Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-06-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-9578-937/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-19
Bylos Nr.
e2YT-9578-937/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05148-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Pareiškėjas
B. N. G.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9578-937/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05148-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. N. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė, Lietuvos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje, Ch. M. Š. (g. (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje), Izraelyje – M. H. (merg. Š.), nurodyta, jog g. (duomenys neskelbtini) m. Latvijoje, buvo vienas ir tas pats žmogus.

Nurodo, jog pareiškėjas yra Izraelio pilietis, kurio senelė Ch. M. Š. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo Lietuvos Respublikos pilietė, vėliau išvyko į Palestiną. Pareiškėjas remdamasis Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d., 7 str. 2 d., siekia atkurti Lietuvos pilietybę, todėl būtinas juridinio fakto nustatymas teisme. Būtina nustatyti, jog pareiškėjo senelės, gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, vardas ir pavardė Lietuvoje buvo Ch. M. Š., o Izraelyje jos duomenys nurodyti kaip M. H. (H.) (merg. pavardė Š.), gimimo vieta Latvija, gimimo data (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog pareiškėjo senelė Ch. M. Š. gimė (duomenys neskelbtini) ir buvo Lietuvos pilietė liudija 2019-05-28 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma ,,Pažyma apie Ch. M. Š gyvenimą Lietuvoje“. Izraelio Vidaus reikalų ministerijos civilinės registracijos nuoraše matyti, jog M. H. mergautinė pavardė buvo „S.“. Ch. M. Š. H. lietuviškame pase nurodyta gimimo data yra (duomenys neskelbtini), o Izraelio civilinės registracijos nuoraše nurodoma gimimo data yra (duomenys neskelbtini) m. Dukra E. N. S. paaiškinimuose nurodo, jog jai buvo žinoma, kad jos mamos vardas buvo M. Ch., o mergautinė pavardė buvo Š. (Š.). Taip pat nurodė, jog dukrai buvo žinoma mamos amžiaus problema, nes mama sakydavo, jog ji yra vyresnė nei tėvas, tikrojo amžiaus neatskleisdavo. Pareiškėjo teigimu, tai paaiškina senelės tikrojo amžiaus neatskleidimą ir motyvus – Izraelio dokumentuose ji fiksuota gerokai jaunesnė, nes kryptingai siekė pasijauninti, nes buvo ištekėjusi už jaunesnio vyro.

Teigia, jog Izraelio Vidaus reikalų ministerijos civilinės registracijos nuoraše klaidingai užfiksuota, kad jos gimimo šalis buvo Latvija. Dukra E. N. S. teiktuose paaiškinimuose nurodo, jog jai gerai buvo žinoma, kad mama atvyko iš Lietuvos. Minėtame nuoraše nurodyta pareiškėjo senelės mergautinė pavardė taip pat atitinka jos motinos vardą (kad M. motinos vardas yra Š. matyti iš 2019-05-28 Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotos pažymos Nr. R4-1425 pirmo priedo – „Gimimo pažymėjimo“, kur nurodyta, kad gimusio vaiko vardas yra „Ch. – M.“, o „Motinos vardas ir pavardė prieš ištekėsiant“ – „Ch. – Š.“.). Tėvo vardas nurodytas L. Š. Nurodo, jog pavardės neatitikimas, Lietuvoje nurodant - „Š.“, o Izraelyje – „H.“ yra atidaręs dėl pareiškėjo senelės santuokos Jeruzalėje. Teigia, jog prie bylos pridedamos senelės vestuvių nuotraukos ir paso nuotraukos liudija tai, jog tai buvo vienas ir tas pats žmogus.

2019-12-11 Izraelio Centro Apygardos teismo sprendime nurodoma, jog: „Velionė M. H., ID (duomenys neskelbtini), gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) metais, jos tėvai L. (E.) ir Ch. Š. Š. (Š./Š.) buvo Lietuvos piliečiai, ir jos vardas Lietuvoje buvo įrašytas kaip Ch. – M. Izraelyje ieškovės velionės motinos vardas buvo įrašytas kaip M. (mergautinė pavardė Š.), ir po santuokos velionė pakeitė pavardę iš Š. į H.” Nurodo, jog užsienio teismų sprendimus Lietuvos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas. Kaip nurodo pareiškėjas, apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai priskirtini spręsti Lietuvos teismams, o į šiuos turi būti kreipiamasi dėl teisinio statuso/juridinio fakto nustatymo. Nurodo, jog pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, tačiau 2022-12-30 buvo informuotas, jog Migracijos departamentas nusprendė netenkinti pareiškėjo ir kitų jo šeimos narių prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kadangi pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo sąlygų. Teigia, jog pareiškėjas yra pateikęs visus turimus dokumentus dėl senelės, daugiau niekaip savo jėgomis negali įrodyti, jog senelė Lietuvos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje, Ch. M. Š. (g. (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje), Izraelyje – M. H. (merg. Š.), nurodyta, jog g. (duomenys neskelbtini) m. Latvijoje, buvo vienas ir tas pats žmogus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepimu nurodė, jog pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Nurodo, jog su pareiškimu nesutinka. Teigia, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, nors jo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo jau yra išnagrinėtas, priimtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro sprendimas neatkurti Lietuvos Respublikos pilietybės. Teigia, jog pareiškėjas bando išvengti įstatyme nustatytos sprendimų apskundimo tvarkos. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog Migracijos departamento 2020-04-29 raštu prašomus pateikti dokumentus bandė gauti, ar prašomų dokumentų nėra galimybės atkurti - nėra pateiktas tai patvirtinantis susirašinėjimas su Lietuvos ir užsienio institucijomis, todėl pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnio nuostatų. Suinteresuotas asmuo remdamasis Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d., 7 str. 2, 3, 4, p., 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022-12-29 įsakymu Nr. 1V-829 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ nurodė, jog netenkino pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. Šį įsakymą pareiškėjas gali skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio įsakymo paskelbimo Teisės aktų registre arba nuo šio įsakymo nuorašo įteikimo dienos arba per 6 mėnesius vidaus reikalų ministrui, tačiau, Migracijos departamento duomenimis, neapskundė. Taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnis numato galimybę pareiškėjui atnaujinti praleistą terminą 2022-12-29 įsakymui Nr. 1V-829 apskųsti. Teigia, jog prašymo dėl pilietybės atkūrimo procedūra yra baigta, sprendimas priimtas, o sprendimo teisėtumui, pagrįstumui tikrinti įstatyme yra numatyta tvarka, kurios pareiškėjas nesilaiko.

Nurodo, jog Migracijos departamento direktorius sprendimu nekonstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra asmens iki 1940-06-15 buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu palikuonis, ši aplinkybė nebuvo konstatuota ir Migracijos departamento 2022-12-30 pranešime, todėl pareiškėjui nėra Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d. numatyto pagrindo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodo, jog Pilietybės įstatymo pagrindu vidaus reikalų ministrui suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl pilietybės atkūrimo. Tai, jog priimtas sprendimas neatkurti Lietuvos pilietybės, darytina išvada, jog pareiškėjo atveju dokumentų yra pakankamai, o tai, jog dokumentų visuma rodo, kad pareiškėjui neatkurtina Lietuvos pilietybė, nereiškia, jog juridinio fakto nustatymo pagalba galima paneigti vidaus reikalų ministro sprendimą.

Teigia, jog pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procedūra yra pasibaigusi vidaus reikalų ministrui priėmus sprendimą. Minėtos procedūros pasibaigimas nėra tapatus procedūros sustabdymui Migracijos departamento direktoriui konstatavus, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog asmuo iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Skiriasi teisinis reguliavimas, pasekmės.

Nurodo, kadangi pareiškėjo pilietybės atkūrimo procedūra yra baigta, o nauja nepradėta, tai nėra Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d. imperatyviai nustatyto pagrindo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pareiškėjas teismui pateikė poziciją dėl suinteresuoto asmens atsiliepimo, kuriame nurodė, jog pareiškėjas kartu su pareiškimu teismui pateikė Migracijos departamento 2022-12-30 raštą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjui ir jo šeimos nariams 2022-12-29 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu neatkurta Lietos Respublikos pilietybė. Įsakymas priimtas remiantis Migracijos departamento išvadomis, teikimu. Pareiškėjo vertinimu, iš rašto turinio galima daryti išvadą, jog Migracijos departamentas mano, jog nėra dokumentų, liudijančių, jog pareiškėjo senelė iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė, todėl konstatavo, jog pareiškėjas negali būti laikomas palikuonimi pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį.

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teismui papaildomai pateikė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022-09-26 teikimą Nr. 22TR144 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

Lietuvos Respublikos pilietybės principus, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (Pilietybės įstatymo 1 straipsnis). Pilietybės įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 ir 17 dalis). Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė, Lietuvos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje, Ch. M. Š. (g. (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje), Izraelyje – M. H. (merg. Š.), nurodyta, jog g. (duomenys neskelbtini) m. Latvijoje, buvo vienas ir tas pats žmogus. Pareiškime teigė, jog pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, jog jam būtų atkurta Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d. ir 7 str. 2 d. Migracijos departamentas 2020-04-29 raštu pareikalavo papildomų dokumentų.

Pareiškėjas, neturėdamas reikiamų dokumentų, papildomos informacijos Migracijos departamentui nepateikė.

