Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-08-11 · Byla Nr. TS-45-543/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-11
Bylos Nr.
TS-45-543/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15686-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Nuteistasis
V. L.
Kategorijos
Byla Nr. TS-45-543/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15686-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 11 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. (V. L.) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos ), 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, kuri 2020 m. vasario 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi pakeista į 19 MGL, tai yra 950 Eur dydžio baudą, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams ir 19 MGL, tai yra 950 Eur dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 30 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 30 d. Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2022 m. birželio 13 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, 2023 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą Nr. 357-223 netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 5 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvė atėmimo bausmės. Jis nuteistas už aštuonias nusikalstamas veikas. Tai jau šeštas nuteistojo teistumas ir beveik visos nusikalstamos veikos padarytos, siekiant finansinės naudos. Jam būdingas nusikaltimų modelis. Praeityje nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat buvo paskirta viešųjų darbų bausmė, kuri, jos neatlikus, pakeista pinigine bauda. Nuteistojo elgesys laisvėje neskatino jo prosocialaus elgesio. Nuteistasis 16 kartų baustas administracine tvarka. Nors praeityje keletą kartų buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nuteistasis ir toliai kartojo tas pačias klaidas, veikdamas impulsyviai, savo elgesio neapgalvodamas. Jis neturi profesijos, oficiali darbinė patirtis tik apie 11 mėnesių. Nuteistasis norėtų dirbti bausmės atlikimo vietoje, tačiau nenori dirbti „paprasto“ darbo, abejoja, ar įkalinimo įstaiga jam gali pasiūlyti tinkamą darbą. Nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus, kurių nevykdo. Jis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies, nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine. Nors nustatyti apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos (laisvėje turi gyvenamąją vietą); patvirtinta galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo ar laisvės atėmimo bausmės pabaigos atveju; siekia įgyti profesinį išsilavinimą, įgyti specialybę, tačiau išlieka daug kriminogeninių dinaminių veiksnių: nedidelė ir nestabili darbo patirtis; profesijos neturėjimas; turi skolų ir ieškinių/lėšų tvarkymo sunkumų; būdingas rizikingas, neapgalvotas elgesys, tų pačių klaidų kartojimas; negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių. Įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. L., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad Komisija vadovavosi tik prielaidomis, manymu ir tikimybėmis, nesant jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad jis neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų. Komisijos sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo yra nesuprantamas, motyvuotas galios netekusiomis nuobaudomis. Jo nusikalstamo elgesio rizikos nekintantys balai nėra jo asmenybės pablogėjimo veiksniai, tai tik blogai atliktas administracijos darbas dėl programų vilkinimo ir dėl to lieka kaltas nuteistasis, be to, per 5 mėnesius atlikti tam tikras programas yra neįmanoma. Komisija savo sprendimą motyvuoja ir maža jo darbo patirtimi, tačiau Alytaus kalėjimas nesuteikia jam darbo, tik šmeižia, kad jis nesidomi ir nesikreipė dėl darbo. Laisvėje jis turėtų galimybę legaliai dirbti ir mokėti skolas. Nuteistasis taip pat atkreipė dėmesį į Europos Tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo, pažymėjo, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas jis bus prižiūrimas ir stebimas, jam bus nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir jo gražinimą į kalėjimo įstaigą likusios bausmės atlikimui. Neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįstas Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir taip integruotis, nedegradavus įsilieti į visuomenę ir tikslingai užbaigti bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo V. L. lygtinio paleidimo klausimą, ir iš esmės tinkamai juos įvertino. Nuteistasis atlikęs įstatymo – BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, siekdamas asmenybės pokyčių jis dalyvavo individualioje psichologo konsultacijoje. Kreipėsi į laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją dėl dalyvavimo dailės terapijos „R.A.K.T.A.S“ ir „Į problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos“ programose. Bausmės atlikimo metu drausminėmis ir administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokosi Alytaus profesinio rengimo centre šaltkalvio specialybės. Jis pateikė duomenis, patvirtinančius galimybę laisvėje dirbti. Turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi jų palaikymą. Nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo V. L. nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta taikant OASys metodiką, išlieka vidutine ir teismas, įvertinęs vis dar nustatomus penkis dinaminius kriminogeninius veiksnius: nedidelė ir nestabili darbo patirtis; profesijos neturėjimas; turi skolų ir ieškinių/lėšų tvarkymo sunkumų; būdingas rizikingas, neapgalvotas elgesys, tų pačių klaidų kartojimas; negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Šiame kontekste pažymima, kad V. L. atžvilgiu yra nustatyti trys apsauginiai veiksniai (gyvenimo sąlygos; patvirtinta galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju; siekimas įgyti profesinį išsilavinimą, specialybę), tačiau šie veiksniai neatsveria jau minėtų penkių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir trijų statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; ankstesnis priežiūros sąlygų pažeidimas). Taigi, nuteistojo V. L. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kriminogeniniai veiksniai šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad elgesio, mąstymo ir nuostatų pasikeitimas bausmės atlikimo metu yra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kriminogeniniai veiksniai, nuo kurių priklauso ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nustatomi vertinant nuteistojo praeityje buvusį elgesį ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Taigi, nuteistojo skundo teiginiai, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos nekintantys balai yra tik blogai atliktas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbas dėl programų vilkinimo yra visiškai nepagrįsti.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo V. L. elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo ir nuostatų pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis akivaizdžiai nereiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau jam būdingas savo veiksmų minimalizavimas, polinkis save pateisinti. Požiūris į visuomenę sutrikęs, vertinant jo gyvenimo stilių pastebima, kad daugiau vyraudavo antisocialios nuostatos. Nuteistasis sugeba palaikyti pokalbį, tačiau yra gan manipuliatyvus. Jo impulsų kontrolė tik patenkinama. Analizuojant nuteistojo elgesį nusikaltimuose, išryškėja ne iki galo pasvertų sprendimų priėmimo epizodai, orientuojantis į trumpalaikį poreikių patenkinimą. Stebima savo poelgių racionalizacija, tai rodo, jog praeityje ne visuomet pasirinkdavo konstruktyvius būdus spręsti turimas problemas. Nuteistajam būdingas rizikingas elgesys, veikimas neįvertinant visų savo elgesio pasekmių, jis pernelyg susitelkia į atlygį. Visos šios aplinkybės rodo, jog šiuo metu nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistajam būdingas rizikingas ir neapgalvotas elgesys, tų pačių klaidų kartojimas, negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių išlieka kriminogeniniais veiksniais. Pažymima ir tai, kad nuteistasis per atliktą bausmės dalį dar nespėjo sudalyvauti dailės terapijos „R.A.K.T.A.S“ ir „Į problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos“ programose, dalyvavimas kuriose yra numatytas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane kaip priemonės, padedančios valdyti kriminogeninius veiksnius.

