Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui G. J., kaltinamajam L. L., jo gynėjai adv. padėjėjai Aušrai Ragelienei, kaltinamajam E. Š., civilinio ieškovo atstovui D. J., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs ten pat, neteistas,

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. 2016 m. rugsėjo 25 d., apie 19.00 val., Kėdainių r., Truskavos sen., prie Gerdvilų kaimo, esančiame Dovidų miške, medžiotojų klubui ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose medžioklės plotuose, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. Š., neteisėtai medžiodamas, tai yra nebūdamas minėto medžiotojų klubo nariu ir neturėdamas teisės medžioti šio medžiotojų klubo medžioklės plotuose, neturėdamas medžioklės lapo, o taip pat neturėdamas licencijos medžiojamam gyvūnui – tauriojo elnio patinui sumedžioti, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 ir 16.4 punktų reikalavimus, o taip pat nesilaikydamas draudimų, numatytų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1, 58.2.2, 58.2.3 punktuose, naudodamas draudžiamą priemonę- civilinėje apyvartoje draudžiamą A kategorijos ginklo priedėlį – duslintuvą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 str. 6 p., o E. Š. naudojant peilį, šautuvu "Mannlicher M" pašovus, o E. Š. peiliu perrėžus vienam elniui gerklę, sumedžiojo du tauriųjų elnių patinus, kurių bendra vertė 11103,30 eurai ir taip neteisėtai medžiodamas, sunaikino laukinės gyvūnijos išteklius tuo padarydamas didelę žalą laukinei gyvūnijai.

E. Š. 2016 m. rugsėjo 25 d., apie 19.00 val., Kėdainių r., Truskavos sen., prie Gerdvilų kaimo, esančiame Dovidų miške, medžiotojų klubui ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose medžioklės plotuose, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. L., neteisėtai medžiodamas, tai yra nebūdamas medžiotoju, neturėdamas jokios teisės medžioti, o L. L. nebūnant minėto medžiotojų klubo nariu, neturint medžioklės lapo, taip pat neturint licencijos medžiojamam gyvūnui– tauriojo elnio patinui sumedžioti, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 ir 16.4 punktų reikalavimus, o taip pat nesilaikydamas draudimų, numatytų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1. punkte, naudodamas peilį, L. L. naudojant šaunamąjį ginklą- šautuvą" Mannlicher M" su civilinėje apyvartoje draudžiamu A kategorijos ginklo priedėliu – duslintuvu, pašovus du tauriųjų elnių patinus, o jam peiliu vienam patinui perrėžus gerklę, juos neteisėtai sumedžiojo, padarydami bendrą 11103,30 eurų žalą ir taip neteisėtai medžiodamas, sunaikino laukinės gyvūnijos išteklius tuo padarydamas didelę žalą laukinei gyvūnijai.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Kaltinime E. Š. nurodoma, kad jis nesilaikė draudimų, numatytų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1, 58.2.2, 58.2.3 punktuose. Tačiau šie Medžioklės taisyklių punktai taikomi asmeniui, turinčiam teisę medžioti. Gi E. Š. tokios teisės neturi ir niekada neturėjo. Todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, pašalinant šiuo medžioklės taisyklių punktus, šis patikslinimas jo veikos kvalifikavimui pagal BK 272 str. 1 d. įtakos neturi, nes asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, iš vis draudžiama medžioti, taip pat gabenti ir doroti neteisėtai sumedžiotą gyvūną- taisyklių 58.1. punktas. Šių aplinkybių patikslinimas kaltinamojo padėties nesunkina.

Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl L. L. ir E. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtino abu kaltinamieji, kaltę pripažindami visiškai ir parodydami, kad kaltinime nurodytą dieną ir kartu buvo nuvežti į mišką medžioti žvėrių. L. L. pasiėmė šautuvą su duslintuvu, kurį naudoti draudžiama, ir nuvykus medžioti nušovė du tauriuosius elnius, o E. Š. vieną iš jų naudodamas medžioklės priemonę- peilį, pribaigė, ir kuriuos padedant kitiems asmenims pargabeno į R. K. sodybą ir ten sudorojo. Kaltinamasis L. L. pripažino, kad jam buvo žinoma, kad medžiojant reikalingas medžioklės lapas, licencija, ko jis neturėjo, t. y. medžioti buvo negalima, be to medžiojo su duslintuvu, su kuriuo neleidžiama medžioti. Be to gyvūnus sumedžioti jam padėjo ir naudota optika. Pripažino, kad jam yra žinomos Medžioklės taisyklės, žinomas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šaudamas jis suprato, kad pažeidžia taisykles, kad gyvūnų medžiojimas tokiu būdu negalimas. Kaltinamasis E. Š. taip pat suprato, kad neteisėtai medžioti negalima, kad turi būti leidimas, licencija, kad turi būti medžiotojas, kad ant L. L. šaunamojo ginklo buvo uždėtas duslintuvas ir kam jis reikalingas. Kaltinamųjų parodymai dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, gausūs detalėmis, esminių prieštaravimų juose nenustatyta. Juos patvirtina gausūs kiti byloje ištirti, anksčiau išvardinti duomenys. Minėti duomenys iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas juos pripažįsta įrodymais ir konstatuoja, jog pasitvirtino kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 272 str. 1 d., padarymo, todėl spręstinas baudžiamosios atsakomybės realizavimo klausimas.

Bausmės skyrimas L. L..

Kaltinamasis L. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, praeityje baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, baudos sumokėtos, galiojančių adm. nuobaudų neturi (2 t., b. l. 77, 80- 82). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė-veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jis (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos ir Priklausomybių ligų priežiūros grupėse nėra registruotas (2 t., b. l. 87), dirba (2 t., b. l. 78), darbdavio, pas kurį dirba nuo 2015 m., charakterizuojamas išimtinai teigiamai (3. t, b. l. 24). Žymi dalis jo padarytos žalos- 2000 Eur, yra atlyginta (3. t, b. l. 9, 10)

Byloje yra pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį L. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant D. M. prašymui perduoti L. L. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis L. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, baustas tik už KET pažeidimus, skirtos baudos sumokėtos, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytos sąlygos L. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą D. M. yra kaltinamojo L. L. darbdavys (direktorius). Jis paaiškino, kad L. L. pažysta du metus, jis pas jį dirba, be jie pastoviai bendrauja ir po darbo. Santykiai su L. L. yra geri, jie gerai sutaria, yra draugai. Jis gali daryti įtaką L., jis jo klauso, vykdo nurodymus. Jo paties požiūris į nusikalstamą veiką neigiamas, jam tai buvo netikėta. Jo praeityje padaryti KET pažeidimai, už kuriuos baustas ir baudos sumokėtos, neturės įtakos L. L.

Iš teisiamojo posėdžio metu pateiktų dokumentų nustatyta, kad D. M. neteistas, kaip minėta baustas tik už KET pažeidimus, tačiau baudos sumokėtos. Anksčiau išdėstytų D. M. charakterizuojančių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad laiduotojas yra vertas pasitikėjimo asmuo, jis savo asmeninėmis savybėmis ir reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl D. M. skirtinas laiduotoju.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, L. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojui D. M. jo atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

Teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis ir nuteistajam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei L. L. laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 str. 7 d., 8 d.)

Atsižvelgiant į tai, kad L. L. nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise medžioti, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise medžioti. Nors L. L. gynėja prašė šią teisę riboti vienerių metų laikotarpiui, tačiau atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį, padarytą žalos dydį, pasirinktą medžioklės būdą (medžiota su neleistinu priedėliu ir duslintuvu), siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.), kaltinamajam turėtų būti skirtina BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė– uždraudimas naudotis teise medžioti, ilgesniam laikotarpiui. Atsižvelgus į aplinkybę, kad iš jo medžiotojo bilietas buvo paimtas 2016-09-26 (1 t., b. l. 76), t. y. teisės medžioti realizuoti jis nuo šios dienos nuo šios dienos negalėjo beveik 10 mėnesių, jam uždraustina teisė medžioti dvejų metų ir dvejų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pažymėtina, kad šis terminas yra gerokai trumpesnis ir atitinka vidutinio dydžio terminą, kuris numatytas už panašaus pobūdžio administracinio teisės pažeidimo, kai žalingi padariniai yra daug švelnesni (ATPK 85 str. 6 d., galiojusio iki 2017-01-01, taip pat galiojančio ANK 290 str. 9 d.), padarymą. Vien tik kaltinamojo pageidavimus tenkinančios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas akivaizdžiai nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties (BK 41 str. 2 d., 67 str. 1 d.). Baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise laikyti ir nešioti ginklą, kaip perteklinė netaikytina, nes asmens, turinčio ginklą medžioklei, leidimas laikyti ginklą panaikinamas netekus teisės medžioti įstatymo pagrindu- Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 3 d.

Kaltinamajam L. L. buvo paskirta kardomoji priemonė priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 62- 64). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės skyrimas E. Š..

Kaltinamasis E. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, praeityje baustas administracine tvarka už pažeidimus, nukreiptus prieš viešąją tvarką, teisingumą bei transporto srityje, dalis nuobaudų neįvykdytos, taigi turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 114, 117- 119). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė-veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jis (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybių ligų priežiūros grupėse nėra registruotas (2 t., b. l. 120), dirba (nuo 2017-06-06, 3 t., b. l. 29). Dalis padarytos žalos- 900 Eur, yra atlyginta paskutinio teisiamojo posėdžio dieną (t. 3, b. l. 31).

Byloje yra pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu yra visų nurodytų sąlygų visuma: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes.

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą R. S., kaip paaiškino, kad yra E. Š. draugas. R. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba pas ūkininką, charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 30, 32, 33, 34). Paaiškino, kad jis nuo E. gyvena 4 km atstumu, bendrų reikalų neturi, tačiau pasiskambina ir susitinka su juo kaip draugai, dažnai ir per gimtadienius, balius. Tai, kokiais veiksmais jis galės daryti teigiamą įtaką E. Š., R. S. paaiškinti negalėjo. R. S. nurodė, kad nežinąs apie kaltinamojo šeiminę padėtį, nei ar turi vaikų ir kiek, nes tuo nesidomi, nežino apie jo darbines pajamas. Taigi R. S. nėra žinomos esminės, svarbiausios E. Š. gyvenimo aplinkybės. R. S. pas asmenį, kuris jį charakterizavo, dirba vos kelis mėnesius, o R. S. pats šios charakteristikos, kaip patvirtino teisiamojo posėdžio metu, net nėra matęs. Teismas šių aplinkybių pagrindu mano, kad E. Š. pasirinktas laiduotojas neturės teigiamos įtakos kaltininkui- jie matosi retai, susitikimo tikslai abejotini (paaiškino kad matosi ir per balius), jie nėra susiję artimesniais ryšiais ir gyvena pakankamai nutolę vienas nuo kito. Atsižvelgus į šių asmenų bendravimo intensyvumą, jų susitikinėjimo tikslus, tarpusavio ryšius, darytina išvada, kad R. S. negali daryti teigiamos įtakos E. Š., įtakoti jo veiksmus, jis nėra jokiu autoritetu E. Š. Taigi teismas prašymą dėl R. S. paskyrimo laiduotoju atmesta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į E. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika aplinkai), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į savanaudiškus nusikalstamos veikos padarymo motyvus, padarytos žalos dydį, tiesioginės tyčinės kaltės formą, jo kaip bendrininko indėlį į daromą nusikalstamą veiką, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat kaltinamojo asmenybę. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas atsižvelgęs į šias ir anksčiau nurodytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis sprendžia, kad paskyrus vidutinio griežtumo už šią nusikalstamą veiką bausmę- laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimesnis minimaliam, bei skiriant BK 48 str. 6 d. 3 p. numatytą įpareigojimą, bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. Atsižvelgus į E. Š. darbo pobūdį- jis dažnai dirba naktimis, tai, kad yra susitarta dėl žalos atlyginimo dalimis, BK 48 str. 6 d. 1 p., 2 p. numatyti įpareigojimai neskirtini.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, E. Š. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam E. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 103- 105). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškovas pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas iš L. L. priteisti 3551,65 Eur padarytai žalai atlyginti, o E. Š. 5551,65 Eur žalai atlyginti (3 t., b. l. 19- 21). Byloje yra šią žalą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai- 2016-10-12 žalos paskaičiavimo aktas- jis patvirtina, kad laukinei gyvūnijai padaryta žala yra 11103,50 Eur (1 t., b. l. 61). Ši turtinė žala buvo padaryta dėl kaltų nusikalstamų L. L. ir E. Š. veiksmų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 1, 2 d. nuostatomis, yra pagrindas ją priteisti iš kaltinamųjų. Kaltinamieji šios žalos dydžio ir ieškinyje nurodyto paskaičiavimo neginčijo, su ja sutiko, sutiko mokėti padarytą žalą pagal grafiką (1 t., b. l. 91, 2 t., b. l. 58) ir dalinai ją atlygino (L. L. 2000 Eur, o E. Š., po patikslinto ieškinio gavimo, 900 Eur). Nors L. L. gynėja prašė civilinį ieškinį, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, palikti nenagrinėtu, tačiau teismų praktikoje laikoma, kad teismas, atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36- 40 straipsniai), jeigu žala neatlyginta, turėtų civilinio ieškinio klausimą išspręsti iš esmės (2012-12-11 LAT nutartis Nr. 2K-617/2012). Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu L. L. moka padarytą žalą dalimis, nėra pagrindas civilinio ieškinio atmetimui- kaltinamajam nevykdant sprendimo dėl žalos išdėstymo dalimis, civilinis ieškovas vykdomąjį dokumentą galės nukreipti išieškoti Civilinio proceso kodekso tvarka. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes iš kaltinamųjų civilinio ieškovo naudai priteistina: iš L. L. 3551,65 Eur padarytai žalai atlyginti, o E. Š. 4651,65 Eur žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl likusios dalies- 900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui iš E. Š. atmestinas, nes E. Š. šią dalį, po patikslinto ieškinio pateikimo, atlygino.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog L. L. šaudė žvėris ginklu "Mannlicher M" su optika ir naudodamas draudžiamą priemonę- civilinėje apyvartoje draudžiamą A kategorijos ginklo priedėlį– duslintuvą. Pagal BPK 91 straipsnį daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. BPK 94 straipsnio 1 dalyje pirmame punkte įtvirtinta, jog turi būti konfiskuojami nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nurodytus požymius. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, tačiau tai nereiškia, kad kiti legaliai turėti šaunamieji ginklai turi būti grąžinti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Teismų praktikoje tokiu atveju vadovaujamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2007). Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte išaiškinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Pagal šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Tinkami saugiai naudoti ginklai ar pramoninės gamybos šaudmenys realizuojami per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti tokių rūšių ginklais, o per 10 dienų nuo jų realizavimo savininkui pranešama apie realizuotą ginklą ir jam atvykus sumokama gauta pinigų suma, atskaičius realizavimo išlaidas (minėto įstatymo 41 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kadangi kaltinamasis L. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, ir už ją nuteistas jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir turėti šaunamųjų ginklų ar šaudmenų. Todėl, L. L. naudoti nusikaltimo įrankiai- šaunamasis ginklas „Mannlicher M“, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu AKAH, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (1 t., b. l. 54), konfiskuotini kaip priemonė nusikalstamai veikai daryti ir perduotini Ginklų fondui realizuoti į valstybės pajamas- BPK 94 str. 1 d. 1 p.; civilinėje apyvartoje draudžiamas A kategorijos ginklo priedėlis– duslintuvas sunaikintinas, o kitas iš kaltinamojo paimtas ginklas, „IŽ54“ Nr. (duomenys neskelbtini), su penkiais 12-o kalibro šoviniais, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (1 t., b. l. 54), perduotini Lietuvos ginklų fondui realizavimui ir gautos pinigų sumos, atskaičius realizavimo išlaidas, sumokėtinos šio ginklo ir šaudmenų savininkams.

Dėžė su kirviu ir peiliu, bei paketas su virve, kirviu, pagaliu ir metalo pjūklu, paimti įvykio vietos apžiūros metu, saugomi UAB „Aleksoto prekyba“ (t. 1, b. l. 42- 43), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

L. L. išduotas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas jį išdavusiai institucijai.

L. L. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Kauno apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (t. 2, b. l. 70), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas jį išdavusiai institucijai.

Dvejus tauriųjų elnių ragus, saugomus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios apsaugos inspekcijos saugykloje, perduoti išvadą dėl sumedžiotų elnių amžiaus pateikusiam Aleksandro Stulginskio fakulteto Miškų ir Ekologijos fakultetui (1 t., b. l. 44, 63, 71, 81- 82).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 301- 308 str., 313 str. 3 d.

nusprendžia:

L. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą D. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., BK 68 str., paskirti L. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise- teise medžioti, 2 (dvejiems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo 2017-07-04.

Išaiškinti L. L., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui D. M., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

L. L. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 9 (devynių) mėnesių mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės metu įpareigojant: 1) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Išaiškinti, kad E. Š. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam keičiama areštu.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš L. L. 3551,65 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 65 ct) padarytai žalai atlyginti. Priteista suma turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke.

Priteisti iš E. Š. 4651,65 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 65 ct) padarytai žalai atlyginti. Priteista suma turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke. Civilinį ieškinį dėl likusios dalies- 900,00 Eur žalos atlyginimo, atmesti.

Šaunamąjį ginklą „Mannlicher M“, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu AKAH, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondui realizuoti į valstybės pajamas.

Ginklo priedėlį– duslintuvą, konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondui ir sunaikinti.

Šaunamąjį ginklą „IŽ54“ Nr. (duomenys neskelbtini), su penkiais 12-o kalibro šoviniais, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, perduoti Lietuvos ginklų fondui realizavimui. Gautas pinigų sumas, atskaičius realizavimo išlaidas, sumokėti šio ginklo ir šaudmenų savininkui.

Dvejus tauriųjų elnių ragus, saugomus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios apsaugos inspekcijos saugykloje, perduoti Aleksandro Stulginskio fakulteto Miškų ir Ekologijos fakultetui.

Kirvį, peilį, paketą su virve, kirviu, pagaliu ir metalo pjūklu, kurie saugomi UAB „Aleksoto prekyba“ sunaikinti.

L. L. išduotą medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, grąžinti jį išdavusiai institucijai.

L. L. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, grąžinti jį išdavusiai institucijai.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam– nuo jo kopijos įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.