Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2021-11-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-401-806/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-11-12
Bylos Nr.
AN2-401-806/2021
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00076-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. U.
Institucija
VA VPK Trakų r. PK
Kategorijos
  • 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-401-806/2021Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00076-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,

sekretoriaujant Editai Bekerytei, Aistei Bareikei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atmestas V. U. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2021 m. kovo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-469-2021, kuriuo V. U. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2021 m. kovo 4 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-469-2021 (toliau – Nutarimas), kuriame nurodyta, kad V. U., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 30 d. kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 32,90 km, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, šiais savo veiksmais padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nutarimu V. U. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi netenkintas V. U. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Apylinkės teismas darė išvadą, kad V. U. pažeidė KET 140.1 papunktį, todėl jis pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu V. U. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apelianto kaltė buvo konstatuota neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, jų nuoseklumo ir prieštaravimų bei nepašalinus visų protingų abejonių, kad jis padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

5. Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad vyriausiojo patrulio A. Trinkūno teiginys tarnybiniame pranešime „<...> pastebėjome, kaip automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas pagrindiniu keliu, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Sustabdžius minėtą automobilį, paaiškėjo, kad jį vairuoja V. U.“ neatitinka tikrovės ir yra klaidinantis. Tą patvirtina bylos medžiagoje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad pravažiuojančio baltos spalvos automobilio numerių nesimato ir kad policijos pareigūnai, sėdėdami savo automobilyje, negalėjo matyti to automobilio numerių, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. Trinkūnas, pažymėdamas, kad į tarnybinį pranešimą įrašė jau sustabdyto apelianto automobilio numerį, t. y. kad pravažiuojančio baltos spalvos automobilio numerio jis nematė.

6. Pažymima, kad iš filmuotos vaizdo medžiagos matosi, kad baltos spalvos automobilis pravažiuoja ir jis nėra sustabdomas pažeidimo padarymo vietoje. Policijos pareigūnai, pamatę pažeidimą, pajuda iš savo vietos ir 20 sekundžių stovi, norėdami įsukti į pagrindinį kelią, tačiau, kada jie įsuko, nėra aišku, kadangi vaizdo įrašas pasibaigia, todėl liudytojo A. Trinkūno teiginiai, kad „<...> minėto automobilio iš akiračio jie nebuvo paleidę“ neatitinka tikrovės.

7. Akcentuojama, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad pažeidimas fiksuotas 15.08 val., tačiau protokolas surašytas 15.25 val., t. y. praėjus 17 min., per kurias galima nuvažiuoti 30 km atstumą.

8. Pažymima, kad pro tą vietą, kurioje stovėjo policijos pareigūnai, t. y. Paluknio sen., Senoji g. 58, jis net nevažiavo. Į pagrindinį A4 kelią su savo automobiliu įsuko ir pradėjo važiuoti į Vilniaus pusę iš Gardino g., esančios keli kilometrai į Vilniaus pusę nuo tos vietos, kurioje patruliavo pareigūnai. Įsukus į pagrindinį A4 kelią ir nuvažiavus apie 10 km, jį sustabdė policijos pareigūnai.

9. Teigiama, jog Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, nepateikė į bylą visų įrodymų, t. y. pilno vaizdo įrašo, kuriame matytųsi, kada policijos pareigūnai įsuko į pagrindinį kelią ir kokie automobiliai jiems besivejant pažeidimą padariusį automobilį įsuka į pagrindinį A4 kelią iš kitų šalutinių kelių (t. y. jo automobilis). Esant pilnam vaizdo įrašui, nebūtų ir šios bylos, nes akivaizdžiai matytųsi jo įvažiavimas į pagrindinį A4 kelią iš Gardino g., esančios keli kilometrai į Vilniaus pusę nuo tos vietos, kurioje patruliavo pareigūnai. Byloje esantis vaizdo įrašas, padarytas tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, nepagrindžia fakto, kad jis 2020-10-30 apie 15.08 val., važiuodamas pagrindiniu keliu, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Atsižvelgiant į tai, įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika turi tekti Institucijai.

