Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2015-05-06 · Civilinė byla Nr. e2-776-799/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-06
Bylos Nr.
e2-776-799/2015
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00594-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Butanavičiūtė
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
A. R.
Civilinė byla Nr. e2-776-799/2015Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00594-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 42.3.; 42.10.; 63.3.; 99.5.; 116.5.2.
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 6 d.Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei A. R. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 173,77 Eur negrąžintą paskolos sumą, 165,40 Eur palūkanų sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį, kitas jos turėtas išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo pateikti reikalavimai pagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 285 str. 2 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas UAB „4finance“, valdantis sistemą www.smscredit.lt, ir atsakovė 2011 m. gruodžio 27 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė 173,77 Eur (599,99 Lt) kreditą 30 dienų terminui su 114,37 % dydžio metine palūkanų norma, nustatė atsakovei paskolos grąžinimo terminą. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2012-01-26, tačiau atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko. Iš mokėjimo nurodymo nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 27 d. ieškovas pervedė atsakovei į jos sąskaitą 173,77 Eur paskolos. Atsakovė nesumokėjo ieškovui paskolos ir liko skolinga 173,77 Eur kredito.

Atsakovė pažeidė sutarčių vykdymo principus. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, todėl ieškovo reikalavimas dėl 173,77 Eur negrąžinto kredito priteisimo pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.59, 6.63, 6.245, 6.256 str.).

Remiantis sutarties 4.1. punktu ieškovė paskaičiavo atsakovei palūkanas, kurių už laikotarpį nuo 2012-01-27 iki 2012-08-22 suma sudaro 165,40 Eur, ir prašo priteisti jas iš atsakovės. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti, šalys nebuvo sutarusios šį terminą pratęsti. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Remiantis sutarties 4.1 punktu ieškovė paskaičiavo atsakovei 114,37 procentų metinę palūkanų normą, kurių suma sudaro 165,40 Eur.

Atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką – ieškovė teikia greitąsias vartojimo paskolas –teismas pažymi, kad ieškovė daugiau nei du metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl jos patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 198,30 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Ieškovės prašomos priteisti 198,30 proc. (165,40 Eur) palūkanos beveik tolygios negrąžinto kredito 173,77 Eur sumai. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovei 173,77 Eur sumą, ir neatgavusi šios sumos patyrė būtent tokio dydžio (165,40 Eur) nuostolius dėl atsakovės netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (173,77 Eur) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (165,40 Eur), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į jau minėtą ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 1/3, t. y. iki 55,13 Eur (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2015-03-26, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovės ieškovei, nuo priteistos sumos 228,90 Eur, priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 15 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 279 str., 285 str., 286 str., 287 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „4finance“, į. k. (duomenys nekelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys nekelbtini), naudai – 173,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 77 ct) negrąžintos paskolos, 55,13 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 13 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 228,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Likusią dalį ieškinio dėl reikalautų sutartinių palūkanų priteisimo atmesti.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vida Butanavičiūtė