- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-07
- Bylos Nr.
- 1-1532-957/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43747-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- E. D.
- Civilinis ieškovas
- A. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdo individualią veiklą, teistas:
1. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;
2. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir dviem mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišvykti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis. Be to, šiuo nuosprendžiu paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam 659 Lt turtinę žalą. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
4. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmės. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. ir Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paleistas lygtinai, neatlikęs vienerių metų 26 dienų laisvės atėmimo bausmės;
5. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi paskirta papildoma BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – pareiga per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei pagal BK 75 straipsnio 3 dalį – pareiga bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę;
6. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 40 parų arešto bausme (arešto bausmę atliko 2019 m. vasario 8 d.). Be to, vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – trejiems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 130 Eur (bausmę atlikęs);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. D. 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas sulaikytas įtarus automobilio vagyste ir įsodintas į policijos tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sulaikytų asmenų konvojavimo skyrių, kelis kartus bandė išlipti iš minėto automobilio, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios valdybos mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui A. J. pareikalavus nurimti ir sėdėti ramiai, nevykdė teisėtų minėto pareigūno reikalavimų ir, siekdamas išvengti sulaikymo, staiga iššoko iš tarnybinio automobilio, A. J. bandant jį sulaikyti, E. D. viena ranka pastūmė nukentėjusįjį A. J. ir dešinės rankos kumščiu smogė vieną kartą jam į kairį petį, taip sukeldamas fizinį skausmą.
Šiais veiksmais E. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.
Kaltinamasis E. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su draugais jo namuose vartojo alkoholį, po to trise, vartodami alkoholį, išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas sankryžoje pradėjo keistai manevruoti, pasidarė baisu dėl jo neblaivumo, todėl jis su draugu R. P. paliko minėtą automobilio savininką, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Vairuodamas automobilį nuvažiavo nuo kelio, po to važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Po 15-20 min. atvyko pareigūnai, kurie klausė, kas vairuotojas. Nei jis, nei R. P. neprisipažino, nes buvo neblaivūs. Vėliau jis (t. y. E. D.) prisipažino, kad vairavo. R. P. sėdėjo automobilio gale ir rūkė, o jis (t. y. E. D.) atidarė galines patrulio automobilio duris ir išlipo. Viskas vyko 2018 m. rugsėjo 9 d. vakare, (duomenys neskelbtini), toje vietoje, kur juos sustabdė policijos pareigūnai. Prisimena, kad sudavė pareigūnui. Savo elgesį vertina kaip nežmonišką. Buvo nubaustas 40 parų arešto bausme už vairavimą esant neblaiviam, bausmę atliko. Gailisi dėl tokio poelgio, pareigūno šiandien atsiprašė. Metus laiko nėra padaręs jokio nusikaltimo. Mėnesines pajamas sudaro 700 Eur, jo sugyventinė (kuri yra vaiko priežiūros atostogose) gauna panašią pinigų sumą.
Nukentėjusysis A. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamasis E. D. jo atsiprašė. Nurodė, jog dėl kaltinamojo šeimyninės padėties prašo sumažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 300 Eur iki 100 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. jis dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. Tarnybą pradėjo 19.30 val. ekipažo V1924 sudėtyje, su juo dirbo E. B., D. Š.. 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 22.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur ekipažui V1851 reikia padėti sulaikyti du asmenis. Atvykus į (duomenys neskelbtini), prie ekipažo V1851 tarnybinio automobilio stovėjo du vyrai, kaip vėliau paaiškėjo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra įtariami automobilio vagyste. Prieš pasodinant asmenis į tarnybinį automobilį „Volkswagen Cady“, jie buvo apieškoti, su savimi draudžiamų daiktų neturėjo, buvo pasodinti į automobilio sulaikytų asmenų konvojavimo skyrių. R. P. užsirūkius automobilyje, jis (t. y. A. J.) liepė nutraukti šiuos veiksmus, bet R. P. kategoriškai atsisakė, todėl jie visi išlaipino jį (t. y. R. P.) iš tarnybinio automobilio, kuris aktyviais veiksmais priešinosi, standino rankas, vengė, kad būtų uždėti antrankiai. Panaudojus kovinius imtynių veiksmus, asmuo buvo surakintas. Kol buvo tramdomas R. P., iš tarnybinio automobilio išlipo E. D. ir pastūmė jį rankomis, sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairį petį, nuo kurio jis pajuto fizinį skausmą. Buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ir elektroimpulsinis prietaisas „taser“, E. D. buvo uždėti antrankiai. Fiziniai sužalojimai padaryti jam (t. y. A. J.) nebuvo, todėl į medicinos darbuotojus ir teismo medicinos specialistus nesikreipė. Teiks civilinį ieškinį dėl padarytos moralinės ir fizinės žalos, nes nuo smūgio pajuto fizinį skausmą, ant kairio peties buvo paraudimas ir mėlynė. Prie bylos prašo pridėti prašymą, moralinę ir fizinę žalą vertina 300 Eur. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad kai sulaikytasis R. P. tarnybiniame automobilyje „Volkswagen Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su sulaikytu E. D. sėdėjo sulaikytiems asmenims skirtoje vietoje, jis su kolegomis stovėjo lauke. Išsiaiškinę visas įvykio aplinkybes, atsisėdo į tarnybinį automobilį. Pajutęs cigarečių dūmų kvapą pasakė kolegoms, kad vienas iš sulaikytų tikriausiai rūko ir atsisukęs pro stiklą pastebėjo, kad R. P. rūko. Jo buvo paprašyta užgesinti cigaretę, tačiau pastarasis nepakluso ir toliau rūkė. Tuomet trise išlipę iš tarnybinio automobilio priėjo prie automobilio galo bei atidarę duris, kur sėdėjo sulaikytieji, pastebėjo, kad R. P. rūko. Tuomet išsitraukę jį iš automobilio sulaikė, nes priešinosi ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Po sulaikymo antrasis sulaikytas asmuo, kuris buvo likęs automobilyje, vis bandė išlipti, tačiau jis (t. y. A. J.) jam kartojo, kad sėdėtų ramiai ir neliptų iš tarnybinio transporto. Taip pakartojo ne mažiau dviejų kartų. Tuo metu stovėjo veidu pasisukęs į sulaikytąjį E. D. apie 2 metrų atstumu nuo jo, kai netikėtai iš sulaikytiems skirtos vietos E. D. iššoko iš automobilio. A. J. bandė prieiti prie E. D., kad neleistų jam išlipti ir tuo pačiu, kad netrukdytų sulaikymui, tačiau tuomet E. D. viena ranka atstūmęs jį nuo savęs, dešinės rankos kumščiu sudavė į kairį petį, dėl to jis pajuto fizinį skausmą kairiajame petyje (b. l. 12, 19-20).