Jau minėta nuteistąjį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, kad jis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau vertinant, ar nuteistojo rodytos pastangos keisti elgesį teigiama linkme viso bausmės atlikimo metu buvo pakankamos ir pažanga yra akivaizdi, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį nebuvo paskatintas, tai neleidžia daryti išvados apie išskirtinai pavyzdingą nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste aplinkybė, jog jis nėra baustas drausmine tvarka, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje, juolab šiuo atveju, kai išlieka jau minėti kriminogeniniai veiksniai.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis yra apie 11 mėnesių, per šį laikotarpį jis dirbęs net aštuoniose skirtingose darbovietėse. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauta vykdomųjų raštų, pagal kuriuos nuteistojo skola yra 10 534,89 Eur, taigi, akivaizdu, kad nuteistajam išėjus į laisvę tokio dydžio turimi finansiniai įsipareigojimai jo integraciją į visuomenę gali stipriai apsunkinti. Nuteistasis bausmės atlikimo metu finansinių įsipareigojimų nevykdo, nurodo, jog nedirba, o į asmeninę sąskaitą kas mėnesį gaunamų po 138 Eur jam nepakanka net pragyvenimui. Nuteistasis pateikė prašymą laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl įdarbinimo, tačiau jam darbas nesuteiktas dėl darbo trūkumo. Nuteistasis skunde nurodo, jog Alytaus kalėjimas nesuteikia jam darbo ir šmeižia jį, kad jis nesidomi ir nesikreipė dėl darbo. Teismas, vertindamas nuteistojo požiūrį į darbą bausmės atlikimo metu ir finansinių įsipareigojimų vykdymą, atsižvelgia į nuteistojo teiginius, jog jis nenori dirbti „paprasto“ darbo, abejoja, ar įkalinimo įstaiga jam gali pasiūlyti tinkamą darbą, ir sprendžia, jog nuteistojo pateiktas prašymas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai dėl įdarbinimo yra tik formalus veiksmas, o ne nuoširdžiai rodomos pastangos išnaudoti visas galimybes dirbti ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Be kita ko, pagal galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus, dengti ieškinį numatyta nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane kaip priemonė, padedanti valdyti kriminogeninius veiksnius, taigi, šios priemonės nuteistasis savanoriškai nevykdo ir pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad jo požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą yra gan atsainus. Nuteistasis skunde pažymėjo, jog laisvėje jis turėtų galimybę spręsti finansinių įsipareigojimų vykdymą, pateikė patvirtinimą apie galimybę laisvėje įsidarbinti. Ir nors socialinio tyrimo išvadoje ši galimybė vertinama kaip galimas apsauginis veiksnys, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad toks patvirtinimas negarantuoja, jog nuteistajam laisvėje tikrai bus suteiktas darbas ir jis suteiktą darbą dirbs, dėl tokių pažymų (pranešimų, patvirtinimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo ne kartą pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019 ir kt.). Taigi, gan dideli finansiniai įsipareigojimai, nustatyti kriminogeniniai veiksniai – profesijos neturėjimas, skolų tvarkymo sunkumai, nedidelė ir nestabili darbo patirtis, taip pat aplinkybė, jog anksčiau nuteistasis dažniausiai nusikalsdavo siekdamas finansinės naudos, leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais ir nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šias aplinkybes privaloma vertinti tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Šiuo atveju teismas įvertina tai, jog nuteistasis V. L. teistas šešis kartus, bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, jam būdingas nusikaltimų modelis. Anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, buvo paskirta viešųjų darbų bausmė, kurios jis neatliko ir ši bausmė buvo pakeista į baudą, jos nuteistasis nesumokėjo. Taigi, nuteistasis iš švelnesnių jam paskirtų bausmių išvadų nedarė, savo elgesio nekeitė, vėl darė nusikalstamas veikas ir jo kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis bei ankstesnis priežiūros sąlygų pažeidimas yra kriminogeniniai veiksniai. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, suponuoją pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, pagal pateiktus duomenis dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. L. atliktos bausmės dalis jau turėjo jam pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, visgi nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Taip pat pažymima, kad BVK nurodytos privalomos lygtiniam paleidimui bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių, teismo vertinimu, nuteistasis šiuo metu dar neatitinka.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. L. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. L. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2023 m. liepos 3 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. L. (V. L.) skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė