Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui A. L., suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovui, suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, jį atstovavo advokatas A. K., kuris pareiškimą palaikė, jį pagrindė teisiniais argumentais. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, todėl byla nagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl teisę nustatančių dokumentų priklausymo fakto nustatymo

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei kartu su pareiškimu į bylą pateiktų rašytinių duomenų, liudytojų paaiškinimų ir dalyvavusių teismo posėdyje asmenų nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjo prašymai pagrįstį ir tenkinti.

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, 1996 m. liepos 23 d. E. G. pateikė pareiškimą Panevėžio rajono notarų biurui, kad priima palikimą ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po jos sutuoktinio L. G. (duomenys neskelbtini) mirties (b. l. 17). Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro notarė M. L. K. 2019 m. spalio 29 d. pranešime nurodė, kad po L. G., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą pagal testamentą į 5/6 dalis lygiomis dalimis priėmė jo vaikai: H. G., A. G. ir I. J., o E. G., kaip mirusiojo sutuoktinei, pagal to laiko įstatymą priklausė privalomoji palikimo dalis, t. y. 1/6 dalis viso turto (jos pareiškimas 1996-07-23). Paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas į 5/6 dalis pagal testamentą, o į 1/6 dalį pagal įstatymą paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas (b. l. 19).

Iš Nekilnojamo turto išrašo nustatyta, kad po (duomenys neskelbtini) E. G. mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: 3/18 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 108/648 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Gyventojų registro išraše nurodyta, kad E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). E. G. vaikų neturi, jos šeimyninė padėtis mirusi našle (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad A. L. yra J. L. sūnus, o E. L. po (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos G. yra J. L. sesuo, todėl A. L. yra E. G. sūnėnas (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą penktos eilės įpėdinis pagal įstatymą).

Byloje apklausti liudytojai Ž. R. ir H. G. patvirtino, kad A. L. E. G. buvo kaip sūnus, nors ir yra jos sūnėnas. Liudytojai patvirtino, kad E. G. paskutiniuosius metus iki savo mirties gyveno pas pareiškėją, kuris ja rūpinosi, prižiūrėjo bei ją palaidojo. Po E. G. mirties visi jos asmeniniai daiktai pasiliko pas A. L., kuris juos valdė kaip savo. A. L. ir H. G. (E. G. nekilnojamo turto bendrasavininkas) žodžiu susitarė leisti žeme neatlygintinai naudotis vietos ūkininkui. Liudytojai patvirtino, kad A. L. ir kiti E. G. priklausančio turto bendrasavininkiai bendrai nutarė žemę parduoti, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

Remiantis pareiškėjo raštu, pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, liudytojų Ž. R. ir H. G. žodiniais paaiškinimais, byloje esančiais pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas priėmė mirusiosios tetos palikimą pagal įstatymą, faktiškai jį valdydamas.

Esant tokioms aplinkybėms, A. L. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo (pagal įstatymą) faktiniu valdymu nustatymo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tetos E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė mirusiosios E. G. testamentu nepaskirtą palikimo dalį, kurią sudarė nekilnojamieji daiktai: 3/18 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 108/648 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), paveldėti po L. G. mirties.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 sausio 31 d. pažyma Nr. (PP1-320) P2-1239 priklauso J. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurio vardas J. J. nurodyti pažymoje, nesutampa su pareiškėjo gimimo liudijime nurodytu vardu – J.; pažymoje nurodytas asmuo vardu “ J. J.” yra pareiškėjo tėvas – J. L..

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 sausio 31 d. pažyma Nr. (PP1-321) P2-1240 priklauso E. L., kuriai po (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos suteikta G. pavardė, gim. (duomenys neskelbtini), kurios vardas A. E. nurodyti pažymoje, nesutampa su asmens dokumentuose nurodytu vardu – E.; pažymoje nurodytas asmuo vardu “A. E.” yra pareiškėjo teta – E. G.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.