Liudytojas D. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. patruliuodami kartu su vyr. patruliu A. J. ir E. B., iš pradžių gavo pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo. Pranešėjas nurodė, kad R. P. (duomenys neskelbtini) pavogė jo asmeninį automobilį (kiek atsimena, žalios spalvos). Pranešėjas pasitikęs (duomenys neskelbtini), stotyje paaiškino, kad prieš pusvalandį su draugais sėdėjo automobilyje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kai iš galo privažiavęs automobilis pradėjo „pypsinti“. Pranešėjui išlipus pasiaiškinti, kodėl kitas vairuotojas naudoja automobilio garso signalą, jo draugas R. P. persėdo į automobilio vairuotojo vietą ir palikęs pranešėją nuvažiavo. Visi pranešėjo daiktai pasiliko automobilyje. Išsiaiškinus aplinkybes, jie pranešėją nuvežė į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Vėliau gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) kelią ekipažui V1851 padėti sulaikyti du asmenis. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko ekipažas V1851 ir perdavė du asmenis, kurių duomenų neatsimena, pristatymui į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Įvykio vietoje suprato, kad tai pranešėjo automobilis, nes valstybiniai numeriai atitiko ir kad tai pranešėjo du draugai. Įvykio vietoje nustatė, kad sulaikyti asmenys yra E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus minėtus asmenis pasodino į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje R. P. pradėjo rūkyti, todėl jie pasakė jam pastabą, kad nerūkytų, bet į pastabą pastarasis nereagavo. Tada buvo išlaipintas iš automobilio, belaipinant aktyviais veiksmais priešinosi, tačiau panaudojus kovinių imtynių veiksmus, R. P. buvo surakintas antrankiais. Tuo metu A. J. stebėjo (kontroliavo) kitą sulaikytąjį E. D., bet kol buvo sulaikinėjamas R. P., E. D. staiga išlipo iš tarnybinio automobilio ir pastūmęs abiem rankomis A. J. sudavė jam dešinės rankos kumščiu į kairį petį. D. Š. matė, kad trenkė vieną kartą. Tada pribėgęs E. B. padėjo A. J. sulaikyti E. D.. Asmenys buvo surakinti antrankiais, sulaikant R. P. buvo panaudotas impulsinis prietaisas, sulaikyti asmenys buvo pristatyti į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 26).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2018 m. rugsėjo 9 d., 23.51 val. BPC buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) E. D., siekdamas išvengti sulaikymo, pastūmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiąjį patrulį A. J. bei trenkė jam dešinės rankos kumščiu į kairį petį (b. l. 2-3).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. B. 2018 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 22.00 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. Š. ir A. J. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini) kelią, kur ekipažui V1851 reikia padėti sulaikyti du asmenis. Atvykus į įvykio vietą buvo sulaikyti, kaip vėliau nustatyta, R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini). Prieš pasodinant asmenis į tarybinį automobilį, jie buvo apieškoti, su savimi draudžiamų daiktų neturėjo. R. P. vėliau automobilyje užsirūkė, todėl asmuo buvo perspėtas nutraukti šiuos veiksmus, bet kategoriškai atsisakė, todėl buvo išlaipintas iš tarnybinio automobilio. Belaipinant jis aktyviais veiksmais priešinosi, standino rankas, vengė, kad būtų uždėti antrankiai. Panaudojus kovinius imtynių veiksmus, asmuo buvo suraktinas. Kol buvo tramdomas R. P., iš tarnybinio automobilio išlipo E. D. ir pastūmęs rankomis A. J., jam trenkė dešinės rankos kumščiu į kairį petį, todėl panaudojus kovinius imtynių veiksmus irgi buvo surakintas. Asmenys nevykdė aiškiai duotų komandų nesipriešinti ir nestandinti rankų, todėl priliečiant buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“. R. P. ir E. D. buvo pristatyti į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą (b. l. 7).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus kelio atkarpą, (duomenys neskelbtini) važiuojant nuo minėto miesto pusės link (duomenys neskelbtini), neprivažiavus iki ženklo, nurodančio (duomenys neskelbtini) miesto pabaigą, jokių grumtynių požymių nesimato, vaizdo filmavimo kamerų nėra (b. l. 8-10).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., 22.58 val. E. D. buvo nustatytas 2,21 prom. girtumas (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
E. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. D. kaltė, padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą, arba 2) grasinant jį tuoj pat panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).
BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis – formali, todėl jis laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, asmuo pradeda naudoti fizinį smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimus.
Kaltinamasis E. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. vakare jis kartu su draugu R. P. važiavo automobiliu (kurį vairavo jis, t. y. E. D.) link (duomenys neskelbtini) ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kaltinamojo teigimu, abu su draugu jie buvo neblaivūs, todėl iš pradžių policijos pareigūnams neprisipažino, kuris iš jų vairavo, tik vėliau pripažino, kad vairavo jis. Abu su R. P. sėdėjo policijos pareigūnų automobilyje. Pasak kaltinamojo, R. P. patrulių automobilyje rūkė, o jis (t. y. kaltinamasis) atidarė galines automobilio duris ir išlipo. E. D. teigimu, jis prisimena, kad sudavė pareigūnui, gailisi dėl tokio savo elgesio. Tokie kaltinamojo E. D. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. J. davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie analizuojamo įvykio aplinkybes, patvirtinančius kaltinamojo E. D. kaltę. Nukentėjusiojo A. J. teigimu, 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 22.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini) kelią, kur kitam ekipažui reikia padėti sulaikyti du asmenis. Atvykus į (duomenys neskelbtini), prie kito ekipažo tarnybinio automobilio stovėjo du vyrai, kaip vėliau paaiškėjo, R. P. ir E. D., kurie buvo įtariami automobilio vagyste. Minėti vyrai buvo pasodinti į sulaikytiems asmenims skirtą vietą. Pasak nukentėjusiojo A. J., R. P. užsirūkė automobilyje, pradėjo priešintis pareigūnams, todėl jį buvo bandoma tramdyti. Tuo metu E. D. vis bandė išlipti iš tarnybinio automobilio, tačiau jis (t. y. A. J.) jam kartojo (ne mažiau nei du kartus), kad sėdėtų ramiai ir neliptų iš tarnybinio transporto. E. D. netikėtai iššoko iš tarnybinio automobilio (iš sulaikytiems asmenims skirtos vietos), viena ranka atstūmė jį nuo savęs ir sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairį petį, nuo kurio jis pajuto fizinį skausmą kairiajame petyje. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir elektroimpulsinį prietaisą „Taser“, E. D. buvo uždėti antrankiai. Nukentėjusysis A. J. apklausos metu taip pat nurodė, kad fizinių sužalojimų jam padaryta nebuvo, todėl į medicinos darbuotojus ir teismo medicinos specialistus jis nesikreipė. Nuo smūgio jis pajuto fizinį skausmą, ant kairio peties buvo paraudimas ir mėlynė (b. l. 12, 19-20). Iš esmės analogiškus parodymus apie analizuojamą įvykį davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas D. Š., kuris patvirtino tiek kaltinamojo E. D., tiek nukentėjusiojo A. J. parodymus apie tai, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu metu ir nurodytomis aplinkybėmis staiga išlipo ir policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, pastūmė A. J. ir vieną kartą sudavė pastarajam dešinės rankos kumščiu į kairį petį (b. l. 26). Pažymėtina, jog analogiškos įvykio aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. B. 2018 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime, iš kurio matyti, jog iš tiesų kaltinime nurodytu metu ir nurodytomis aplinkybėmis, tuo metu, kol buvo tramdomas R. P., iš tarnybinio automobilio išlipo E. D. ir pastūmęs rankomis A. J., trenkė pastarajam dešinės rankos kumščiu į kairį petį (b. l. 7). Kaltinamojo E. D. kaltę patvirtina, o tuo pačiu ir nukentėjusiojo A. J. ir liudytojo D. Š. parodymų patikimumą sustiprina ir policijos įvykių registro duomenys, iš kurių matyti, jog jau nuo pat įvykio registravimo pradžios buvo pranešta apie tai, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 22.00 val., siekdamas išvengti sulaikymo, E. D. pastūmė policijos pareigūną A. J. bei trenkė jam dešinės rankos kumščiu į kairį petį (b. l. 2-3). Taigi, duomenys bei asmenų parodymai apie nukentėjusiajam policijos pareigūnui A. J. suduoto smūgio lokalizaciją ir kitas įvykio aplinkybes viso tyrimo metu išliko nuoseklūs ir nekintantys, todėl jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo.
Teismo vertinimu, pirmiau aptartų įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamasis E. D. savo veiksmais nukentėjusiajam policijos pareigūnui A. J. sukėlė fizinį skausmą, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis realizavo BK 286 straipsnyje numatytą objektyvųjį nusikalstamos veikos požymį – pasipriešino panaudojęs fizinį smurtą.
Kaip jau buvo minėta, BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamos situacijos kontekste nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamojo E. D. elgesys buvo sąmoningas ir kryptingas. Kaltinamasis policijos patrulio atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą bandydamas išvengti sulaikymo, aiškiai suvokė, kad priešinasi policijos pareigūnui ir norėjo taip veikti. Taigi, konstatuotina, jog kaltinamasis E. D. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, kaltinamojo E. D. veiksmai, t. y. policijos patrulio pastūmimas ir smūgio sudavimas dešinės rankos kumščiu į kairį petį, siekiant išvengti sulaikymo, laikytini pasipriešinimu valstybės tarnautojui (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) panaudojant fizinį smurtą ir kvalifikuotini pagal BK 286 straipsnį.
Dėl E. D. skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo
BK 286 straipsnio sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, arba bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skirdamas bausmę E. D., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam E. D. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis E. D. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 6 kartus (b. l. 49-52), baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemokėjo (b. l. 56-59). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius E. D. – yra jauno amžiaus, nevedęs, jo teigimu gyvena su sugyventine, turi penkis mažamečius vaikus (b. l. 53, 118), vykdo individualią veiklą ir gauna legalias pajamas (b. l. 54), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (b. l. 31) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu, E. D. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro nusikalstamas veikas, atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Tam, kad kaltinamasis daro nuskalstamas veikas, įtakos turi ir alkoholio vartojimas, kadangi nemaža dalis jo padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Visa tai rodo, kad E. D. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimesnį šios bausmės rūšies minimumui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį E. D. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti E. D. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pažymėtina, kad tai yra formalūs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad teismas, spręsdamas, ar atidėti bausmės vykdymą, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti pagrindą išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2010).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad E. D. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nors E. D. teisiamas jau ne pirmą kartą ir jam ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, visgi teismo proceso metu jis suprato galimus tokios veikos padarinius, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo. Pažymėtina ir tai, kad E. D. turi penkis mažamečius vaikus, kuriais rūpinasi ir juos išlaiko, vykdo individualią veiklą ir gauna legalias pajamas. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi, manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, kartu nustatant gana griežtas pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 8 ir 10 punktuose – auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbo arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
E. D. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. 22.55 val. iki 2018 m. rugsėjo 10 d., 16.50 val. (b. l. 30, 33) (viena diena). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl pareikšto civilinio ieškinio
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–118 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė jam priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, jog nuo įvykio metu suduoto smūgio jis pajuto fizinį skausmą (b. l. 23). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. pareiškė, jog mažina savo reiškiamo civilinio ieškinio dydį ir prašė iš kaltinamojo priteisti jam 100 Eur neturtinės žalos (b. l. 126).
Patikslintas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam A. J. iš kaltinamojo E. D. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, nukentėjusiojo tarnybos metu, šiam vykdant savo pareigas. Teismui nekyla abejonių, jog nusikalstamos veikos padarymo metu, kaltinamajam pastūmus nukentėjusįjį ir sudavus jam kumščiu į kairį petį, nukentėjusysis iš tiesų pajuto fizinį skausmą, ką nukentėjusysis nuosekliai tvirtino viso proceso metu. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. į tai, kad nėra pagrindo manyti, jog ji bloga, nes jis darbingo amžiaus ir dirbantis, gauna savarankiškas pajamas. Teismo vertinimu, manytina, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusiajam A. J. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 100 Eur, t. y. būtent toks, kiek teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti pats nukentėjusysis. Būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti E. D. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. 22.55 val. iki 2018 m. rugsėjo 10 d., 16.50 val., šią dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 4, 5, 7, 8 ir 10 punktais, E. D. paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbo arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš E. D. priteisti nukentėjusiajam A. J. (A. J.) 100,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.