Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant prokurorei Irinai Kurilo, kaltinamajam B. T., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Švenčionėlių sen., Švenčionių r. sav., nevedęs, dirbantis, teistas:

1) 2016-03-14 Švenčionių r. apyl. teismo pagal BK 258 str. 2 d. 18 MGL bauda;

2)2016-04-20 Ignalinos r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. (4 epizodai) laisvės apribojimu 1 metams 3 mėn. su įpareigojimais;

3)2016-05-02 Švenčionių r. apyl. teismo pagal BK 178 str.l d. 40 parų arešto bausme;

4)2016-04-21 Vilniaus m. apyl. teismo pagal BK 180 str. 2 d.;214 str. 1 d.; 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams 2 mėn., bausmės vykdymą atidedant 3 metams su įpareigojimais;

5)2017-11-23 Ignalinos r. apyl. teismo pagal BK 281 str. 7 d. laisvės atėmimu 3 metams ir baudžiamojo poveikio priemonės : uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonės dvejiems metams ir turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant pareigas: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 vai., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymosi; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje; 3) per dvejus metus nuo įsiteisėjusio nuosprendžio atidavimo vykdymui dienos atlyginti nukentėjusiajam J. Z. padarytą turtinę ir neturtinę žalą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 243str.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. T. kaltinamas tuo, kad apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str.7 d., paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, vengė atlikti minėtą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes priežiūros vykdymo laikotarpiu:-2018 m. birželio 12 d. B. T. nubaustas pagal LR ANK 424 str. 2 d., už tai, kad 2018 m. birželio 7 d., 16.43 val. Pramonės g., Utenos m., Utenos r. sav., vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, tokiu būdu pažeidė įpareigojimą - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str.

Liudytojas R. N. ikiteisminiame tyrime paaiškino, kad 2018-07-30 iš Utenos regiono probacijos skyriaus į Vilniaus regiono probacijos skyrių buvo persiųsta B. T. asmens byla. Jis (R. N.) prižiūri B. T. nuosprendžio vykdymą. Gavęs B. T. asmens bylą, R. N. patikrino duomenų bazes ir nustatė, kad B. T. 2018-06-12 buvo baustas pagal LR ANK 424 str. 2 d. 420 eurų bauda už tai, kad 2018-06-07 16.43 vai. Utenos m., Pramonės g., vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-11-23 nuosprendį pagal LR BK 281 str. 7 d., B. T. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. (b.l. 21-22)

Iš 2018-09-04 Administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. 03-ANR-I-60367-2018 matyti, kad 2018-06-07 B. T. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. 89- ANR P-6442-2018 pagal LR ANK 424 str. 2 d. (b.l. 18)

Iš 2017-11-23 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad B. T. buvo nuteistas pagal LR BK 281 str. 7 d. laisvės atėmimu 3 metams ir jam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemonės dvejiems metams ir turto -automobilio BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Vadovaujantis BK75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant pareigas (b.l.96-101).

2018-09-04 iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus specialisto R. N. buvo gautas pranešimas, kad B. T. vengė vykdyti 2017-11-23 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus, kadangi 2018-06-07 16.43 val., Pramonės gatvėje, Utenos mieste, vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Už tai 2018-06-07 B. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 424 str. 2 d. ir 2018-06-12 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, paskiriant 420 Eur baudą pagal LR ANK 424 str.2d. (b.l. 10-19,103)

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. LR BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji

požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kai kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad esant įsiteisėjusiam Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiui, kuriuo B. T. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis – vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metus, 2018-06-07 apie 16.43 val. jis vairavo automobilį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, buvo užfiksuotas vienkartinis tokio pobūdžio kaltinamojo (probuojamojo) padarytas pažeidimas, t. y. nenustatytas veikos sistemingumas. Teismo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime kaltinamasis paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis su savo drauge (pagal byloje esančią medžiagą-L. D.) važiavo iš jo darbovietės Utenoje namo, kai automobilio variklis užgeso,automobilį vairavo jo draugė. Kadangi jo draugė laukėsi vaiko, tad jis vienas, pastūmęs mašiną, užvedė jos variklį ir įsėdęs į ją pavažiavo nedidelį atstumą (norėjo apsisukti ir sugrįžti prie šalikelėje laukiančios draugės), kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie nustatė, kad jis neturi teisės vairuoti. Pažymėtina, kad pastaroji aplinkybė objektyviai nepateisina B. T. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau teismas, spręsdamas dėl veikos pavojingumo, pagrįstai vertina ir ją, pripažindamas, kad B. T. padarytas teisės pažeidimas nebuvo piktavališkas. Teismas pagal byloje nustatytas visas aplinkybes daro išvada, kad B. T. veiksmai, kuriais jis kaltinamas vengimu atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę, nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojantis asmuo neturi teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta LR ANK 424 straipsnio 2dalyje. Todėl tais

atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Šiuo aspektu pažymėtina, kad B. T. jau yra nubaustas administracine tvarka už 2018-06-07 16.40 val. vairavimą neturint tam teisės. Tai konstatuodamas teismas taip pat atsižvelgia ir į kitas nustatytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį, jog- dirba, turi šeimą-augina trejų mėnesių sūnų.

Įvertinęs visa tai teismas daro išvadą, jog šioje byloje neįrodyta, kad kaltinamasis B. T. sąmoningais tyčiniais veiksmais, suvokdamas gręsiančias pasekmes, sistemingai ar piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kaip tai numato įstatymai bei formuojama teismų praktika, todėl konstatuotina, kad jo veikoje nėra BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyviosios pusės požymių. Tuo remiantis kaltinamasis B. T. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti- nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendė:

B. T. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 243 str.

Kardomąją priemonę B. T. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.