Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nurodyta panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. S. nurodyta suimti, bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas V. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021-02-02 iki 2021-02-17.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 24 d. iki 2021 m. vasario 2 d. iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į buvusios sutuoktinės I. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė grasinančio pobūdžio žinutes, skambino, sistemingai baugino, sukurdamas neteisėtas, pasikartojančio bauginančio pobūdžio situacijas, pasireiškusias persekiojimu, žeminančiu ir teisę į privatų gyvenimą pažeidžiančiu elgesiu, dėl ko nukentėjusioji prarado saugumo jausmą, juto nuolatinį psichologinį diskomfortą, stresą, baimę, įtampą, taip nukentėjusiąją I. M. baugino, naudodamas psichinę prievartą, ir ją sistemingai terorizavo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam V. S. paskirtos bausmės, t. y. prašoma paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylą, konstatuoja, kad tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.

8. Skundžiamu nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai (BK 145 straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. S. paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

9. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. S. parinkdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą (padarytas vienas apysunkis tyčinis baigtas nusikaltimas), į nuteistojo asmenybę – teistas trylika kartų, septynis kartus už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau šioje vietoje teismas suklydo, nes nepagrįstai nepripažino V. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas. Iš bylos matyti, kad V. S., būdamas teistas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu už tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už kuriuos teistumas nebuvo išnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 24 d. iki 2021 m. vasario 2 d. padarė naują tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas jis yra recidyvistas. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę V. S. teismas nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad jis yra recidyvistas.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes, ir nuteistajam už aptariamo nusikaltimo padarymą skirdamas laisvės atėmimo bausmę bei jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, V. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, atsižvelgus tiek į aptariamos veikos pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę nėra aiškiai per griežta. Bylos duomenys rodo, jog V. S. nusikalsti linkusi asmenybė. Jis sistemingai teisiamas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, taip pat teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei – grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 straipsnio 1 dalis). V. S. ne kartą buvo skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, tačiau nuteistojo elgesiui tai jokios įtakos nedaro, nes jis, išėjęs iš laisvės atėmimo vietų, atlikęs paskirtas bausmes, vykdo naujas nusikalstamas veikas. Akcentuotina, kad paskutiniu Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir grasinimą sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 straipsnio 1 dalis) prieš tą pačią nukentėjusiąją I. M.. Kaip pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, naujus nusikalstamus veiksmus šios nukentėjusiosios atžvilgiu jis atliko iš karto po to, kai tik buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę (paleistas 2020-12-23, o veiką pradėjo daryti nuo 2020-12-24). Akivaizdu, kad visiškai ignoruojančiam visuomenėje priimtas normas, nesilaikančiam įstatymų ir vykdančiam nusikaltimus V. S., įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, skirti švelnesnės bausmės, mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio nėra jokio teisinio pagrindo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus, tačiau pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos – BK 75 straipsnis, taikytinas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam V. S. bausmės tikslai – atimti galimybę asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, gali būti pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, todėl atidėti bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, nėra pagrindo.

12. Skunde nuteistasis V. S. nurodo, kad nukentėjusioji I. M. jam atleido ir prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės bei tai, kad jis prižiūri, padeda sergančiam neįgalumą turinčiam asmeniui. Į bylą apeliantas pateikė papildomus duomenis: I. M. prašymą, iš kurio matyti, kad ji su V. S. susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi, nesutinka su paskirta bausme ir prašo paskirti V. S. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu (3 t., b. l. 63) (šias aplinkybes nukentėjusioji nurodo ir savo atsiliepime (3 t., b. l. 75-76)); K. K. prašymą, iš kurio matyti, kad jis turi neįgalumą, todėl V. S. jį slaugo, prižiūri ūkį, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, neapriboti jo laisvės (3 t., b. l. 62). Teismo pozicija yra ta, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti V. S. paskirtos bausmės. Ta aplinkybė, jog nuteistasis su nukentėjusiąja susitaikė ir tai, kad nuteistasis padeda sergančiam asmeniui, yra vertintinos teigiamai, tačiau nėra pagrindas bausmę švelninti ar jos vykdymą atidėti. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Bausmė skiriama vadovaujantis įstatymu, jame įtvirtintomis taisyklėmis bei principais (BK 54 straipsnis), kurių, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas laikėsi ir nuteistajam paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę, kurios keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

13. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Utenos apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nuosprendžio naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.