niekaip nepagrindžia dabartinio pareiškėjo ir nurodomo asmens nusikalstamų sąsajų ar siekio daryti sunkius nusikaltimus. Pareiškėjas paaiškino teismui, kad neturėdamas transporto priemonės skolinosi ją iš tame pačiame sporto klube besitreniruojančio R. B., nes šis buvo išvykęs dirbti į užsienį. Kuo ši aplinkybė teismui buvo pakankama spręsti prevencinio pobūdžio priemonių klausimą, lieka neatsakyta. Teiginys apie Klaipėdos AVPK R. B. atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį taip pat yra neteisingas, nes dar iki teismo sprendimo paskelbimo prokuroras ikiteisminį tyrimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nutraukė. Be to, nutrauktam tyrimui neturėtų būti suteikiama jokia reikšmė, nes byloje jokių duomenų apie organizuotą lygį siekiančias pareiškėjo ir R. B. sąsajas nepateikta.
10.9. Kriminalinės žvalgybos duomenų apie M. N. sąsajas su ONG byloje nėra, teismas sprendime vėl rėmėsi niekuo nepagrįstomis prielaidomis.
10.10. Iš kur kildinamas A. B. ryšių palaikymas su organizuotomis grupėmis, neaišku, kaip ir tai, kuo ši deklaracija prasminga sprendžiant Oficialus perspėjimo taikymo pareiškėjo atžvilgiu klausimą. Teismui pateiktoje Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje nustatyta, kad konfliktas tarp R. B., M. N. ir A. B. kilo dėl pastarojo socialiniame tinkle facebook.com paviešinto sužaloto be sąmonės M. N. fotografijos, t. y. išimtinai iš asmeninio nesutarimo, ir šis reikalas nieko bendro su organizuotu nusikalstamumu neturi.
10.11. Teismo iš atsakovo atsiliepimo nekritiškai perrašytas tekstas, nepateikiant jokių motyvų, kokie konkretūs įrodymai ir kaip pagrindė poreikį taikyti prevencines priemones, rodo, jog skundas nebuvo išnagrinėtas. Tai galbūt susiję su tuo, jog bylos nagrinėjimui teisme vadovavo ne kolegijos pirmininkė ir pranešėja, o kitas kolegijos teisėjas (ABTĮ 81 str.).
10.12. Nesant viešų įrodymų slaptos medžiagos naudojimas tampa iš viso negalimas, kadangi ja papildomai remtinasi tik esant viešų duomenų, gautų įstatymo nustatyta tvarka, apie pagrindą taikyti Oficialų įspėjimą.
11. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas, pagrįstas bei motyvuotas.
11.2. Nutarimo skirti pareiškėjui oficialų perspėjimą priėmimo ir Oficialaus perspėjimo pareiškimo metu Klaipėdos AVPK KP ONTV turėjo duomenų, kad pareiškėjas gali būti susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ir jų nariais, galbūt vykdančiais sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
11.3. Teisėsaugos institucijų atliktų (atliekamų) ikiteisminių tyrimų duomenys liudija, kad pareiškėjas galbūt palaiko ryšius su asmenimis, vykdančiais didelės vertės transporto priemonių vagystes, taip pat galbūt neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Klaipėdos AVPK KP ONTV kriminalinės žvalgybos duomenimis (buvo pateikti pirmosios instancijos teismui), pareiškėjas gali priklausyti teisės aktų nustatyta tvarka identifikuotai Klaipėdos apskrityje veikiančiai ONG bei gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, t. y. platinti narkotines ar psichotropines medžiagas.
11.4. Taikant pareiškėjui Oficialų perspėjimą, vadovautasi galiojančiais teisės aktais, prevencinės poveikio priemonės taikymo forma ir tvarka nepažeista. Remtasi tiek įslaptinta, tiek neįslaptinta medžiaga, kuri papildė viena kitą. Duomenų visuma pagrįstai liudija, kad pareiškėjui Oficialus perspėjimas buvo pareikštas ne be pagrindo, kad jau pareiškiant ginčijamą Oficialų perspėjimą buvo gauta duomenų, jog pareiškėjo atžvilgiu būtina taikyti prevencinę poveikio priemonę.
11.5. Oficialus perspėjimas yra ne bausmė, kuri gali būti skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui už nusikaltimo padarymą, bet prevencinė poveikio priemonė, taikoma siekiant riboti ir mažinti organizuotą nusikalstamumą. Oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija, be to, nėra būtina, kad informacijos surinkimas būtų nukreiptas į konkretų oficialaus perspėjimo gavėją. Tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2017 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 30-IL-2170 „Dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo“ ir 2017 m. vasario 13 d. oficialaus perspėjimo Nr. 30-IL-2170 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais nutarta pareikšti pareiškėjui Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą organizuoto nusikalstamumo prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą vieneriems metams.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, sprendė, jog tiek slaptų, sudarančių valstybės paslaptį, tiek neslaptų, iš viešųjų šaltinių gautų, įrodymų visuma sudaro objektyvų pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis, jų nariais ir gali daryti nusikaltimus, taigi pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui, todėl Nutarimas dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo priimtas teisingai ir Oficialus perspėjimas pareiškėjui pareikštas pagrįstai ir teisėtai.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia iš esmės netinkamu įrodymų vertinimu, kas, jo nuomone, lėmė neteisingas teismo išvadas dėl ONUĮ numatytų organizuoto nusikalstamumo prevencinių poveikio priemonių taikymo pareiškėjui būtinumo.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
16. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
17. Pirmiausia, pasisakydama dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 6 d.).
18. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą aptartu įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas daryti išvadą, jog teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
19. Pabrėžtina, jog ONUĮ (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1486 redakcija) nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (1 str.). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 str.). Pagal ONUĮ 4 straipsnį šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Vadovaujantis ONUĮ 5 straipsniu, oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.
20. Aiškindamas ONUĮ 4 straipsnio taikymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Minėtos informacijos turinio ir jos rinkimo būdų požiūriu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors nurodyta informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-224/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-803/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1859/2008 ir kt.).
21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pabrėžęs, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kurio jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos nacionalinės teisės aiškinimui bei taikymui (ABTĮ 4 str. 3 d.), savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (6 str.).
22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Oficialus perspėjimas pareiškėjui paskirtas esant ONUĮ 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, ir priimdamas sprendimą, vadovavosi ne tik faktiniais duomenimis, kurie sudaro valstybės paslaptį, ir dėl to pareiškėjui susipažinti negalėjo būti pateikti vadovaujantis galiojančiais įstatymais (pvz., Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (VTPĮ) 7 str.), bet ir vieša (neįslaptinta) prie nagrinėjamos bylos pridėta medžiaga. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamoje byloje esančiais dokumentais ir su Klaipėdos AVPK KP ONTV pateikta riboto naudojimo medžiaga, daro išvadą, kad būtent jų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog Oficialus perspėjimas pareiškėjui taikytas pagrįstai ir teisėtai.
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai viešai prieinamą informaciją, t. y. kad pareiškėjas 2001 m. sausio 10 d. pagal ONUĮ buvo įrašytas į policijos operatyvinę – prevencinę įskaitą, 2001 m. gegužės 17 d. pareiškėjui pareikštas oficialus perspėjimas ONUĮ, jis teistas, pareiškėjas ir kiti Klaipėdos apskrityje veikusio nusikalstamo susivienijimo nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn byloje Nr. 30-9-00006-01, baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00771-04, 2016 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00083-16 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), o 2016 m. spalio 12 d. ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais (nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo), Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52547-16 pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimas, neteisėtas sunaikinimas ar pakeitimas), o Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04762-17 pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, ir kitą įvertino kaip pakankamą spręsti, kad tam tikra pareiškėjo veika nėra suderinama su pagrindinio šalies įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi ir gali kelti pavojų valstybės garantuojamiems saugiems visuomeniniams santykiams, todėl Oficialus perspėjimas pareiškėjui taikytas pagrįstai ir teisėtai.
24. Šiuo aspektu akcentuotina, kad tai, jog, kaip nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi 16 metų senumo duomenimis apie pareiškėjo buvusį teistumą, jam taikytą perspėjimą, jo įrašymą į įskaitą, taip pat 2016 m. nutrauktą ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, minėtos išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys, vertinant juos kaip visumą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (pastarųjų metų laikotarpiu), įrodymų pakankamumo aspektu tik patvirtina išvadą, jog nagrinėjamu atveju skundžiamų atsakovo Nutarimo ir Oficialaus perspėjimo priėmimo metu pareiškėjui prevencinio poveikio priemonė – Oficialus perspėjimas – buvo pritaikyta esant ONUĮ 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Būtent papildomi Kriminalinės žvalgybos duomenys apie pareiškėjo ryšius su teistais ir įtariamais nusikalstamomis veikomis, susijusiais su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis asmenimis, pareiškėjo gyvenimo būdo aplinkybės, taip pat įslaptinta informacija, su kuria susipažino tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, įrodo, jog pareiškėjas sietinas su organizuotu nusikalstamumu.
25. Šiame kontekste kartu pabrėžtina, kad, kaip teisingai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog atsižvelgiant į ONUĮ 5 straipsnį, teismų praktiką dėl informacijos slaptumo ir minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, darytina išvada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija (2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-224/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-803/2008 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog skundžiamame Oficialiame perspėjime nenurodyti konkretūs pareiškėjo nusikalstami veiksmai, o pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime taip pat nenurodė, kokius nusikaltimus pareiškėjas ketina daryti, su kokiomis nusikalstamomis grupuotėmis ar asmenimis ir kokia forma jis palaiko ryšius, atmestini kaip nepagrįsti.
26. Pažymėtina, jog pareiškėjas kiekvieną iš atsakovo pateiktų ir teismo įvertintų duomenų (įrodymų) vertina atsietai nuo kitų, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jų, tačiau nepateikdamas objektyvių duomenų, paneigiančių šias teismo padarytas išvadas. Taip pat ir teigdamas apie savo teigiamai pasikeitusį gyvenimo būdą, teigiamą reputaciją, nepagrindžia šių teiginių jokiais įrodymais (išskyrus santuokos liudijimu, vaikų gimimo liudijimais, pažyma iš VšĮ „Bokso visata“, UAB „Transkesta“ duomenų išrašu iš registro (I t., b. l. 41-47), kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjo nepriekaištingą reputaciją). Taigi pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
27. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė pagal įrodymų vertinimo taisykles, sprendime pateikė išsamią ir aiškią teismo posėdyje ištirtų įrodymų (rašytinių įrodymų, bylos proceso dalyvių paaiškinimų) visumos analizę, išsprendė visus pareiškėjo suformuluotus reikalavimus, teismo išvadas aiškiai ir motyvuotai pagrindė ištirtų įrodymų visumos analize ir teisės normomis (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.), todėl padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu prevencinio poveikio priemonė – Oficialus perspėjimas – buvo pritaikyta pagrįstai ir teisėtai.
28. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
29. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.