Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-08 · Civilinė byla Nr. 2S-88-467/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-08
Bylos Nr.
2S-88-467/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
UAB „Vagonera“
Atsakovas
UAB DnB NORD
Trečiasis asmuo
T. B., L. B., UAB „Logipolija“, UAB „LLG grupė“, UAB „Logipolijos polimerai“, UAB „LLG transportas“
Kategorijos
  • 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-88-467/2011Procesinio sprendimo kategorijos 94.2.1; 94.3; 99.1.1; 122.2; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vagonera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarties perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui civilinę bylą pagal UAB „Vagonera“ ieškinį atsakovui UAB DnB NORD lizingas dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, tretieji asmenys - T. B., L. B., UAB „Logipolija“, UAB „LLG grupė“, UAB „Logipolijos polimerai“ ir UAB „LLG transportas“.

Aprašomoji dalis

Kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vagonera“ 2010-03-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB DnB NORD lizingas dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, tretieji asmenys - T. B., L. B., UAB „Logipolija“, UAB „LLG grupė“, UAB „Logipolijos polimerai“ ir UAB „LLG transportas“, prašydamas pripažinti atsakovo UAB DnB NORD lizingas atliktą vienašališką lizingo sutarčių Nr. 200709F-1093 ir Nr. 200711F-2026 nutraukimą neteisėtu bei negaliojančiu; įpareigoti atsakovą UAB DnB NORD lizingas vykdyti lizingo sutartis Nr. 200709F-1093 ir NR. 200711F-2026, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-04-29 sutartimis ieškovas UAB “Vagonera” perėmė pirminio lizingo gavėjo UAB „Omnitrans“ visas teises ir pareigas, kylančias iš 2007-09-27 ir 2007-11-28 su atsakovu UAB DnB NORD lizingas sudarytų lizingo sutarčių Nr. 200709F-1093 ir Nr. 200711F-2026 su visais jų priedais, vėlesniais pakeitimais ir papildomais susitarimais. Kartu su minėtomis sutartimis ieškovas „Vagonera” pasirašė su atsakovu UAB DnB NORD lizingas naujas lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų redakcijas, įsiskolinimo mokėjimo sutartis dėl 140337,61 Lt ir 130537,41 Lt buvusiam lizingo gavėjui priskaičiuotų delspinigių padengimo dalimis, 1623030,14 Lt ir 1244577,35 Lt buvusio lizingo gavėjo skolų padengimo dalimis. Teisių ir pareigų perleidimo sutarties pasirašymo metu atsakovas neperdavė lizingo dalyko (30 vnt. vagonų) valdymo ir naudojimo bei tuo neužtikrino galimybės valdyti ir naudoti lizingo dalyką. Tik 2009-05-07 buvo išduotas įgaliojimas Nr.315 valdyti ir naudoti geležinkelio vagonus, o 2009-05-19 įgaliojimas atšauktas dėl neva neaiškios situacijos geležinkelio rinkoje. Dėl to ieškovas sustabdė mokėjimus pagal lizingo sutartis, o atsakovas 2009-08-03 pranešimu pareikalavo visus pradelstus ir likusius mokėjimus, viso 28 076 043,18 Lt, sumokėti per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos. 2009-11-03 atsakovas informavo ieškovą apie lizingo sutarčių nutraukimą. Atsakovo UAB DnB NORD lizingas veiksmai, vienašališkai nutraukus lizingo sutartis, yra neteisėti, žlugdo ieškovo įprastinę komercinę veiklą bei lemia nuostolių atsiradimą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB DnB NORD lizingas su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį prašė bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuriame, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš ieškinio matyti, jog lizingo sutarčių suma sudaro daugiau nei 20000000 Lt. Be to, nutraukus sutartis, ieškovas turės sumokėti 30 proc. neapmokėtos turto vertės baudą, t.y. 6060127,66 Lt. Sutarties nutraukimas sukuria teisę atsakovui reikalauti šios baudos sumokėjimo, ir atitinkamai ieškovui pareigą ją sumokėti. Dėl to ieškovo reikalavimai yra turtinio pobūdžio ir teismingi Vilniaus apygardos teismui, be to turi būti apmokami pagal žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

2010-08-09 ieškovas UAB „Vagonera“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti pagal lizingo sutartis lizinguojamus geležinkelio vagonus, apribojant atsakovo teisę jais disponuoti, uždrausti atsakovui valdyti ir naudoti geležinkelio vagonus bei perduoti jų valdymą ir/ar naudojimą tretiesiems asmenims, paskirti atsakovą areštuoto turto saugotoju.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nutarė perduoti civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, konstatavęs, kad atsakovo nurodyta lizingo objektų vertė bei įsiskolinimų suma iki sutarčių nutraukimo patvirtinta šalių sudarytomis sutartimis. Ginčas dėl sandorio yra turtinis, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Kadangi iškėlus bylą teisme paaiškėjo, kad ieškinys priimtas, pažeidžiant teismingumo taisykles, byla perduotina Vilniaus apygardos teismui, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nespręstinas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vagonera“ prašo nutartį panaikinti, įpareigojant pirmosios instancijos teismą išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 80 straipsnio 1 dalį, 85 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos. Ieškovas sutinka, kad jo pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, tačiau ne kiekvienu atveju toks reikalavimas gali būti įvertintas konkrečia pinigų suma. Turtinio pobūdžio reikalavimai, kurie negali būti įkainoti, arba, kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma, apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu kaip neturtinio pobūdžio reikalavimai, o tokios bylos teismingos apylinkių teismams. Ieškinio sumą sieti su sutartinėmis netesybomis yra neteisinga ir neįmanoma, nes išvestinių mokėjimų tikslios sumos paaiškės tik nustačius pažeidusią sutartį šalį, pažeidimo mastą, kitos šalies patirtų nuostolių dydį ir kitas aplinkybes. Šioje byloje neįmanoma ieškovo reikalavimo įvertinti tikslia pinigų suma, todėl ieškinio reikalavimai apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį ir 85 straipsnio 1 dalį, o byla teisminga Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Teismas iš anksto pripažino ieškovą kalta šalimi dėl lizingo sutarčių pažeidimo, apskaičiavo atsakovo neva patirtus nuostolius, pripažino juos realiais ir sukūrė ieškovui prievolę sumokėti nutartyje nurodyto dydžio netesybas, taip apsunkindamas ieškovo procesinę padėtį. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė nešališkumo reikalavimą ir materialinę teisę: neteisingai aiškino ir taikė sutartinės atsakomybės institutą. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kuris turėjo būti išspręstas per 3 dienas nuo prašymo gavimo momento.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB DnB NORD lizingas prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad lizingo sutarčių suma sudaro daugiau kaip 20000000 Lt. Ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas ne dėl kreditavimo, bet dėl lizingo sutarčių nutraukimo pasekmių. Nors teisme dar nėra ginčo dėl baudos priteisimo, tačiau akivaizdu, kad įvykdytas sutarties nutraukimas sukuria teisę atsakovui reikalauti šios baudos sumokėjimo ir atitinkamai pareigą ieškovui ją sumokėti. Lizingo sutarčių nutraukimas ne tik sąlygoja baudos sumokėjimą, tačiau ir teisę vienai sutarties šaliai (o kitai - pareigą) atsiimti (grąžinti) lizingo objektus, kurių vertė viršija 20000000 Lt. Teismų nutartys, kuriomis remiasi ieškovas, neturi nieko bendro su skundžiama nutartimi ir šioje byloje neturi būti taikomos, kadangi skundžiamoje nutartyje sprendžiamas ne žyminio mokesčio, o bylos teismingumo klausimas. Ieškovo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byla teisminga Vilniaus apygardos teismui, neturėjo teisės spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bylos teismingumo, todėl faktinės ir teisinės aplinkybės yra susijusios su ieškinio sumos apskaičiavimu ir rūšinio teismingumo taisyklių taikymu. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti įstatymo garantuotą teisę kreiptis į teismą. Taikant rūšinio teismingumo taisykles turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį. CPK 26 straipsnyje numatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnyje išvardytos kategorijos bylų, kurios teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, o 28 straipsnyje – tik Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, teismingos bylos. Pažymėtina, kad rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal šiuos kriterijus: ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo.

Paduoto ieškinio rūšis, ieškinio faktinis pagrindas, dalykas, galimi teisiniai padariniai ieškinio patenkinimo ar atmetimo atveju lemia - turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas. Tarp šalių nėra ginčo dėl reikalavimo pobūdžio, t.y. tiek ieškovas „Vagonera“, tiek atsakovas UAB DnB NORD lizingas pripažįsta, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Turtinis reikalavimas yra toks, kurio dalykas gali būti išreiškiamas pinigine verte. Ieškinio suma pagal turtinį reikalavimą nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Taigi turtinio reikalavimo suma lemia ieškinio teismingumą ir žyminio mokesčio dydį. Jeigu turtinis reikalavimas pagal CPK 85 straipsnio taisykles negali būti įvertintas pinigais, jis laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieškinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką turtinio ginčo įkainojimo klausimas sprendžiamas, priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Taigi turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimai negali būti įvertinti konkrečia pinigų suma, todėl ieškinio reikalavimai apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu ir teismingi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Ieškovo UAB „Vagonera“ pateiktu ieškiniu prašoma pripažinti atsakovo UAB DnB NORD lizingas atliktą vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Jei išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas pripažintų ieškinio reikalavimus pagrįstais, turėtų būti vykdomos lizingo sutarčių nuostatos, ieškovas UAB „Vagonera“ neprivalėtų mokėti visų iš karto likusių lizingo mokėjimų prieš terminą (25864296,87 Lt ir 131673,10 Lt delspinigių) (b.l. 52), atsakovas privalėtų perduoti ieškovui valdyti ir naudoti lizingo objektą – vagonus. Netenkinus ieškinio reikalavimų, ieškovas privalėtų ne tik sumokėti pradelstus mokėjimus (2080073,21 Lt), visus likusius mokėjimus prieš terminą (25864296,87 Lt) su delspinigiais (131673,10 Lt), bet ir neapmokėtos turto vertės baudą (6060127,66 Lt) (b.l. 52). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo sprendimas (tiek ieškinį patenkinus, tiek jį atmetus) sukurs turtines pasekmes ir ieškinio reikalavimai gali būti įkainoti.

Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ta aplinkybe, jog lizingo sutartyse yra įrašyta sąlyga dėl 30 proc. dydžio neapmokėto turto vertės baudos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje aukščiau minėta bauda nėra net minima. Nutarties aprašomojoje dalyje nurodyti atsakovo argumentai dėl baudos negali būti laikomi pirmosios instancijos teismo pozicija. Dėl to teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, susijusių su minėta bauda. Tų pačių motyvų pagrindu atmestini apelianto argumentai dėl teismo šališkumo ar bylos nagrinėjimo ribų peržengimo.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje ir apelianto skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo bylose faktinės aplinkybės skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009 dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-3-350/2009 dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir vekselio pripažinimo negaliojančiu; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-318/2010 dėl kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu, kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir suteikto kredito grąžinimo bei palūkanų mokėjimo termino atidėjimo. Tuo tarpu CPK 4 straipsnis numato, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, nagrinėdamas CPK 4 straipsnio atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių ir aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose. Aukštesnių instancijų teismų nutarčių išvados ir motyvai turi būti vertinami konkrečios bylos aplinkybių kontekste, o analogiškai naudojami tik esant tapačioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms. Dėl skirtingų bylų ratio decidendi teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nesiremia apelianto nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu, kadangi skundžiamoje nutartyje nebuvo nustatytas žyminio mokesčio dydis ir tai negali būti atskirojo skundo dalyku nagrinėjamoje byloje. Klausimą dėl žyminio mokesčio nustatymo sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kuris turėjo būti išspręstas per 3 dienas nuo prašymo gavimo momento. Tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, dėl to toks pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas negali būti skundžiamas instancine tvarka, taigi negali būti atskirojo skundo dalyku. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo įpareigoti pirmosios instancijos teismą išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus ieškovo UAB „Vagonera“ atskirąjį skundą ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šis pagal kompetenciją CPK XI skyriaus penktame skirsnyje nustatyta tvarka išnagrinės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė; pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo pobūdžio (turtinis ar neturtinis) nustatymą ir civilinės bylos teismingumo taisykles. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš ieškovo UAB „Vagonera“ valstybei priteistinos 22,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vagonera“ (juridinio asmens kodas 301695725) valstybei 22,50 Lt (dvidešimt du litus ir 50 centų) pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia KačinskienėAndžej Maciejevski