Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. S. ir A. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, L. S. ir T. S.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuoti asmenys L. S. ir T. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

5. 2023 m. gruodžio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė pareiškime išdėstytus argumentus.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad T. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas našliu; turėjo keturis vaikus (G. S., A. S., L. S. ir T. S.). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis palikėjo vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto.

9. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3272-1141/2023 nustatytas faktas, kad G. S. ir A. S. nuo (duomenys neskelbtini) valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/8 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nustatė, kad šiame bute pareiškėjos gyvena nuo gimimo iki dabar. Minėtą turtą pareiškėjų tėvas T. S. įsigijo iš žemės ūkio bendrovės „Anovilis“, t. y. 39,75 kv. m buto ir 13,54 kv. m ūkinio pastato (tvarto), pagal 1992 m. pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje buvo nurodytas, kad turtas parduodamas pagal žemės ūkio bendrovės „Anovilis“ 1991 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. I24. Šis sandoris Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas, todėl pareiškėjos nėra nurodytos kaip turto savininkės. Po tėvo mirties pareiškėjos nepriėmė palikimo, tačiau pradėjo valdyti turtą, vėliau turtą valdė pareiškėja G. S., o jos sesuo A. S. gyveno bute Nr. 7. Mokesčius už turtą mokėjo abi pareiškėjos, tai patvirtina prie pareiškimo priedų pridėti komunalinių paslaugų mokėjimų kvitų kopijos. Pareiškėjos iki šiol nesikreipė į vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjos nuo gimimo gyveno bute ir po tėvo mirties pradėjo valdyti turtą. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. balandžio 25 d.

10. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

11. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

12. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos po tėvo T. S. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusios turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė turtą adresu (duomenys neskelbtini) (butą ir jam priklausančią 1/8 dalį ūkinio pastato), toliau naudojosi nurodytu turtu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina įsiteisėjusiu 2023 m. kovo 23 d. teismo sprendimu nustatytos prejudicinę galią turinčios aplinkybės (faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

13. Remiantis bylos duomenimis, po T. S. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens T. S. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po T. S. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjos po tėvo mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jos laikomos priėmusios palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad G. S. ir A. S. po tėvo T. S. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusios valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjoms G. S. ir A. S. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.