Nustatyta, jog Migracijos departamentas 2022-12-30 pranešimu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės informavo pareiškėją, jog 2022-12-29 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-829, kuris įsigaliojo 2022-12-30, nuspręstą netenkinti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kadangi pareiškėjai neatitinka Pilietybės įstatyme nuostatų sąlygų pilietybės atkūrimui. Konstatuota, jog nėra dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 str. 4, 5 d. nuostatuose, patvirtinančių, jog pareiškėjų senėlė M. H. iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė, todėl konstatuotina, jog pareiškėjai negali būti laikomi palikuoniais pagal Pilietybės įstatymo 2 str. 7 d., todėl neatitinka Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d. reikalavimų.

Pareiškėjas remdamasis Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d., bei tuo, jog yra pateikęs visus jo šeimos turimus dokumentus dėl savo senelės, o savo jėgomis negali įrodyti, kad pareiškėjo senelė, Lietuvos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje, Ch. M. Š. (g. (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje), Izraelyje – M. H. (merg. Š.), nurodyta, jog g. (duomenys neskelbtini) m. Latvijoje, buvo vienas ir tas pats žmogus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimu nurodė, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 445 str. nuostatų, todėl remiantis CPK 296 str. 1d. 1 p. pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtu. Teigė, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2022-12-29 įsakymu Nr. 1V-829 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ netenkino pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Nurodė, jog šį įsakymą pareiškėjas gali skųsti Vilniaus administraciniam teismui arba vidaus reikalų ministrui. Teigė, jog pilietybės atkūrimo procedūra yra baigta, priimtas sprendimas. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrintini įstatymo nustatyta tvarka. Teigė, jog Migracijos departamento direktorius sprendimu nekonstatavo, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra asmens iki 1940-06-15 buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu palikuonis, ši aplinkybė nebuvo konstatuota ir Migracijos departamento 2022-12-30 pranešime Nr. 10K-27185, todėl nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas 2020-04-29 rašte nurodė, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-03 nutarimu Nr. 280 patvirtinto Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo 8 punktu, prašymo nagrinėjimas sustabdomas ir bus tęsiamas gavus papildomus dokumentus.“

Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ir kt. tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2017-12-14) (toliau ir Aprašas). Aprašo 8 punktas numato, kad Institucijos, priimančios ir nagrinėjančios asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti šiuos dokumentus priimančioms ar nagrinėjančioms institucijoms papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju aprašo 17 punkte nustatytų terminų skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos; Aprašo 17 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, taip pat dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5–7 punktus turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio prašymo ar dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo gavimo Migracijos departamente dienos; Aprašo 18 punktas numato, kad asmenys apie vidaus reikalų ministro ar Migracijos departamento priimtą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (toliau – sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės) informuojami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo ar paskelbimo Teisės aktų registre, kai pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 36 straipsnį jie turi būti skelbiami Teisės aktų registre, išsiunčiant jiems elektroninio sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nuorašą arba sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kopiją, patvirtintą pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų rengimo reikalavimus; Aprašo 20 punktas numato atvejus, kada prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, tarp jų, kai asmuo per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų (20.4 punktas); kai Migracijos departamentas konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. ar yra jo palikuonis (20.5 punktas).

Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė reikalaujamų papildomų dokumentų, nes jau buvo pateikęs visus turimus dokumentus, o savo jėgomis to padaryti negali. Nustatyta, jog Migracijos departamento teikime dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo nurodoma, jog nėra dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 str. 4 ir 5 d. nuostatose, patvirtinančių, kad pareiškėjų senelė Mina Helinger iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė, todėl konstatuotina, kad pareiškėjai negali būti laikomi palikuoniais pagal Pilietybės įstatymo 2 str. 7 d. (Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940-06-15 Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), todėl neatitinka Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d. Reikalavimų. 2022-12-29 priimtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-829 dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo, kuriuo, be kita ko, nuspęsta pareiškėjui neatkurti pilietybės. Tokio paties pobūdžio teiginiai, kurie numatyti Migracijos departamento teikime dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo buvo perkelti ir į 2022-12-30 pranešimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

Teismas atsižvelgęs į byloje esančius duomenis bei Migracijos departamento teikime nurodytų faktinių duomenų bei jų pagrindu padarytų išvadų nustatyta, jog pareiškėjo pateikti duomenys nepakankami pareiškėjos siekiamai aplinkybei konstatuoti. Migracijos departamentas minėtame teikime nurodė, kurie iš pareiškėjo pateiktų duomenų nėra pakankami, pareiškėjas nurodė, kad visus turimus dokumentus, įrodymus yra pateikęs, o kitų trūkstamų dokumentų savo jėgomis gauti negali, todėl nesutiktina su suinteresuoto asmens pozicija, jog pareiškėjas nesilaikė numatytos išankstinės prašymo nagrinėjimo tvarkos, negali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėtina, kad šiuo atveju nepriklausomai nuo to, kokiame dokumente konstatuota, jog duomenys nėra pakankamai (teikime, rašte ar kt.), atsirado prielaida kreiptis į teismą dėl norimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pasibaigusi pareiškėjo inicijuota administracinė procedūra dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui priėmus 2022 -12-29 įsakymą Nr. 1V-829 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju laikyti, jog pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėtų būti ribojamos remiantis administracine procedūra dėl pilietybės atkūrimo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teismas nesutinka su suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytais argumentais bei mato pagrindą nagrinėti bylą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė , Lietuvos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje, Ch. M. Š. (g. (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje), Izraelyje – M. H. (merg. Š.), nurodyta, jog g. (duomenys neskelbtini) m. Latvijoje, buvo vienas ir tas pats žmogus.

Byloje pateikta 2019-05-28 pažyma Nr. R4-1425 apie Ch. Š. gyvenimą Lietuvoje, kurioje nurodoma, jog Telšių apskrities viršininko archyviniame fonde, bendrojoje byloje yra Telšių apskrities policijos Telšių nuovados viršininko 1935-08-05 raštu Nr. 3479 Telšių apskrities viršininkui siunčiamų asmenų, 1935 m. liepos mėn. gavusių ištikimybės liudijimus užsienio pasams gauto. Sąrašas, kuriame eil. Nr. 4 įrašyta Š. Ch. M., (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, gyv., Telšių m. (duomenys neskelbtini), o skiltyje ,,Kur ir kokiu reikalu vyksta“ įrašyta - ,,Į Palestiną apsigyventi“. Pažymoje taip pat nurodoma, jog daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad Ch. M. Š. (Š., S., S.), g. (duomenys neskelbtini) m., gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos pilietė, dokumentų apie Lietuvos pilietybės netekimą (nustojimą) iki 1940-06-16, pagal pateiktus duomenis, archyvuose saugomuose fonduose nerasta. Iš pateikto pažymėjimo matyti, jog Ch. M. tėvas buvo L. Š., o motina – Ch. Š.

Izraelio valstybės civilinės metrikacijos nuoraše nurodoma, jog M. H. yra Latvijos pilietė, kuri gimė (duomenys neskelbtini), Nuoraše nurodoma, jog sutuoktinės vardas – S. Tautybė – žydė.

Minos H. dukra E. N. S. paaiškinimuose nurodė, jog jos mama gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o motinos tėvai L. (E.) ir Ch. Š. Š. (Š.) buvo Lietuvos piliečiai. Teigia, jog motinai gimus, jai buvo suteiktas M. Ch. vardas. Tvirtina, jog turi paso nuotrauką, kurioje matoma jos gimimo data (duomenys neskelbtini) ir jos vardas Ch. M. Š., L. duktė. Tvirtina, jog pase yra jos motinos nuotrauka. Teigia, jog motinos šeima liko Lietuvoje, kuri žuvo Holokausto metu. Nurodo, jog 1940 jos mama ir tėvas E. H. (H.) susituokė. Po santuokos mamos vardas pakeistas iš Š./Š. (Š.) į H.. Nurodoma nors motinos gyventojų registro pažymoje nurodoma, kad mamos gimimo šalis – Latvija, tačiau dukrai žinoma, jog motinos gimimo šalis – Lietuva. Pasak dukros, iš pokalbių su mama jai žinoma, kad mamos pilnas vardas M. Ch., o mergautinė pavardė – Š. (Š.).

Byloje pateiktų netiesioginių įrodymų visetas pagrindžia, kad jog Ch. M. Š. iki emigracijos į Palestiną buvo Lietuvos pilietė, t. y. kad jis ne tik atitiko formaliuosius teisės aktuose nustatytus pilietybės įgijimo reikalavimus, tačiau ir faktiškai buvo Lietuvos Respublikos pilietė.

Teismas sprendžia, jog byloje pateiktų netiesioginių įrodymų visetas pagrindžia, kad yra labiau tikėtina, kad pareiškėjo B. N. G. senelė, Lietuvos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje, Ch. M. Š. (g. (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje), Izraelyje – M. H. (merg. Š.), nurodyta, jog g. (duomenys neskelbtini) m. Latvijoje, yra vienas ir tas pats žmogus.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui B. N. G. yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo Boaz Neeman Golan pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo B. N. G.senelė Lietuvos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje, Ch. M. Š. (g. (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje), Izraelyje – M. H. (merg. Š.), nurodyta, jog g. (duomenys neskelbtini) m. Latvijoje, yra vienas ir tas pats žmogus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo B. N. G., g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja