- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- I2-1325-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03805-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. U.
- Atsakovas
- Užsienio reikalų ministerija
- Trečiasis asmuo
- J. K.
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. (A. U.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (64.5.3.2.)-184 atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizą (b. l. 35-36).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo pakeisti Ambasados 2019 m. spalio 31 d. sprendimą (b. l. 1-2, 19-20).
3. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 10 d. pateikė dokumentus vizai gauti Lietuvos Respublikos ambasados skyriuje Izmir mieste (Turkijoje) Nr. IZMI/101019/0001/01. Tačiau 2019 spalio 31 d. sprendimu ambasada atsisakė išduoti vizą. Mano, kad dėl kalbos barjero negalėjo tiksliai paaiškinti visų vykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių, nepateikė aiškių įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti. Pagrindinis atvykimo į Lietuvą tikslas yra mergina, su kuria kartu norėjo praleisti atostogas, sutikti Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus, susipažinti su jos artimaisiais ir draugais bei pažinti šalį, iš kurios ji yra kilusi. Kartu su šia mergina planuoja savo ateitį, tikėjosi per atostogas pabūti kartu. Viešnagės metu apsistos merginos nuosavame bute, neturės išlaidų apgyvendinimui, mergina pažadėjo remti buvimo Lietuvoje laiku bei garantuoti grįžimą į Turkiją iki vizos galiojimo laiko pabaigos.
4. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškėjo skundu nesutinka, paršo jį atmesti, teigdama, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Atsiliepime (b. l. 25-31) paaiškino, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos - jie turi pagristi numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą. Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, įvertinus surinktą informaciją, kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimo į skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta laiku ir tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2019 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 11 d. pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje prašymą išduoti Šengeno vizą vykti į Lietuvą, kuriame nurodė: šeiminė padėtis - nevedęs (9 punktas), pagrindinis kelionės tikslas - šeimos ar draugų lankymas (21 punktas), numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2019 m. lapkričio 1 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2020 m. sausio 25 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo - J. K. (31 punktas) (b. l. 32-34). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė J. K. kvietimą, darbovietės pažymą ir dokumentus, banko sąskaitos išrašus, lėktuvo bilieto rezervaciją, kelionės draudimą, šeimos asmenų registracijos pažymą (b. l. 39-40). Konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės bei interviu - pokalbio su pareiškėju Pokalbio su konsulu metu pareiškėjas nurodė, kad kvietėją J. K. pažįsta nuo 2016 m., yra užmezgę artimus santykius, nori Lietuvoje su kvietėja praleisti atostogas. Teigė, kad darbovietė išleido 3 mėnesių žiemos atostogų, nurodė, jog turi giminaičių Vokietijoje, Nyderlanduose ir D. Britanijoje; kvietėja J. K. nurodė, kad vyksta skyrybų procesas su sutuoktiniu, su juo gyvena skyriumi, todėl gali priimti pareiškėją.
7.1. Konsulas nustatė, kad Vokietija 2016 m. atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizą šeimos narių lankymo tikslais dėl nelegalios migracijos grėsmės, o 2018 m. Graikija atsisakė išduoti Šengeno vizą dėl nepatikimos informacijos pateikimo (b. l. 37-38); pareiškėjas interviu metu su Konsulu siekė nuslėpti informaciją apie 2016 m. Vokietijos atisakymą išduoti vizą. Patikrinus pareiškėjo pateiktus darbo užmokesčio dokumentus nustatyta, kad jo oficialus mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia apie 325 eurus; sąskaitoje likutis yra 2065 eurai, o tai reiškia, kad pareiškėjas Lietuvoje buvimo 86 dienoms neturi pakankamai lėšų - po 40 eurų vienai dienai.
7.2. Konsulas 2019 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, vadovaudamasis Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2019, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą 32 straipsnio 1 dalimi, nes užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų - (1) nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas, (2) nepateikta įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpiu trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, kurią būtų įleistas, arba neturi galimybės gauti tokių lėšų teisėtai, (3) nebuvo galima nustatyti, kad ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjui 2019 m. spalio 31 d. įteiktas konsulo pranešimas apie atsisakymą išduoti Šengeno vizą. (b. l. 3).
8. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu.
9. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
10. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnyje nustatyti atvejai kuomet atsisakoma išduoti nacionalinę vizą. Šio straipsnio 2 punktas įtvirtina, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; pagal 13 punktą jei nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Taigi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-4805-756/2017).
12. Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų tiekėjų pasirinkimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą, dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu. Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.
13. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Paminėti teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašyme išduoti Šengeno vizą nurodytus duomenis, Ambasadai pateiktus dokumentus ir pokalbio su Ambasados darbuotoju metu nurodytas aplinkybes. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas pateikė prašymą siekdamas aplankyti savo merginą J. K. ir su ja praleisti atostogas Lietuvoje, susipažinti su jos šeima, draugais, tai patvirtina J. K. kvietimas, lėktuvo bilieto rezervacija, tačiau nepilnai pagrindė reikiamas aplinkybes dėl numatomo buvimo tikslo, nes J. K. šiuo metu yra santuokoje su U. K.. Prie skundo pridėtos fotonuotraukos nepatvirtina fakto, kad pareiškėjo ketinimai rimti.
15. Konsulas patikrinęs pareiškėjo pateiktus darbo užmokesčio dokumentus, nustatė, kad pareiškėjo oficialus mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia apie 325 Eur. Patikrinus pareiškėjo pateiktą banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad einamosios sąskaitos lėšų likutis 2019 m spalio 8 d. siekė 2 065 Eur. Pareiškėjo teigimu, lėšas atostogoms ir kelionei paskolino jo mama šiuo metu esanti pensijoje, kuri 2019 m. spalio 8 d. atliko 1695 eurų pavedimą į pareiškėjo sąskaitą, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ar turi pakankamai pragyvenimo lėšų buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų, darytina išvada, kad Ambasados pareigūnas gavęs visą jam reikalingą informaciją, ją įvertinęs turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą, nes jam kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo.
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės ar pareiškėjo pateikta informacija apie buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas yra patikima, nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos. Be to, interviu metu nustatyta, kad pareiškėjas turi giminaičių Vokietijoje, Nyderlanduose ir D. Britanijoje. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. Vokietija atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizą šeimos narių lankymo tikslais dėl nelegalios migracijos grėsmės, o 2018 m. Graikija - dėl nepatikimos informacijos teikimo siekiant gauti Šengeno vizą. Įvertinus tai, kad pareiškėjas interviu metu siekė nuslėpti informaciją apie 2016 m. Vokietijos atsisakymą išduoti Šengeno vizą, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija.
17. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2019 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. (64.5.3.2)-184 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
18. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. U. (A. U.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.