10. Nurodoma, kad administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmeniui, kurį yra norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo, našta.

11. Taip pat nurodoma, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymima, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

12. Taip pat pažymima, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti (kaip nagrinėjamu atveju), kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

13. Atkreipiamas dėmesys, kad vien matomas tokios pačios spalvos kaip jo automobilio, kuris padarė teisės pažeidimą, pravažiavimo vaizdas savaime nėra pagrindas daryti išvadą, kad jis padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, taigi, esant tokiems prieštaringiems duomenims, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo negali būti grindžiama vien policijos pareigūnų parodymais (kurie nagrinėjamu atveju yra klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės). Nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas, teismai yra išaiškinę, kad asmens kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo negali būti grindžiama vien policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos medžiagoje esantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-243-458/2018).

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK nurodė, kad nesutinka su skundu. V. U. padarytas administracinis nusižengimas yra grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, keliantis grėsmę eismo saugumui. Administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, vaizdo medžiaga yra visiškai įrodyta, kad V. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. V. U. skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį V. U. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. apeliacinis skundas tenkinamas.

15. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir papildomai apklausti liudytoją V. Kelmelį bei apeliantą V. U.

16. Apklaustas liudytoju V. Kelmelis parodė, kad įvykis buvo prieš metus, dirbo su vyriausiuoju patruliu Trinkūnu, Vilniaus apskrityje, pasirinko kelią A4 ir stebėjo transporto priemones vietoje, kur transporto priemonėms draudžiama lenkti kitas transporto priemones. Tai buvo 32,9 km Paluknio kaime. Apie 15.08 val. pastebėjo, kaip automobilis „VW Passat“ važiavo nuo Valkininkų į Vilniaus pusę ir lenkė tamsios spalvos transporto priemonę. Lenkimas gavosi sankryžoje su šalutiniu keliu iš kairės pusės, t. y. pagal KET – 110 kelio ženklas. Kaip baigėsi lenkimas, jie vaizdo kameroje nematė. Pasistatė transporto priemonę taip, kad būtų matoma visa pilna sankryža, ženklas, kad jie stovi sankryžoje. Šalutinis kelias buvo jų, viskas buvo gerai filmuojama, automobilis važiavo nuo Valkininkų ir nuo Druskininkų link Vilniaus pusės, automobilis baltos spalvos „VW Passat“ lenkė tamsios spalvos automobilį. Jiems išvažiuojant į pagrindinį kelią, iškart negalėjo pasukti į kairę paskui automobilį, nes toje vietoje leistinas greitis 90 km/val., praleido dvi ar tris transporto priemones, pasuko į kairę, sustabdė automobilį, pamatė, kokie valstybiniai numeriai. Pagal vaizdo kamerą, registruojamą iš jų transporto priemonės, matosi, kad nuo pažeidimo iki sustabdymo yra gal 30 sekundžių, gal netgi greičiau, gal 20 sekundžių net nėra. Akivaizdžiai matosi ir pats lenkimas. Jis pats turi teisę ir pareigą išiminėti tą vaizdo kamerą, kurią prikabino prie protokolo. Yra fiksuota atkarpa. Pats vaizdas, kaip jis lenkia, matosi. Apie 15-20 sekundžių ir buvo sustabdyta transporto priemonė. Automobilis sustabdytas, praleidus dar transporto priemones, už kokių 800-900 metrų. Sustabdžius transporto priemonę, priėjo jis, su vairuotoju bendravo jis. Paklausė, kur taip skuba, nepasakė, koks pažeidimas buvo padarytas. Pilietis atsakė, kad kaip ir niekur neskuba. Važiavo ne vienas, gale sėdėjo vaikas, šalia moteris. Pasakė dėl lenkimo, pilietis neginčijo, kad lenkė. Sakė, kad lenkė sankryžoje, sakė, kad nematė sankryžos. Jis pasakė, kad pačioje sankryžoje ženklų nebūna, būna įspėjamieji ženklai prieš sankryžą. Pasakė, kad kol rašys protokolą, gali nuvažiuoti pasižiūrėti. Paskui žmogus pradėjo sakyti, kad nebuvo ištisinės linijos. Jis pasakė, kad ištisinė linija yra prieš pat sankryžą, pačioje sankryžoje negali būti. Žmogus kaip ir sutiko, sakė taip, lenkė, kaltas, paleiskit, atleiskit. Pilietis pateikė dokumentus, jis grįžo į transporto priemonę, vyriausiajam patruliui davė dokumentus surašyti protokolą, jis viską matė, surašė. Kai reikėjo pasirašyti protokolą, V. atėjo prie jų transporto priemonės, ir kai jam pasakė, kad yra atimamas vairuotojo pažymėjimas trims mėnesiams, jis kategoriškai atsisakė, pasakė, kad ne jis vairavo, kad jo mašinos ten išvis nebuvo. Dar sakė, kad susitiksime teismuose. Įrašo yra tik dalis, kadangi toks formato dydis, daugiau į protokolą neįsikrauna. Po metų gauti daugiau tikrai neįmanoma. ,,Body“ kamerų jų tarnyba neturi. Jis nevairavo, sėdėjo šalia. Asmenį stebėjo. Važiuoja tamsi mašina, pas pilietį baltos spalvos automobilis ir lenkia. Tai jau tikrai nelenks raudonas ir nelenks juodas, jei matai, kad lenkia balta spalva. Iš galo, kai jie pravažiavo sankryžą, dar pravažiuoja ir jau tos, kurias jie praleidžia, mašinos. Jie visas transporto priemones matė akiratyje. Jie išsuko į kairę ir visas transporto priemones, kurias praleido, iškart lenkė, važiavo ta, kurią aplenkė transporto priemonė, ir iškart tą „VW Passat“ sustabdė. Prieš aplenkiant tas mašinas, matė tą „VW Passat“. Jei nematai, tai net nežinai, kur važiuoji. Iš akiračio tas automobilis nedingo. Dėl autobuso, ten platus kelias, už jo galima matyti. Laikaisi kuo kairiau, daugiau vidurio kelio, kad matytųsi. Ta kelio atkarpa tiesi, nei kalniuko, nei pakalnės. Transporto priemonės valstybinius numerius pamatai, tik kai ją iš galo privažiuoji. Jei automobilis šonu, pamatyti valstybinius numerius nėra galimybės. Kažkokių dar baltų automobilių tikrai nebuvo. Toje atkarpoje posūkių, išsukimų tegul ir būna, bet jei jis 100 procentų nežino, kuri transporto priemonė, jis jos nestabdo. Šiuo atveju duoda 100 procentų. Žmogus iš pradžių sutiko, sako taip, aš vairavau, sutinku, gailiuosi, nemačiau sankryžos, kad yra kelio ženklas. Paskui kolega atnešė parodyti filmuotą medžiagą, lenkimą, kol jis bendravo, tada buvo pasakyta, kad ne jis vairavo, jis nelenkė, nežino, čia ne jo automobilis. Viskas prasidėjo tada, kai pasakė, kad už šitą pažeidimą atimamas vairuotojo pažymėjimas 3 mėnesiams ir plius 85 eurų bauda. Iš anksčiau šis asmuo jam nėra žinomas. Sustabdė automobilį, kuris padarė pažeidimą, iki kilometro nuo tos vietos. Mašinų nebuvo daug, viskas vaizdo įraše matosi. Nei viena balta mašina nepravažiavo. Dviejų tokių pačių automobilių nebuvo, buvo vienas. Lenkė baltos spalvos automobilis, o visos kitos transporto priemonės buvo tamsios. Dėl laiko tarpo nuo pažeidimo padarymo iki protokolo surašymo (apeliantas nurodo, kad surašytas praėjus 17 minučių), jie dar bendravo (su pažeidėju). Aplinkybes atsimena. Jei pilietis sako, kad sustabdė po 10 kilometrų, kodėl jis Trakų teisme neuždavė klausimo, kurioje vietoje jie stovėjo, kurioje rašė protokolą. Pagal palydovą jie būtų atsekę. Dabar tų duomenų pateikti negali, praėjo metai. Protokolą įteikinėjo asmeniškai jis, pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas atimamas trims mėnesiams. Situaciją gerai atsimena, nes jie ne vieną kartą dėl šito yra diskutavę. Kai užfiksavo pažeidimą, vijosi baltą automobilį, ar pravažiavo didžiąją Paluknio sankryžą, bijo sumeluoti, galimai nepravažiavo, bet kelyje, jei jis būtų išvažiavęs iš Gardino g., jiems stovint jau sankryžoje, nei vienas automobilis nei iš kairės, nei iš dešinės neišsuko. Pilietis nei iš niekur neišsuko, o važiavo ir važiavo. Kai pastebėjo pažeidimą, į sankryžą įvažiavo per 3-4, daugiausiai 5 sekundes. Viskas labai gerai matosi, nes nei medžiai, nei lapai, niekas neužstojo.

17. Apklaustas apeliantas V. U. parodė, kad į pagrindinį A4 kelią išsuko iš Gardino g. Pasukus į Vilniaus pusę, į dešinę, nuvažiavus apie 10 kilometrų, jį sustabdė policijos pareigūnai. Priėjo policijos pareigūnas, sakė, kad lenkė sankryžoje. Pasakė, kad visas pažeidimas yra nufilmuotas vaizdo kameroje. Priėjo prie automobilio, jie jam parodė lygiai tą pačią ištrauką, kuri yra bylos medžiagoje. Jis pasakė, kad neaišku, kieno automobilis ir neaišku, kuri čia vieta. Nufilmuotas automobilis visiškai toks pats, baltos spalvos „VW Passat“. Ar modelis ir metai tie patys kaip ir jo automobilio, iš vaizdo įrašo negali pasakyti. Jo automobilis 2008 m., automobilis su diskais. Ant jo automobilio nėra kažkokių skiriamųjų požymių. Su pažeidimu iš karto nesutiko. Pareigūnas pasakė, kad lenkė sankryžoje ir pažeidimas yra nufilmuotas. Jis pamatė, pasakė, kad su pažeidimu nesutinka. Toliau niekas nebuvo aiškinamasi, buvo surašytas protokolas, protokolą skundė Trakų rūmų teismui, bandė įrodyti, kad nevažiavo toje vietoje, kur buvo užfiksuotas pažeidimas. Teismas nutartyje konstatavo, kad jo teiginiai paneigiami kitais byloje esančiais įrodymais. Policijos automobilį pastebėjo po 10 kilometrų, pasukęs į dešinę, nuvažiavęs. Net nesuprato, ką vejasi. Važiavo su vaikais. Vaikai sėdėjo gale, priekyje sėdėjo žmona. Kuris pareigūnas buvo priėjęs, negali pasakyti. Iš įrašo galima suprasti, kad tai yra visiškai toks pats automobilis kaip ir jo. Yra tokia pati spalva ir markė. Suprato, kad automobilis ne jo, nes nevažiavo. Į pagrindinį kelią pasuko iš Gardino g. Gardino g. visiškai jokio objekto nelankė, jie buvo su šeima pasivaikščioti miške. Į pagrindinę gatvę įsuko į dešinę, važiuoti į Vilniaus pusę. Į kairę būtų į Druskininkus. Kai sustabdė, žiūrėjo į „Google Maps“, nes gatvių tose apylinkėse nežino. Žino, kad išsukinėjo, ten priešais dar yra kavinė. Kaip supranta, tai yra pagrindinė Paluknio sankryža. Buvo sustabdytas už 10 kilometrų, kai įsuko į pagrindinę gatvę. Atstumas nuo sankryžos, kurią rodė pareigūnai, kuriame užfiksuotas pažeidimas, iki tos sankryžos, kur išsuko į pagrindinę gatvę, jei tikėti žemėlapiais internete, yra apie porą kilometrų. Tuo momentu, kai išsukinėjo, mašinų nebuvo, šiaip tą dieną eismas buvo intensyvus. Pareigūnai vijosi 10 kilometrų, nes kai išsuko, nuvažiavo tokį atstumą. Pareigūnui nieko neaiškino. Pasakė, kad čia net neaišku, kieno tas automobilis ir net neaišku, kuri čia ta vieta. Kad išsuko iš kito kelio, tai ne versija, o faktinė aplinkybė. Ji jau buvo nurodyta jo skunde Trakų rūmams. Pareigūnų parodymus vertina labai kritiškai. Policijos pareigūnas sakė, kad į pagrindinį kelią įsuko po 3-4 sekundžių, kaip matyti iš vaizdo įrašo, jie 20 sekundžių neįsuko, o kada įsuko, išvis nėra aišku. Gal už 5 minučių įsuko. Eismas, kaip policijos pareigūnas pats paminėjo, buvo intensyvus. Kyla klausimas, kiek automobilių galėjo pravažiuoti tuo momentu, kol jie įsuko ir kodėl byloje nėra pilno vaizdo įrašo. Paaiškinimas dėl nepilno vaizdo įrašo yra keistas. Turint tokį vaizdo įrašą, galima pasigauti bet ką gatvėje. Norėjo pilno vaizdo įrašo, nes matytųsi, kokie automobiliai išsuka iš šalutinių kelių.

18. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

19. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

20. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

21. Iš V. U. surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei Institucijos 2021 m. kovo 4 d. nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, matyti, kad apeliantui buvo inkriminuota ši veika – kitos transporto priemonės lenkimas sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ (KET 140.1 papunktis).

22. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. U. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimu, tiek Institucijai atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, tiek nagrinėjant jo skundą dėl Institucijos priimto nutarimo apylinkės teisme, surinkti ir ištirti duomenys nepatvirtina, kad būtent jis padarė minėtą administracinį nusižengimą, t. y. kad jis spalio 30 d. kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 32,90 km, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu 110 „Šalutinis kelias iš kairės“.

23. Apeliantas, skųsdamas apylinkės teismui Institucijos 2021 m. kovo 4 d. nutarimą, pažymėjo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad buvo priimtas nesivadovaujant ANK 617 straipsnio nuostatomis, t. y. nenustačius visų svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, kadangi skųstas nutarimas priimtas vadovaujantis tik vyriausiojo patrulio A. Trinkūno 2020 m. spalio 30 d. tarnybiniu pranešimu bei vaizdo medžiaga iš tarnybinio automobilio „Audi“, valst. Nr. KCV 041. Skunde apylinkės teismui apeliantas taip pat nurodė, kad priimant skųstą nutarimą, jo kaltė buvo konstatuota nepašalinus visų abejonių ir neaiškumų, kad jis padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, t. y. iš filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai patruliavo (jų automobilis stovėjo) Paluknio sen., Senoji g. 58, tačiau, nors iš minėtos vaizdo medžiagos matosi, kaip pravažiuoja baltos spalvos automobilis „VW Passat“, tačiau nesimato, nei kas vairuoja šį automobilį, nei kam jis priklauso, kadangi nesimato pravažiuojančio automobilio valstybinių numerių. Iš filmuotos vaizdo medžiagos matosi, kad baltos spalvos automobilis pravažiuoja ir jis nėra sustabdomas pažeidimo padarymo vietoje, kadangi policijos pareigūnai pajuda iš savo vietos ir apie 20 sekundžių stovi, norėdami įsukti į pagrindinį kelią, tačiau, kada jie įsuko ir kokie pažeidimą padariusio automobilio valstybiniai numeriai, nėra aišku, kadangi vaizdo įrašas pasibaigia. Apeliantas nurodė, kad pro tą vietą, kurioje stovėjo policijos pareigūnai, t. y. Paluknio sen., Senoji g. 58, jis net nevažiavo, kadangi į pagrindinį A4 kelią su savo automobiliu įsuko ir pradėjo važiuoti į Vilniaus pusę iš Gardino g., esančio keli kilometrai į Vilniaus pusę nuo tos vietos, kurioje patruliavo pareigūnai. Įsukus į pagrindinį A4 kelią ir nuvažiavus apie 10 km, jį sustabdė policijos pareigūnai.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtų teisės normų nuostatas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, patikrinęs V. U. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti V. U. skundą dėl Institucijos 2021 m. kovo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, spręsdamas apelianto kaltės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį klausimą, apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus bei jų visumą įvertino netinkamai, nepagrįstai atmetė kaip teisiškai nereikšmingus minėtus apelianto skundo apylinkės teismui argumentus, dėl to priėmė neteisingą procesinį sprendimą palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo V. U. pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir už jį nubaustas 200 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto V. U. argumentus ir paaiškinimus paneigia kiti byloje esantys įrodymai: 2020 m. spalio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas, kurį surašė vyriausiasis patrulis A. Trinkūnas, to paties pareigūno 2020 m. spalio 30 d. tarnybinis pranešimas, Institucijos 2021 m. kovo 4 d. nutarimas, priimtas minėtų administracinio nusižengimo protokolo ir tarnybinio pranešimo pagrindu, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas baltos spalvos automobilis, kuris lenkia kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, policijos pareigūno A. Trinkūno teisme duoti parodymai, kuriuos, pirmosios instancijos teismo vertinimu, visiškai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Taigi, pirmosios instancijos teismas apie V. U. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą sprendė remdamasis vyriausiojo patrulio A. Trinkūno administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu ir jo parodymais teisme, t. y. to paties policijos pareigūno – liudytojo – nurodytomis aplinkybėmis, pateiktomis skirtingų įrodymų šaltinių formomis, kurias, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš minėto vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti automobilio, kuris lenkė sankryžoje kitą automobilį ir padarė administracinį nusižengimą, valstybinių numerių, sutinka su apeliantu, jog nei liudytojo (policijos pareigūno) parodymai, nei kiti byloje surinkti duomenys, tiek vertinant juos atskirai, tiek sujungus į vieną nuoseklią grandinę, neleidžia daryti neginčytinos išvados, kad V. U. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

26. Nors policijos pareigūnų A. Trinkūno ir V. Kelmelio teisme nurodytos aplinkybės iš esmės sutapo, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į jų parodymuose esančius prieštaravimus, be kita ko, tai, kad liudytojas A. Trinkūnas parodė, jog administracinį nusižengimą padariusį vairuotoją sustabdė ne pažeidimo padarymo vietoje, o tik už kelių kilometrų, kadangi buvo intensyvus eismas ir praėjo laiko, kol automobilį pasivijo. Kita vertus, liudytoju apygardos teisme apklaustas V. Kelmelis parodė, kad jiems išvažiuojant į pagrindinį kelią, iškart negalėjo pasukti į kairę paskui automobilį, nes toje vietoje leistinas greitis 90 km/val., praleido dvi ar tris transporto priemones, pasuko į kairę, sustabdė automobilį per 15-20 sekundžių, automobilis sustabdytas, praleidus transporto priemones, už 800-900 metrų, kelyje automobilių nebuvo daug. V. Kelmelis taip pat parodė, kad jie išsuko į kairę ir visas transporto priemones, kurias praleido, iškart lenkė, važiavo ta, kurią aplenkė transporto priemonė, ir iškart tą „VW Passat“ sustabdė. Taigi, pagal V. Kelmelio nurodytą versiją, automobilis buvo sustabdytas netrukus, nors A. Trinkūnas, kuris vairavo automobilį, nurodė, kad automobilį vijosi bent 2 km, A. Trinkūnas nurodė, kad eismas buvo intensyvus, o V. Kelmelis, – kad automobilių buvo mažai. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad policijos ekipažas galimybės pajudėti laukė bent 20 sekundžių, jiems laukiant, pravažiavo bent 5 transporto priemonės, tarp jų ir keleivinis autobusas, dėl kurio priekyje važiavusių transporto priemonių matymas bent kurį laiką galėjo būti apribotas, o tolesnis vaizdo įrašas nutrūksta, kas rodo, kad pažeidimą padaręs automobilis per V. Kelmelio nurodytą laiką objektyviai negalėjo būti pavytas ir sustabdytas. Taip pat, nors abu policijos pareigūnai nurodė, kad jie visą laiką stebėjo transporto priemonę, kurios vairuotojas padarė administracinį nusižengimą, visgi teismui kyla pagrįstų abejonių, ar dideliu greičiu nuvažiavusi transporto priemonė nenutolo taip, kad policijos pareigūnai jos galėjo nebematyti. Kaip nurodė liudytojas A. Trinkūnas, leistinas greitis vietovėje buvo 90 km/val., taigi lenkęs automobilis galimai važiavo panašiu greičiu ir nutolo ne mažesnį atstumą, kokį galima nuvažiuoti per laiką, kol policijos pareigūnai išsuko į pagrindinį kelią ir pavijo transporto priemonę. Nors liudytojas V. Kelmelis parodė, kad vydamiesi automobilį jie laikėsi kairės kelio pusės, važiavo viduryje kelio, ir taip matė nuvažiavusį baltos spalvos automobilį, abejotina, kad taip važiuojant abu policijos pareigūnai, sėdėdami skirtingose keleivių pusėse, visą laiką turėjo galimybę matyti nuvažiavusį automobilį, juo labiau, kai tarnybinį automobilį vairavęs A. Trinkūnas, išsukant į pagrindinį kelią, turėjo susikoncentruoti ir į pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju visgi lieka nepaneigta tikimybė, kad dideliu greičiu pro policijos ekipažą pravažiavęs baltos spalvos automobilis, kuris, lenkdamas kitą automobilį neleistinoje vietoje, padarė KET pažeidimą bei ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, iš policijos pareigūnų akiračio galėjo pasišalinti, o tokios pačios spalvos bei modelio automobilis į pagrindinį kelią aktualiu laiku galėjo įsukti iš atitinkamo šalutinio kelio, be kita ko, apelianto nurodytos Gardino gatvės. Taigi, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nesant objektyvių įrodymų, paneigiančių apelianto skunde nurodytas aplinkybes ir esant išlikusioms abejonėms, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad būtent V. U. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. kad spalio 30 d. kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 32,90 km, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu 110 „Šalutinis kelias iš kairės“.

27. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei su juo susijusiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje esantis vienintelis objektyvus įrodymas, galintis patvirtinti policijos pareigūnų parodymuose, administracinio nusižengimo protokole bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, siekiant paneigti galimo suklydimo galimybę, yra policijos tarnybinio automobilio vaizdo įrašas, tačiau juo užfiksuotas tik pats administracinio nusižengimo faktas, iš kurio nėra galimybės nustatyti administracinį nusižengimą padariusio asmens. Šiuo atveju nėra užfiksuota, kaip buvo vejamasi pažeidimą padariusį asmenį, kokie buvo sustabdyto galimai pažeidimą padariusio automobilio valstybiniai numeriai, taip pat, kokia buvo galimai pažeidimą padariusio asmens pozicija, sustabdžius jo vairuotą transporto priemonę bei jam surašius administracinio nusižengimo protokolą, t. y. ar asmuo iš karto neigė padaręs KET pažeidimą, ar, kaip nurodė liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. Kelmelis, savo atsakomybę ėmė neigti tik vėliau.

28. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į minėtas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisykles, darytina išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje neįrodyta, jog V. U. spalio 30 d. kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 32,90 km, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, t. y. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, ir tai sudaro pagrindą nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal minėtą straipsnį. Apylinkės teismas, sutikdamas su Institucijos nutarimu, kuriuo V. U. pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nepakankamai įsigilino į bylos esmę, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Esant išdėstytiems argumentams, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje – Institucijos nutarimas, kuriuo V. U. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena V. U. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-469-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną V. U. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė