Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-1350-1242/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-27
Bylos Nr.: II-1350-1242/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01385-2025-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Inga Žukovaitė
Pažeidėjas: A. T.

Kategorijos

1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1350-1242/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01385-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 1.5.4; 16.11.9; 21.10.4. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. spalio 27 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė

sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. T. (A. T.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. G. 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-19444-2025 (ROIK:25278815706),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu A. T. (toliau – pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2025 m. liepos 16 d. apie 08.20 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno vairavo automobilį TOYOTA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės bei padarydamas pažeidimą pakartotinai. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Motyvuojamoji dalis

2. Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, A. T. paskirta 850 Eur dydžio bauda, paskirta konfiskuoti Toyota C-HR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę pinigais - 14 450 Eur ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 19 (devyniolikai) mėnesių.

3. Pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą: 1) pripažinti byloje taikytą turto vertės konfiskavimą (14 450 Eur) neteisėtu ir panaikinti jį; 2) veiksmus kvalifikuoti ne pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, o pagal šio straipsnio 3 dalį; 3) panaikinti paskirtą 19 mėnesių (devyniolika) teisės vairuoti atėmimą; 4) skiriant nuobaudą atsižvelgti į visas lengvinančias aplinkybes.

3.1. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jo atliktas administracinis nusižengimas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip pakartotinis, nes paskutinis pažeidimas už vairavimą neturint teisės buvo 2021 m. rugsėjo 20 d., t.y. beveik prieš ketverius metus. Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį atsakomybė galima tik tada, jei pažeidimas padaromas pakartotinai per vienerius metus, kadangi pakartotinumo nėra dėl to turi būti taikoma ANK 424 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjas nesutinka su vertės konfiskavimu, sankcija paskirta viršijant policijos pareigūno įgaliojimus bei pats automobilis Toyota C-HR priklauso ne asmeniškai , o yra juridinio asmens nuosavybė todėl remiantis ANK 29 straipsniu negali automobilis būti konfiskuojamas ar išieškota vertė iš asmens, kuriam transporto priemonė nepriklauso. Pažymi, kad policijos pareigūnas priimdamas nutarimą prailgindamas teisės vairuoti atėmimą dar 19 mėnesių viršijo savo įgaliojimus. Pažymi, kad tokį draudimą gali pakeisti, pratęsti ar sutrumpinti tik teismas, vadovaudamasis įstatymais ir procesinėmis taisyklėmis. Be to, pareiškėjas nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes: yra neįgalus, gavo naują medicininę pažymą, suteikiančia teisę vairuoti dešimt metų, yra baigęs vairuotojo kvalifikacijos kursus, vairuotojų tobulinimo kursus, išklausęs mokymus ‚‚Žala nuo alkoholio’’. Institucijos paskirta nuobauda už jo atliktą administracinį nusižengimą yra pernelyg didelė ir neproporcinga padarytam nusižengimui įvertinus visas lengvinančias aplinkybes.

4. Institucija atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu A. T. paaiškino, kad savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pilnai pripažįsta, kad tą dieną vairavo transporto priemonę. Nurodo, kad iki vairuotojo teisių draudimo pabaigos buvo likęs mažas terminas, jis pasijautė kaip žmogus turintis vairuotojo pažymėjimą. Žinodamas, kad iki įpareigojimo pabaigos liko visai nedaug, iki 2025 m. rugsėjo 20 d. jis baigė vairuotojo tobulinimo kursus, išklausė paskaitą apie alkoholio žalą sveikatai, gavo medicininę pažymą. Formaliai jam liko sulaukti rugsėjo 10 d. ir išlaikyti Regitros egzaminus. Teorijos egzaminą turėjo laikyti liepos mėnesį, kadangi Regitroje galioja metai laiko, o egzaminas tik po rugsėjo 20 d., todėl nusprendė palaukti. Šiai dienai jis vis tiek laikomas pakartotiniu pažeidėju nors paskutinis jo pažeidimas įvyko 2020 m. kai vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, šis sprendimas įsiteisėjo 2021 m., nes procesas užtruko ilgai. Nuo to laiko naujų pažeidimų nebuvo. Nurodo, kad skiriant sankcijas yra privaloma įvertinti kiek laiko praėjo nuo įvykio, asmens elgesį po pažeidimo, jo socialinę ir sveikatos padėtį. Jam nutartyje paskirta pinigų vertė yra akivaizdžiai prieštaraujanti proporcingumo principui, nes praktiškai viską ką uždirbą turėtų atiduoti. Jis verčiasi prekyba automobiliais ir per mėnesį uždirbą (duomenys neskelbtini) Eur., gauna neįgalumo pašalpą. Šios pajamos yra reikalingos išlaikyti šeimą, padengti įsiskolinimams antstoliams, kurių liko padengti 20 000 Eur iš 80 000 Eur (60 000 Eur padengė). Jis yra įmonės, prekiaujančios automobiliais, savininkas ir vienintelis įmonės darbuotojas, vairavimas yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nei jis, nei įmonė neturi galimybių pasisamdyti vairuotoją. Automobilis kuriuo važiavo yra įmonės turtas, naudojamas komercinėje veikloje kaip darbo priemonė. Šis automobilis buvo parduotas už 12 000 Eur tačiau atliktas vertės išieškojimas yra didesnis , nei parduotas automobilis. Prašo teismo, kad nebūtų prailgintas teisės vairuoti atėmimo terminas, o būtų skirta maksimali piniginė nuobauda.

6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Skundas tenkinamas iš dalies

7. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

8. Teismas toliau nutartyje pasisako dėl pareiškėjo skunde nurodytų klausimų, susijusių su veikos pakartotinumo vertinimu ir veikos kvalifikavimo tinkamumu, nuobaudos paskyrimo pagrįstumu, specialiosios teisės atėmimo taikymo pagrįstumu bei administracinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumu ir teisingumu.

Žemesnės instancijos teismas

9. Visų pirma, teismas pasisako dėl nusižengimo kvalifikavimo tinkamumo. Pareiškėjas teigia, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3, o ne 5 dalį, nes nebuvo pakartotinumo požymio. Teismas su tokiu pareiškėjo skundo argumentu neturi pagrindo sutikti.

10. ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 8 dalis).

11. Posėdžio metu A. T. neginčijo pažeidimo fakto, kad vairavo netur4damas tam teisės, tačiau nesutiko su veikos kvalifikavimu. Pareiškėjas nurodo, kad veika turi būti kvalifikuojama pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį motyvuojant tuo, kad atsakomybė pagal ANK 425 straipsnio 5 dalį galima tik tada, jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai per vienerius metus, o jis paskutinį pažeidimą padarė daugiau nei prieš metus. Nepaisant to, kad ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė yra teisinga, ji nesudaro pagrindo teigti, kad veikos kvalifikavimui pritaikytas netinkamas ANK straipsnis.

12. Teismas pažymi, kad ANK 425 straipsnio 5 dalis yra taikoma nustačius pakartotinumą, taip kaip jį aiškino pareiškėjas pagal ANK 40 straipsnį, arba kitas aplinkybes, vertinamas kaip panašaus pavojingumo, nurodytas minėtoje straipsnio dalyje, t.y. be kita ko, nusižengimas (vairavimas neturint teisės) padarytas asmens, kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.

13. Aplinkybė, kad A. T. vairavo neturėdamas teisės byloje nustatyta, jos neginčija ir patas pareiškėjas. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas iki 2025 m. rugpjūčio 20 d., o nusižengimas padarytas 2025 m. liepos 16 d. Taigi A. T. vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Tam kad būtų galima jo veiksmuose konstatuoti buvus ANK 424 straipsnio 5 dalies požymius be šių aplinkybių būtina nustatyti vieną ar kelias aplinkybes, kurios įtvirtintos šiame straipsnyje.

14. A. T. teisus, kad pakartotinumo, kaip jis reguliuojamas ANK 40 straipsnyje, t.y. jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, nebuvo nustatyta, nes iš ANK registro išrašo nėra duomenų apie tai, kad metų eigoje būtų padarytas nusižengimas pagal tą patį ANK straipsnį. Kita vertus, teismas pažymi, kad A. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi, nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo. Jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo nustatyta, kad atlikdamas šią bausmę pareiškėjas buvo paleistas lygtinai, ir 2025 m. rugsėjo 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (terminuotas laisvės atėmimas). Tai reiškia, kad šioje byloje tiriamą nusižengimą A. T. padarė neišnykus teistumui už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Visa tai sudaro pagrindą teigti, kad jo veiksmuose buvo nustatyti ANK 424 straipsnio 5 dalies požymiai, tačiau netinkamai nurodytas vienas iš jų, t.y. pakartotinai, kai turėjo būti nurodytas požymis - straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti asmens, kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad požymiai yra alternatyvūs ir pakanka vieno iš jų, kad būtų konstatuotas nusižengimas, teismo nustatytos aplinkybės veikos kvalifikavimo nekeičia. Kita vertus, teismas sprendžia patikslinti nusižengimo padarymo aplinkybes, nustatydamas, kad: A. T. 2025 m. liepos 16 d. apie 08.20 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno vairavo automobilį TOYOTA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės bei turėdamas nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusižengimą teisingai Institucijos kvalifikuotą pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.

15. Nagrinėjimu atveju A. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal nurodytą ANK 424 straipsnio 5 dalį, jam paskiriant artimą minimaliai nuobaudą – 850 Eur baudą, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 19 (devyniolika) mėnesių ir transporto priemonės konfiskavimą vertės sumokėjimą – 14 450 Eur.

16. Skunde A. T. nurodo, kad policijos pareigūnas neturėjo teisės prailginti teisės vairuoti atėmimą 19 mėnesių. Teismas pažymi, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą (ANK 28 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Tai reiškia, kad Institucija, priimdama nutarimą, turėjo pareigą spręsti dėl specialios teisės atėmimo ir paskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nustatant teisingą ir proporcingą terminą. Pažymėtina, kad Institucijos paskirtas 19 mėnesių teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra artimas minimaliai sankcijoje nustatytai šios poveikio priemonės ribai, kuri yra 18 mėnesių. Nors pareiškėjas A. T. nurodo, kad teisė vairuoti yra būtina jo darbinėje veikloje, nes jis yra automobilių įmonės vadovas, vis dėlto, tokios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Sutiktina, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, taip pat tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau tai savaime nepripažįstama aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą neskirti specialiosios teisės atėmimo ar skirti mažesnę negu sankcijoje įtvirtinta minimali riba. Nors dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės A. T. kurį laiką bus sunkiau organizuoti jau susiformavusią įprasto gyvenimo rutiną, tačiau šie nepatogumai nelaikyti, tokiais kurie neproporcingai apsunkintų nusižengusio asmens padėtį, be to, jam teisės buvo atimta jau kuris laikas ir jis tai nebuvo vertinama kaip neproporcinga priemonė.

17. Teismas, pažymi, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nustatė vieną A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjas skunde prašo pripažinti dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę - administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatė, kad A. T. yra nustatytas 55 proc. darbingumo (dalyvumo) lygis, kuris yra didesnis negu įstatyme nurodytos ribos, kurios sudaro pagrindą atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui. Atsižvelgiant į tai, šis skundo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

18. Pareiškėjas nurodė, kad nutarime nebuvo įvertintos ir kitos svarbios aplinkybės. Tokios kaip: išklausyti mokymai ,,Žala nuo alkoholio”, baigti vairuotojų tobulinimo kursai UAB ,,A.”, baigti vairuotojo kvalifikacijos kursai, gavimas medicininės pažymos, suteikiančia teisę vairuoti 10 metų be apribojimų. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės nors ir teigiamai apibūdina pareiškėją, tačiau nesudaro pagrindo neskirti specialiosios teisės atėmimo ar mažinti jos terminą. Jos niekaip negali būti vertinamos kaip išimtinės aplinkybės, nes kita vertus tai buvo pareiškėjo pareiga siekiant atgauti teisę vairuoti. Pažymėtina, kad ir paskirtos nuobaudos dydis yra artimas minimaliai sankcijoje nustatytai ribai, nesant kitų aplinkybių mažinti nuobauda pagrindo nėra.

19. Turto konfiskavimas administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus (ANK 29 straipsnio 1 dalis). ANK 29 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. ANK 29 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

20. Pagal ANK 424 straipsnio 8 dalį už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Institucija nutarime pagrįsdama būtinumą konfiskuoti turto vertę nurodė, kad konfiskavimas taikytinas atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (penkerių metų bėgyje baustas administracine tvarka keturis kartus už vairavimą neturint teisės, teistas keturis kartus už vairavimą esant neblaiviam), todėl nuobaudos nepadarė poveikio. Nustačius, kad transporto priemonė nepriklauso A. T. spręsta konfiskuoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismo vertinimu, sprendimas konfiskuoti transporto priemonės, kurią nusižengimo metu vairavo A. T., vertę atitinkančią pinigų sumą, yra pagrįstas ir motyvuotas, nes nustatyta, kad transporto priemonės savininkas nebuvo A. T., tą patvirtina ir jo paties pateikti dokumentai, įrodantys kad automobilis įmonės vardu buvo parduotas iš karto po nusižengimo padarymo tą pačią dieną kitam fiziniam asmeniui. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareigūnai teisingai nutarė remiantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi iš A. T. konfiskuoti konfiskuotino turto – automobilio „Toyota“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje siekiant užkirsti kelią pakartotiniam nusižengimų darymui šios poveikio priemonės taikymas yra būtinas, priešingu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nuobaudos tikslai. Administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.). Įvertinus aptartus A. T. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, jo anksčiau padarytus sistemingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baustumus, taip pat atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimybes dirbti, teismas daro išvadą, kad sprendimas iš A. T. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą neprieštarauja proporcingumo principui.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-7-12-495/2020). Turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).

22. Teismas nustatė, kad skundžiamame nutarime nurodyta konfiskuotino turto vertė (14450 Eur), tačiau nenurodyta, kad ji pagrįsta VšĮ „Emprekis“ pateikta vidutinės transporto priemonės kaina Lietuvoje, tokios pažymos byloje nėra. Teisme pareiškėjas nurodė, kad automobilis buvo parduotas už mažesnę kainą, pateikė tą patvirtinančius dokumentus. Juose nurodoma, kad 2025 m. liepos 16 d. sudaryta pirkimo -pardavimo sutartis ir automobilis TOYOTA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas už 9300 Eur. Teismo vertinimu, byloje nesant kitų įrodymų, konfiskuotino turto vertė nagrinėjamu atveju turi būti nustatoma pagal pirkėjo realiai mokamą automobilio pardavimo kainą. Taigi teismas atsižvelgdamas į tai, kad automobilis buvo parduotas tą pačią dieną konfiskuotino turto vertės dydį mažina iki 9300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. (A. T.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. G. 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-19444-2025 (ROIK:25278815706) dalį nustatant, kad A. T. 2025 m. liepos 16 d. apie 08.20 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno vairavo automobilį TOYOTA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės bei turėdamas nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Žukovaitė