Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-26 · Administracinė byla Nr. eI-815-342/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-26
Bylos Nr.
eI-815-342/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00276-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Advokatai
Dainius Žiedas
Administracinė byla Nr. eI-815-342/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00276-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjui V. K., jo atstovui advokatui Dainiui Žiedui,atsakovo atstovui Vadimui Uporovui (Vadim Uporov),

2017 m. balandžio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. K. skundu prašo:

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2017-02-13 nutarimą Nr. 30-IL-2170;panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2017-02-13 Oficialų perspėjimą Nr. 30-IL- 2170.

Šalies argumentai

Nurodo, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – ir Klaipėdos AVPK KPONTV) 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas pareiškėjui 2017-02-14 įteikė Oficialų perspėjimą Lietuvos Respublikos įstatymo vardu Nr. 30-IL-2170 (toliau – ir Oficialus perspėjimas). Mano, kad nutarimas taikyti prevencinę priemonę priimtas ir Oficialus perspėjimas pareikštas nepagrįstai, todėl yra naikintini.

Remiasi Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad vertinant, ar asmeniui galėjo būti pareikštas oficialus perspėjimas, turi būti nustatyta, ar: apie asmenį turima Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje įvardintos informacijos, sudarančios pagrindą pareikšti oficialų perspėjimą; ši informacija gauta įstatymų nustatyta tvarka (LVAT administracinė byla Nr. A4-458/2007). Vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir mano, kad ginčijamas Oficialus įspėjimas neatitinka šių reikalavimų: nėra nurodyti objektyvūs faktiniai duomenys, kurie būtų kvalifikuoti (įvertinti) pagal teisės aktus; nenurodyta apskundimo tvarka; aktas yra nemotyvuotas. Teigia, kad šie individualaus administracinio teisės akto trūkumai yra esminiai ir pakankami pripažinti jį neteisėtu bei panaikinti.

Atkreipia dėmesį, kad iš Nutarimo neįmanoma įvertinti: kokią policijos įstaigos turimą informaciją atsakovas Klaipėdos AVPK įvertino kaip jo ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, kas Klaipėdos AVPK ONTB viršininkui suteikė pagrindo manyti, kad pareiškėjas gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir ar ši informacija gauta teisėtai.

Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2006-05-19 įsakymu patvirtintų Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A4-458/2007. Teigia, kad jo gyvenimo būdas ir veikla nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų, nekelia grėsmės visuomenės saugumui, todėl jo atžvilgiu Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatos taikytos nepagrįstai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas prašo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Klaipėdos AVPK) atsiliepimu prašo pripažinti, kad pareiškėjui įstatymuose numatyta prevencinė poveikio priemonė - oficialus perspėjimas - taikyta teisėtai ir pagrįstai bei pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, jog 2017-02-14 Klaipėdos AVPK KPONTV 3 - iojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, vykdydamas Klaipėdos AVPK viršininko patvirtintą 2017-02- 13 nutarimą Nr. 30-IL-2170 pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (toliau – ir LR ONUĮ) pareiškėjui taikė prevencinę poveikio priemonę - oficialų perspėjimą.

Vadovaujasi LR ONUĮ 4 straipsniu, kuriame numatyti prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindai, t. y. prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija; be to, nėra būtina, kad informacijos surinkimas būtų nukreiptas į konkretų oficialaus perspėjimo gavėją; tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Pažymi, kad LR ONUĮ nėra nuostatų, reglamentuojančių oficialaus perspėjimo apskundimą, taip pat susijusių su asmens, kuriam pareikštas oficialus perspėjimas, teise kreiptis į teismą. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2004-12-29 nutarime konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad sprendimą pareikšti oficialų perspėjimą priima policijos įstaigos vadovas, t. y. valstybinio valdymo subjektas, į tai, jog įstatymų leidėjas nenustatė jokios specialios sprendimo pareikšti oficialų perspėjimą apskundimo teismui tvarkos, taip pat į tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo sprendžia administraciniai teismai, asmuo, kuriam yra pareikštas oficialus perspėjimas, sprendimą dėl oficialaus perspėjimo pareiškimo gali apskųsti administraciniam teismui.

Nurodo, kad Policijos generalinio komisaro 2006-05-19 įsakymu Nr. 5-V-314 patvirtintose Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatytos nutarimo dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo ir oficialaus perspėjimo formos. Pažymi, kad nurodytų formų pagrindu parengti dokumentai ir buvo įteikti pareiškėjui. Akcentuoja, kad Taisyklių V skyriaus 55 punkte numatyta, kad asmuo, dėl kurio buvo priimtas nutarimas taikyti prevencinę poveikio priemonę - oficialų perspėjimą, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti tokį sprendimą.

Argumentuoja, kad pareiškėjas nuo 2001 siejamas su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis: 2001-01-10 pagal LR ONUĮ pareiškėjas įrašytas į policijos operatyvinę – prevencinę įskaitą; 2001-05-17 pareiškėjui pareikštas oficialus perspėjimas pagal LR ONUĮ. Pažymi, kad pareiškėjas yra anksčiau teistas. Teigia, kad pareiškėjas ir kiti Klaipėdos apskrityje veikusio nusikalstamo susivienijimo nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad 2016-01-30 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį, o 2016-10-12 ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais (nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo).

Nurodo, kad nuo 2010-07-19 iki 2017-02-08 pareiškėjas oficialiai niekur nedirbo, 2016-02-08 įsidarbino UAB „Transkesta”. Pažymi, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 306¹ straipsnio 1 dalį, o Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK LR BK 306¹ straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad Kriminalinės žvalgybos duomenimis, pareiškėjo galimai nusikalstamos veikos bendrininkas yra R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (Teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis; Kriminalinės žvalgybos duomenimis, susijęs su ONG, 2008-12-19 pareikštas oficialus perspėjimas pagal LR ONUĮ). Akcentuoja, kad pareiškėjas 2017-01-24 ir 2017-02-01 Kelių eismo taisykles, vairuodamas automobilį „Audi A8” (savininkas - R. B.). Nurodo, kad Klaipėdos AVPK KPONTV atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį: įtarimai dėl sunkaus nusikaltimo padarymo pareikšti R. B. ir M. N. (Kriminalinės žvalgybos duomenimis, susijęs su ONG). Pažymi ir tai, kad nukentėjusiuoju baudžiamajame procese pripažintas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat įtariama palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis.

Teigia, kad taikant oficialų perspėjimą pareiškėjui buvo patikrinti LR ONUĮ 4 straipsnyje numatyti prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindai. Nurodo, kad Klaipėdos AVPK KPONTV 3-iojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas įstatymų nustatyta tvarka gavo duomenų, kad pareiškėjas gali būti susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ir jų nariais, galimai vykdančiais sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir, taikydamas pareiškėjui oficialų perspėjimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, prevencinės poveikio priemonės taikymo formos ir tvarkos nepažeidė. Pažymi, kad pareigūnas rėmėsi Klaipėdos AVPK KPONTV turima informacija, t. y. tiek įslaptinta, tiek neįslaptinta medžiaga, kuri papildė viena kitą. Akcentuoja, jog duomenų visuma pagrįstai liudija, kad pareiškėjui oficialus perspėjimas buvo pareikštas ne be pagrindo, kad jau pareiškiant ginčijamą oficialų perspėjimą buvo gauta duomenų, jog pareiškėjo atžvilgiu būtina taikyti prevencinę priemonę siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Pažymi, kad Oficialus perspėjimas yra ne bausmė, kuri pagal LR Konstituciją gali būti skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui už nusikaltimo padarymą, bet prevencinė poveikio priemonė, taikoma siekiant riboti ir mažinti organizuotą nusikalstamumą; paskyrus šią prevencinę poveikio priemonę asmuo nėra pripažįstamas kaltu padarius nusikaltimą; priemonės tikslas - neleisti asmeniui padaryti sunkaus (ar labai sunkaus) nusikaltimo, t. y. neleisti padalyti pavojingiausių teisės pažeidimų, už kurių padarymą ar kėsinimąsi juos padaryti asmeniui gali būti paskirta bausmė, ir, kita vertus, garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Nurodo, kad Valstybė privalo veiksmingai taikyti nusikalstamumo, ypač organizuoto, mažinimo ir ribojimo priemonių sistemą, apimančią ir organizuoto nusikalstamumo keliamai grėsmei adekvačias prevencines poveikio priemones.

Remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija (Labita prieš Italiją, Raimondo prieš Italiją), kurioje pažymėta, kad asmenims, įtariamiems priklausymu mafijai, yra teisėta taikyti prevencines priemones, nes šių priemonių paskirtis - nusikaltimų prevencija; asmenis išteisinus nebūtinai neliktų pagrindo taikyti tokias specialiąsias priemones, nes surinkti įrodymai, nors ir nepakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, gali patvirtinti pagrįstus būgštavimus, kad šie asmenys gali daryti nusikaltimus ateityje.

Nurodo, kad duomenys apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis ar jų nariais gali būti surinkti vadovaujantis specialiaisiais tokio pobūdžio informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais ir tokios informacijos turinys nėra viešas. Pažymi, kad Kriminalinės žvalgybos informacija išslaptinama nebus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 18, 19 punktais bei 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 02 13 nutarimo Nr. 30-IL-2170 „Dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo“ ir 2017 02 13 oficialaus perspėjimo Nr. 30-IL-2170 V. K. teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2017 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 30-IL-2170 nutarė taikyti V. K. prevencinę poveikio priemonę - oficialų perspėjimą, Lietuvos Respublikos įstatymo vardu, vieneriems metams. Vykdydamas minėtą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, nurodydamas, kad V. K. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė jam oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui.

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas Nr. VIII-353 (toliau – Įstatymas, 2003-04-03 redakcija).

Įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

Oficialus perspėjimas yra ne represinė, bet prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnio 1 punktas). Pagal Įstatymo 4 straipsnį, nustatantį prevencinių priemonių taikymo pagrindus, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Kadangi Įstatymas oficialaus perspėjimo taikymą sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sąlyga, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnis) turi būti patikrinta, ar oficialus perspėjimas buvo paskirtas esant Įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Įstatymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali būti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais. Tokios informacijos turinys nėra viešas. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių vykdomos operatyvinės veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį bei techninį aprūpinimą, operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitinė informacija. Taigi, asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje išvardyti duomenys neturi būti pateikti. Kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis turi patikrinti, ar oficialus perspėjimas yra paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ONUĮ 4 straipsnyje numatyta informacija gali būti gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad oficialiai perspėtas asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies (buvusi ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis) negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.

Tikrinant, ar oficialus perspėjimas pareiškėjui paskirtas esant Įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, teismas sprendžia, jog šiuo atveju vykdant teisingumą turi būti remiamasi valstybės paslaptį sudarančia informacija, todėl susipažinus su atsakovo atstovo teismo posėdyje pateikta kriminalinės žvalgybos informacija, kuria remiantis pareiškėjui buvo pateiktas oficialus perspėjimas ir priimant sprendimą, ši medžiaga vertintina kaip leistinas bei priimtinas įrodymas (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis), patvirtinantis pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, jų nariais ir leidžiantis daryti išvadą, jog šis asmuo gali daryti nusikaltimas, kad oficialus perspėjimas paskirtas pagrįstai, o medžiaga surinkta įstatymų nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, kad tik tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, įvertinus Europos žmogaus teisių teismo formuojamą praktiką, negali nulemti oficialaus perspėjimo taikymo. Tačiau ginčo atveju pareikšto oficialaus perspėjimo teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomais neįslaptintais viešaisiais duomenimis, kurių pagrindu taip pat galima patikimai vertinti pareiškėjo veiksmus, kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui, spręsti apie jo ryšius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Pareiškėjas 2001-01-10 pagal LR ONUĮ buvo įrašytas į policijos operatyvinę – prevencinę įskaitą; 2001-05-17 pareiškėjui pareikštas oficialus perspėjimas pagal LR ONUĮ, teistas. Pareiškėjas ir kiti Klaipėdos apskrityje veikusio nusikalstamo susivienijimo nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-01-30 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį, o 2016-10-12 ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais (nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo), Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 306¹ straipsnio 1 dalį, o Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK LR BK 306¹ straipsnio 1 dalį. Iš byloje esanči dokumentų matyti, kad nuo 2010-07-19 iki 2017-02-08 pareiškėjas oficialiai niekur nedirbo, 2017-02-08 įsidarbino UAB „Transkesta”. Byloje esantys Kriminalinės žvalgybos duomenys, kad pareiškėjo galimai nusikalstamos veikos bendrininkas yra R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis; Kriminalinės žvalgybos duomenimis, susijęs su ONG, 2008-12-19 pareikštas oficialus perspėjimas pagal LR ONUĮ) įrodo, kad pareiškėjas sietinas su organizuotu nusikalstamumu. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2017-01-24 ir 2017-02-01 pažeidė Kelių eismo taisykles, vairuodamas automobilį „Audi A8” (savininkas - R. B.). Klaipėdos AVPK KPONTV atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį: įtarimai dėl sunkaus nusikaltimo padarymo pareikšti R. B. ir M. N. (Kriminalinės žvalgybos duomenimis, susijęs su ONG). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiuoju baudžiamajame procese pripažintas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat įtariama palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis.

Aptarti duomenys apie asmenų ryšius, jų padarytas nusikalstamas veikas bei įtarimus dėl naujai daromų nusikalstamų veikų, taikytų priemonių nusikalstamų veikų užkardymui apimtis, nagrinėjamu atveju sukuria pakankamas prielaidas byloje sprendžiant dėl prevencinio pobūdžio priemonių taikymo pareiškėjui pagrįstumo pripažinti įslaptintą informaciją leistina įrodinėjimo priemone ir ja remtis. Įslaptinta medžiaga buvo pateikta teisėjų kolegijai susipažinti. Įslaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti imperatyvaus pobūdžio padarinių – reikalavimo asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, atsiradimą. Teisėjų kolegijos vertinta įslaptinta medžiaga nagrinėjamu atveju laikytina kaip papildoma medžiaga, papildanti neslaptus faktinius duomenis, nukreiptus prieš pareiškėją, ir padedanti visiškai užtikrinti teisingumą.

Taigi tiek slaptų, sudarančių valstybės paslaptį, tiek neslaptų, iš viešųjų šaltinių gautų, įrodymų visuma sudaro objektyvų pagrindą konstatuoti, kad 2017 02 13 nutarimas „Dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo“ priimtas teisingai ir oficialus perspėjimas pareiškėjui taikytas pagrįstai ir teisėtai.

Kolegijos vertinimu, aiškinant Įstatymo 5 straipsnio taikymą, atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, taip pat į 5 straipsnio konstrukciją, darytina išvada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs nusikalstami susivienijimai, jų nariai, įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas ir tokių veiksmų teisinė kvalifikacija. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti motyvai, jog kokie jo konkretūs veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves bei skatina organizuotą nusikalstamumą, atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus byloje išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad ginčijama prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas –V. K. paskirta pagrįstai ir teisėtai, jos naikinti nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė