Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, gynėjui adv. Alvidui Tamulioniui, nukentėjusiajai E. G., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis (registruotas darbo biržoje), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d.,

22 str. 1 d., 150 str. 1 d., 145 str. 1 d., 187 str. 1 d., 259 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. M. 2013 m. birželio 14 d., apie 05.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti nukentėjusiąją E. G., iškoneveikė pastarąją necenzūriniais žodžiais, pastūmė ją, dėl ko ji nukrito ant žemės, po to, paėmęs lygintuvą, grasino sudeginti jai veidą, o nukentėjusiajai nubėgus ir užsirakinus tualete, išlaužė tualeto duris ir rankose laikydamas peilį, pagriebė nukentėjusiąją už plaukų, nupjovė nukentėjusiajai nuo viršugalvio plaukų sruogą, sakydamas, kad jai bus „galas“ (pavartotas necenzūrinis žodis), tai nukentėjusioji suprato kaip grasinimą susidoroti su ja fiziškai, ir kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.;

Be to, kaltinamasis T. M. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mesdamas į sieną E. G. mobiliojo ryšio telefonus „Huawei“ ir ,,Nokia“ bendros 800 Lt vertės, juos sudaužė, padarydamas nukentėjusiajai E. G. 800 Lt turtinę žalą, t.y.padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 1 d.;

Be to, kaltinamasis T. M. ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 14 d. 01.00 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,4222 g. žaliai rudos spalvos augalinę medžiagą – kanapių dalis, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - delta-9-tetrahidrokanabinolis, kurios koncentracija yra 8,8 %, šias psichotropines medžiagas laikė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. birželio 14 d. 12 val., iki Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai kratos metu juos rado ir paėmė, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 259 str. 2 d.

Kaltinamasis T. M. kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. birželio 14 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą - tyčia stumdydamas nukentėjusiąją E. G., dėl ko ji nugriuvo ant žemės, tampydamas ją už drabužių, pagriebdamas ją už plaukų ir nutempdamas į miegamąjį, parversdamas ją ant lovos, suduodamas rankomis keturis kartus jai per šlaunį, jėga rankomis praskėsdamas jos kojas, tuo padarydamas jai odos nubrozdinimus rankose, dešinėje klubinėje srityje, kojose, poodines kraujosruvas rankose, nugaroje, dešinėje kojoje, kairiajame sėdmenyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bandė savo lytinį organą įvesti į nukentėjusios E. G. makštį, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji E. G. pasipriešino aktyviais veiksmais, t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., padarymu;

Be to, kaltinamasis T. M. kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. birželio 14 d., apie 05.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą - tyčia jėga rankomis praskėsdamas nukentėjusiajai E. G. kojas, suduodamas ne daugiau kaip septynis kartus ranka jai per sėdmenis, ir tampydamas ją už plaukų, tuo padarydamas jai odos nubrozdinimus rankose, dešinėje klubinėje srityje, kojose, poodines kraujosruvas rankose, nugaroje, dešinėje kojoje, kairiajame sėdmenyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bandė įvesti savo lytinį organą į E. G. makštį, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji E. G. pasipriešino aktyviais veiksmais, t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., padarymu;

Be to, kaltinamasis T. M. kaltinamas tuo, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasikėsinęs išžaginti nukentėjusiąją E. G., panaudodamas fizinį smurtą - tyčia rankomis spausdamas nukentėjusiosios krūtinę, įkišo rankos pirštus nukentėjusiajai į makštį, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš E. G. valią, t.y. seksualiai prievartavo nukentėjusiąją E. G., t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 150 str. 1 d., padarymu;

Be to, kaltinamasis T. M. kaltinamas tuo, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasikėsinęs išžaginti ir seksualiai išprievartavęs nukentėjusiąją E. G., panaudodamas fizinį smurtą - laikydamas nukentėjusiosios E. G. galvą už plaukų, bandė įkišti savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji E. G. priešinosi aktyviais veiksmais, t. y. pasikėsino oraliniu būdu seksualiai prievartauti nukentėjusiąją E. G., t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 150 str. 1 d., padarymu.

Baudžiamasis procesas šiose kaltinimų dalyse pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 22 str. 1 d., 150 str. 1 d. nutrauktinas nesant nukentėjusiosios skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo (LR BPK 3 str. 1 d. 6 p.).

Nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 145 str. 1 d., 187 str. 1 d., 259 str. 2 d., padarymas.

Kaltinamasis T. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., padarymo kaltu neprisipažino, o dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 187 str. 1 d., 259 str. 2 d., padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis iki nagrinėjamų įvykių kurį laiką gyveno kartu su nukentėjusiąja jo motinai priklausančiame name, esančiame Kauno r., Zapyškyje, Šviesos g. 21 A. Vienu metu pastebėjo, jog E. G. flirtuoja su kitais vyrais, o pažinčių internetinėje svetainėje - bendrauja su nepažįstamais asmenimis. Turėdamas pagrindo manyti, kad E. G. galimai lytiškai santykiauja su kitais vyrais, 2013-06-13 d. pareikalavo jos paaiškinimų bei privertė parodyti jos susirašinėjimus pažinčių internetinėse svetainėse. Tą dieną E. G. išvykus į darbą jis susipažino su Eglės susirašinėjimais, pasijuto įskaudintas ir mulkinamas. Norėdamas nusiraminti pradėjo namuose gerti alkoholinius gėrimus. Vakarop atvažiavo į Kauną pas E. G. į darbą. Važiuodamas išgėrė dar du butelius alaus, o būdamas E. G. darbe išgėrė butelį viskio. Būdamas Kaune rūkė kanapes. Pas E. G. į darbą jis atvyko tikslu ją pasitikti ir kartu vykti namo, norėdamas išsiaiškinti jų tarpusavio santykius. Grįžtant namo su nukentėjusiąja taksi automobiliu jis pradėjo jai priekaištauti dėl neištikimybės, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris tęsėsi namuose. Būdamas supykęs jis koliojo E. G. įvairiais necenzūriniais žodžiais, norėjo ją kuo stipriau įskaudinti, tačiau smurto jos atžvilgiu nevartojo. Dėl girtumo neprisimena visų aplinkybių. E. G. nenorėjo su juo bendrauti. Nepaisant to, kaltinamasis jos klausė, kaip suprasti jos susirašinėjimą su kitais vyrais. Nukentėjusioji viską neigė, tvirtindama, kad tarp jos ir kitų vyrų nieko nebuvo. Kadangi jis vis tiek ją kaltino neištikimybe, ji vienu metu norėjo išeiti iš namų, tačiau jis jai neleido, nustūmė nuo lauko durų. Kadangi E. G. norėjo išeiti, jis ją jėga įstūmė į miegamąjį, kur ji atsigulusi lovoje verkė. Tada jis prisėdo ant lovos šalia jos, norėjo su ja ramiai pasikalbėti, tačiau ji su juo visiškai nenorėjo bendrauti, todėl jis nesusivaldė ir pradėjo ant jos šaukti, įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuo metu ji gulėjo lovoje, o jis sėdėjo atsiklaupęs lovos gale prie jos kojų. Garsiai plūdo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, nuplėšė nuo jos kelnaites. Tokiu savo elgesiu jis norėjo ją įžeisti, įskaudinti, kad ji pasijustų paniekinta ir įskaudinta. Mano, kad jam tai pavyko, nes ji pradėjo verkti, todėl daugiau jokių veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Kaltinamojo manymu jis nekišo ir nebandė kišti savo varpos jai į makštį. Tuo metu, kai jis pasilenkęs plėšė nuo jos kelnaites, ji priešinosi, todėl jis jėga praskėtė jos kojas ir sudavė vieną kartą per sėdmenis. Kodėl taip darė paaiškinti negali. Turėjo mintį su nukentėjusiąja pasimylėti abipusiu sutikimu. Pamena, kad tarp jo ir E. G. jokių grumtynių nebuvo. Negali paaiškinti kokiomis aplinkybėmis ant E. G. kūno atsirado sužalojimai. Po minėto apsižodžiavimo abu atsigulė į lovą ir jis jau norėjo miegoti, tačiau E. G. jo atsiklausė, ar ji gali eiti į tualetą. Tam jis neprieštaravo. Jai išėjus pastebėjo, kad nėra jo telefono. Be to, dar prieš tai konflikto metu jis sudaužė abu nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefonus, mesdamas juos į sieną. E. G. nuėjus į tualetą, jis išgirdo, kad nukentėjusioji kviečia policiją. Norėdamas sutrukdyti jai tą padaryti kaltinamasis bandė atidaryti tualeto duris. Tuo tikslu jis atsinešė didelį virtuvinį peilį ir juo bandė krapštyti tualeto durų spyną, tačiau durų tokiu būdu atrakinti nepavyko. Po to atsinešė laužtuvą ir juo išlaužė tualeto duris. Lauždamas duris, jis rankose, be laužtuvo, laikė peilį. Neigia grasinęs nukentėjusiajai nužudymu. Mano, kad E. G. ne taip suprato jo pasakytus žodžius. Kaltinamasis taip pat neigia kišęs pirštus į nukentėjusiosios makštį bei norėjęs įkišti savo lytinį organą į E. G. burną. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Matė, kad nukentėjusioji, sėdėdama policijos tarnybiniame automobilyje, kažką rašė, o pareigūnas - jai diktavo. Neneigia nuplėšęs E. G. kelnaites, tačiau neigia norėjęs atlikti prievartinį lytinį aktą su nukentęjusiąja. Neatmeta galimybės, kad galėjo grasinti nukentėjusiajai, tačiau žudyti jos nesiruošė. Pripažįsta, kad šių nusikaltimų padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio. Neneigia savo namuose laikęs narkotines medžiagas – kanapes, jas įsigijo sau, be tikslo platinti. Kur ir kokiomis aplinkybėmis jas įsigijo nepamena. Šiuo metu su E. G. yra susitaikęs, dalį žalos jai savanoriškai atlygino, dėl kitos dalies žalos atlyginimo susitarė.

Nukentėjusioji E. G. parodė, kad ji su kaltinamuoju iki nagrinėjamų įvykių kartu gyveno jo motinai priklausančiame name, esančiame Kauno r., Kluoniškių k. 2013-06-13 d. ryte prieš jai išvykstant į darbą ji su T. M. susipyko, kadangi pastarasis pradėjo ją įtarinėti neištikimybe. Po nedidelio konflikto kaltinamasis ją išleido iš namų, pareikšdamas, jog viską išsiaiškins nukentėjusiajai sugrįžus iš darbo. Jai būnant darbe pas ją atvyko kaltinamasis, kuris, būdamas neblaivus, vėl vartojo alkoholinius gėrimus. 2013-06-14 d., apie 1 val., jai su kaltinamuoju sugrįžus namo, jis jai pradėjo priekaištauti, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jo grasinimų esmė buvo ta, kad jeigu ji jį paliks, tai jis ją persekios, įvairiais būdais kenks jai ir jos artimiesiems. Tuo metu jis buvo labai agresyviai nusiteikęs, smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio ir apsirūkęs kanapių, todėl jo elgesys buvo visiškai nekontroliuojamas. Būdamas tokios būsenos jis galėjo, nukentėjusiosios manymu, padaryti jai bet kokią žalą. Jis ją vadino kekše, paleistuve, prostitute. T. M. jai sakė, kad jis daugiau nenorės jos matyti, jei ji yra paleistuvė, tai jis ir elgsis su ja, kaip su paleistuve, per prievarta su ja mylėsis, ji jam čiulps jo lytinį organą. Nukentėjusiajai nesutikus geruoju su juo mylėtis, jis ją mušė per sėdmenis, šonus, per jėgą skėtė jos kojas, plėšė kelnaites, bandė kišti savo varpą jai į makštį, tačiau tai padaryti jam nepavyko, kadangi nukentėjusioji visais įmanomais būdais jam priešinosi. Kadangi jis negalėjo įkišti jai į makštį savo varpos, tai kišo pirštus. Taip pat jam nepavyko varpos įkišti į jos burną, nes ji nuolat nusisukdavo. Tokie jo veiksmai, siekiant ją išprievartauti ir išžaginti oraliniu būdu kartojosi ir 01 val. ir 05.30 val. Kai jai pavyko apie konfliktą pranešti policijai, T. M., išlauždamas tualeto duris, įsibrovė į tualetą, rankoje turėdamas didelį virtuvinį peilį. Tuo metu jis buvo labai smarkiai įniršęs, mojavo prieš ją tuo peiliu, pagriebė už plaukų ir nupjovė sruogą nuo viršugalvio. Nupjaudamas plaukų sruogą jis jai pasakė, kad tokiu būdu jis nori ją subjauroti, nupjauti ir kitus plaukus, kad ji būtų kitiems vyrams nepatraukli. Prieš tai jis grasino jai lygintuvu sudeginti veidą, grasindamas ją subjauroti. Visą laiką T. M. nuolat kartojo, kad jai bus „galas“. Tai ji suprato, kad ateityje su ja susidoros fiziškai, gal būt ir nužudys, kad jis ją persekios, įvairiais būdais jai kenks, samdys įvairius žmones su ja susidoroti. Jo grasinimus nukentėjusioji suvokė realiai, nes kaltinamasis buvo labai įniršęs ir sunkiai save kontroliavo dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. E. G. teigimu, ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą bus įvykdyti. Nagrinėjamas konfliktas tarp jų buvo pirmas, kai kaltinamasis visiškai nekontroliavo savo veiksmų. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, todėl įvairiais būdais siekė apie įvykį pranešti ir savo motinai, ir policijai. Dėl turto sunaikinimo (dviejų mobiliojo ryšio telefonų sudaužymo į sieną) jai padaryta bendra 800 Lt turtinė žala, kuri šiuo metu jai yra atlyginta. Be to, E. G. teigimu, ji yra susitarusi su kaltinamuoju dėl likusios žalos dalies atlyginimo. Civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškia.

Nukentėjusioji taip pat parodė, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ji jiems išdėstė iškvietimo priežastį, paaiškino įvykio aplinkybes, prašydama policijos pareigūnų iš namų išvežti kaltinamąjį, kad ji galėtų netrukdomai susirinkti daiktus ir išvykti iš T. M. motinos būsto. Policijos pareigūnai, išklausę nukentėjusiosios, pareiškė, kad jie turi teisę sulaikyti T. M. ir pristatyti į policijos įstaigą tik tuo atveju, jeigu E. G. parašys pareiškimą apie neteisėtus kaltinamojo veiksmus bei prašys jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Priešingu atveju jie paliks kaltinamąjį ir nukentėjusiąją bei išvyks iš įvykio vietos. Neturėdama kito pasirinkimo, nukentėjusioji, siekdama vienintelio tikslo – netrukdomai išvykti iš kaltinamojo motinos namų – sėdėdama tarnybiniame automobilyje parašė pareiškimą, kurio tekstą diktavo vienas iš policijos pareigūnų. Nukentėjusioji kategoriškai teigia, kad ji, rašydama pareiškimą, nesiekė, jog T. M. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Nukentėjusioji E. G., be to, parodė, kad ir antruoju pareiškimu, priimtu iš jos policijos įstaigoje 2013-06-14 d. 10 val., ji prašė patraukti kaltinamąjį baudžiamojon atsakomybėn už smurtą prieš ją, grasinimą nužudyti ir jos turto (mobiliųjų telefonų) sunaikinimą, o ne už pasikėsinimą ją išžaginti ir seksualinį prievartavimą. Šiuos teiginius ji kategoriškai pakartojo ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu. Nei pareiškimų rašymo dieną, nei vėliau nukentėjusiajai nebuvo daromas koks nors neleistinas poveikis ar kitaip varžoma jos apsisprendimo laisvė.

Liudytoja R. L. parodė, kad 2013-06-14 d., anksti ryte, jai paskambino dukra ir verkdama paprašė, kad ji paskambintų į policiją, jei ji jai dar kartą nepaskambins po penkių minučių. Ji suprato, kad dukra pykstasi su draugu, tačiau tuo metu dar nežinojo visos situacijos rimtumo. Nepamena, ar iš karto, ar po penkių minučių paskambinusi dukrai paprašė, kad ji telefoną perduotų draugui T. M., kurio pasiteiravo kas vyksta. T. M. ramiu balsu atsakė, kad pykosi su Egle, tačiau dabar viskas gerai, jie abu kalbasi. Ji juo patikėjo ir į policiją neskambino, nes nežinojo kas tiksliai vyksta. Vėliau telefonu paskambino dukrai ir kaltinamajam, tačiau Eglės telefonas buvo išjungtas, o T. M. savuoju neatsiliepė. Po kurio laiko Eglė jai paskambino ir priekaištavo motinai, kodėl ji nepaskambino į policiją, nes jai grėsė pavojus - T. M. grasino jai peiliu, tampė už plaukų, bandė prievartauti. Ji pasakė, kad jau yra atvykę policijos pareigūnai. Taip pat sakė, kad T. M. yra narkomanas. Smulkiai visų aplinkybių ji jai nepasakojo.

Nukentėjusiosios E. G., liudytojos R. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamojo T. M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 str. 1 d., 187 str. 1 d., 259 str. 2 d., be jo paties prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiosios E. G., liudytojos R. L. parodymų, taip pat įrodyta: 2013-06-14 įvykio vietos apžiūros protokolu (su nuotraukomis), kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad atvykus į vietą, namo viduje, pirmame aukšte prie laiptų į antrą aukštą yra numesta moteriška rankinė ir moteriškos džinsinės kelnės. Namo antrame aukšte, esančiame miegamajame kambaryje, yra išmėtyti įvairūs daiktai. Kitame miegamajame kambaryje ant lovos yra išmėtyti įvairūs daiktai. Vonios kambario durys išlaužtos. Virtuvėje išmėtyti įvairūs daiktai, ant stalo guli virtuvinis peilis juoda rankena. Prie lango ant spintelės guli „Marlboro“ cigaretės suktinė. Virtuvės sekcijoje padėta vyriška „ADIDAS“ rankinė, kurioje įdėta dėžutė su kanapės ženklu, kurioje yra rudos spalvos augalinių liekanų bei cigaretės „Marlboro“ suktinė. Taip pat krepšyje yra odinis dėklas „SANPIEL“, kurio viduje matosi trys vienetai plastikinių užspaudžiamų maišelių su augalinės kilmės medžiagų liekanomis. Po apžiūros paimta: virtuvinis peilis, cigaretės suktinė, plastikinė dėžutė su kanapės logotipu, odinis dėklas „SANPIEL“, kurio viduje yra 3 vnt. plastikinių maišelių (b. l. l. 9-16); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-08-30 specialisto išvada Nr. 11-1802 (13), kurioje nurodyta, jog tirti pateikta žaliai rudos spalvos augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapių dalys. Šių kanapių dalių svoris yra 0,4222 g, jose esančios psichotropinės medžiagos - delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,8 %. Dėžutėje - smulkintuve, trijuose plastiko maišeliuose, esančiuose odiniame dėkliuke „SAN PIEL", yra narkotinės medžiagos - kanapių pėdsakų. Dviejose cigarečių „Marlboro“ dalyse tirti pateikta rudos spalvos augalinė medžiaga yra tabakas. Tabakas nepriskiriamas prie narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Odiniame dėkliuke „SAN PIEL" narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra (b. l. l. 59-61); 2013-06-14 kratos protokolu, kuriame nurodyta, jog namo antrame aukšte, svetainėje, kairėje kambario pusėje, spintos lentynoje, baltos spalvos akinių dėkle su užrašu „D&G“ rastas ir paimtas užspaudžiamas plastikinis maišelis su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga. Vonios kambaryje, namo antrame aukšte ant grindų rasta ir paimta plaukų sruoga, miegamajame kambaryje prie lovos rastos ir paimtos moteriškos kelnaitės (b. l. l. 50-51); 2013-08-15 daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta plaukų sruoga ir moteriškos kelnaitės, paimtos 2013-08-15 kratos metu. Plaukų sruoga yra šviesiai rudos spalvos, apie 10 cm ilgio, moteriškos kelnaitės yra baltos spalvos ir rausvos spalvos, sugadinimų nestebima (b. l. 66); 2013-08-15 daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas peilis, paimtas 2013-06-14 įvykio vietos apžiūros metu. Virtuvinis peilis yra apie 21,5 cm ilgio, juodos spalvos plastikine rankena, geležtės ilgis apie 18,5 cm ilgio, plotis apie 4 cm, geležtės smaigalys nulaužtas (b. l. 17); 2013-10-28 daiktų parodymų atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji E. G. atpažino peilį, kuriuo T. M. jai grasino (b. l. l. 26-27); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamojo T. M. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 145 str. 1 d., 187 str. 1 d., 259 str. 2 d.

Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo T. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis T. M. nusikalto pirmą kartą, jo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs (viena iš padarytų nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas), jie nesukėlė sunkių padarinių, todėl teismas, be to, atsižvelgdamas į jauną kaltinamojo amžių, į tai, kad atlygino nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą, laiko tikslinga paskyrus T. M. laisvės atėmimo bausmę, taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. - bausmės vykdymo atidėjimą.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas), į tai, kad visos nusikalstamos veikos yra baigtinės, į T. M. asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Baudžiamojo proceso nutraukimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 149 str. 1 d., 150 str.1 d. (LR BPK 3 str. 1 d. 6 p.)

Pagal LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Šios nuostatos esmė yra ta, kad dėl tam tikrų nusikalstamų veikų procesas pradedamas tik esant aiškiai išreikštai nukentėjusiojo valiai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 167 str. 1 dalyje numatytas sąrašas nusiklastamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šių nusikalstamų veikų sąrašas yra išsamus ir negali būti aiškinamas plečiamai (LR BK 145 str., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 151 str. 1 d., 178 str. 1 d., 4 d., 179 str. 1 d., 3 d., 182 str. 1 d., 3 d., 183 str. 1 d., 3 d., 184 str. 1 d., 3 d., 186 str., 294 str. 1 d.). Šia tvarka baudžiamasis procesas pradedamas dėl tokių veikų, kuriomis padaryta žala saugomiems gėriams, ypač priklauso nuo paties nukentėjusiojo vertinimo, todėl nesant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo valiai arba prokuroro reikalavimui, procesas laikomas netikslingu ir privalo būti nutrauktas.

Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas T. M. (LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d.), taip pat priklauso šiai kategorijai ir įtrauktos į LR BPK 167 str. 1 d. sąrašą. Šių nusikalstamų veikų kategorijai reikia, kad apsisprendimas, ar turi vykti procesas, būtų nukentėjusiojo valios reikalas, iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo taip pat priklauso nukentėjusiesiems. Pažymėtina, jog LR BPK nenumatyta nei formos, nei turinio reikalavimų nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, ar prokuroro reikalavimui BPK 167 straipsnio prasme, todėl darytina išvada, kad toks skundas (pareiškimas) gali būti paduodamas tiek raštu, tiek žodžiu, tačiau visais atvejais turi būti aiški nukentėjusiojo (jo teisėto atstovo) valia pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos (ar padarytų nusikalstamų veikų).

Nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji E. G. jiems išdėstė iškvietimo priežastį, paaiškino įvykio aplinkybes, prašydama policijos pareigūnų iš namų išvežti kaltinamąjį, kad ji galėtų netrukdomai susirinkti daiktus ir išvykti iš T. M. motinos būsto. Policijos pareigūnai, išklausę nukentėjusiosios, pareiškė, kad jie turi teisę sulaikyti T. M. ir pristatyti į policijos įstaigą tik tuo atveju, jeigu E. G. parašys pareiškimą apie neteisėtus kaltinamojo veiksmus bei prašys jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Priešingu atveju jie paliks kaltinamąjį ir nukentėjusiąją bei išvyks iš įvykio vietos. Neturėdama kito pasirinkimo, nukentėjusioji, siekdama vienintelio tikslo – netrukdomai išvykti iš kaltinamojo motinos namų – sėdėdama tarnybiniame automobilyje parašė pareiškimą, kurio tekstą diktavo vienas iš policijos pareigūnų. Dar bylos parengimo nagrinėti teisme metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nukentėjusiosios pareiškime vartojama terminologija, kuri žinoma tik asmenims, turintiems atitinkamų žinių baudžiamosios teisės teorijos srityje. Nukentėjusiajai, neturinčiai jokio teisinio išsilavinimo, negalėjo būti žinomas specifinis baudžiamosios teisės teorijos terminas ,,pasikėsinimas“. Teismas dar kartą tuo įsitikino nukentėjusiosios apklausos metu teisiamajame posėdyje. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji, rašydama pareiškimą, nesiekė, jog T. M. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. nepriklauso nukentėjusiajai. Byloje esantis minėtas nukentėjusiosios pareiškimas nėra užregistruotas nustatyta tvarka, neaišku koks pareigūnas jį priėmė iš nukentėjusiosios. Teismo manymu, toks dokumentas laikytinas procesiškai niekiniu. Tą pačią dieną iš nukentėjusiosios buvo priimtas dar vienas pareiškimas, kuriuo E. G. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti T. M. baudžiamojon atsakomybėn. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nuosekliai ir kategoriškai teigė, kad šiuo pareiškimu ji prašė patraukti kaltinamąjį baudžiamojon atsakomybėn už smurtą prieš ją, grasinimą nužudyti ir jos turto (mobiliųjų telefonų) sunaikinimą, o ne už pasikėsinimą ją išžaginti ir seksualinį prievartavimą. Savo tvirtą apsisprendimą nukentėjusioji pakartojo ir jos apklausos metu (praėjus kelioms valandoms po pareiškimo iš jos priėmimo), teigdama: ,,aš savo sugyventiniui T. M. dėl pasikėsinimo išžaginti ir dėl seksualinio prievartavimo pretenzijų neturiu. Aš jam turiu pretenzijų tik dėl fizinio smurto ir sugadinto turto“. Nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu negauta jokių duomenų, rodančių, kad nukentėjusiajai buvo daromas koks nors neleistinas poveikis ar kitaip varžoma jos apsisprendimo laisvė.

Teismas konstatuoja, kad sisteminis, istorinis, loginis ir gramatinis aukščiau išdėstytų baudžiamojo proceso ir baudžiamojo įstatymų aiškinimas suponuoja išvadą, kad dėl ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 149 str. 1 d., 150 str.1 d. pradžios turi būti aiškiai ištreikšta nukentėjusiosios valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. Teismas daro kategorišką išvadą, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios pareiškimai dėl jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., negali būti prilyginami nukentėjusiojo skundui BPK 167 straipsnio 1 dalies prasme.

Sutinkamai su LR BPK 167 str. 2 d. jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, tai turi būti sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pvz. nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 13 d. nutarimai).

Pagrindo teigti, kad T. M. padarytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę nėra. Be to, nėra jokių duomenų, rodančių, kad nukentėjusioji negali ginti teisėtų savo interesų. Ji yra pilnametė, nėra duomenų, kad ji būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia.

Būtina pažymėti, kad išimtis iš dėstomų nuostatų nustatyta tik tiems atvejams, kai BK 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių (BPK 167 straipsnio 3 dalis (2013 m. liepos 2 d. red.).

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir informuoja prokurorą, jeigu ikiteisminiam tyrimui pradėti būtinas prokuroro reikalavimas. Smurto artimoje aplinkoje patyrimas priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas nesant nukentėjusiojo skundo, atstovo pareiškimo, prokuroro reikalavimo.

Siekiant nustatyti ar buvo smurto artimoje aplinkoje faktas ir pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą būtina nustatyti ar buvo panaudotas smurtas ar smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje ir ar šiuose veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad smurtas – tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad artima aplinka - tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

BK 248 str. straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikinti), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Taigi, iš šių normų akivaizdu, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno kaltinamojo motinai nuosavybės teise priklausančiame name, adresu Kauno r., Zapyškio sen., Kluoniškių k., Šviesos g. 21 A, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu, nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis nenurodė, kad jie buvo artimi ir vedė bendrą ūkį.

Nors formaliai T. M. ir E. G. atitinka ,,sugyventinių“ sąvoką, tačiau civilinės teisės prasme jie nėra ir negali būti laikomi sugyventiniais, o būtent: šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos ir pirmiau galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t.y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t.y. sugyventinių, nesant partnerystės, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. CK trečiosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, nėra įsigaliojusios (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v V. G, J. G.,bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.).

Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui).

Ne tik teisės prasme, bet ir visuomeniniu požiūriu sąvoka ,,namų ūkis“ suvokiama, kaip asmenys, drauge gyvenantys ir bendrai tvarkantys ūkio reikalus. Valstybės finansų požiūriu (kaip vientisas ūkis, kaip ekonomikos ir finansų sektorius) – tai visuma šalies fizinių asmenų rezidentų (įskaitant personalines įmones, ūkines bendrijas), disponuojančių didžiąja dalimi gamybos išteklių (pagrindiniai – žemė (gamtos ištekliai), darbo jėga ir kapitalas), už kuriuos gautas pajamas jie išleidžia vartojimo prekėms bei paslaugomis.

Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog nors kaltinamasis ir nukentėjusioji tam tikrą laiko tarpą ir gyveno po vienu stogu, tačiau byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jie buvo įgiję sugyventinių statusą. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis nepatvirtino aplinkybių, jog jie vedė bendrą ūkį, siekė vieningų tikslų, susilaukė bendrų vaikų, kartu įsigijo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, į bendrą ūkį įnešė piniginį įnašą, ilgą laiko tarpą nepertraukiamai gyveno kartu ir kt., todėl yra pagrindas daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nėra sugyventiniai. Nustačius ir konstatavus šį faktą, nagrinėjamu atveju, negalima taikyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatų.

Ryšium su išdėstytu, baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d.,22 str. 1 d., 150 str. 1 d., nutrauktinas (LR BPK 3 str. 1 d. 6 p.).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str. str., 303 str. 1,2 d. d., 304, 305, 307, 308 str. str., LR BPK 3 str. 1 d. 6 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d., 187 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 145 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;pagal LR BK 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių;pagal LR BK 259 str. 2 d. - areštu 30 (trisdešimt) parų.

Sutinkamai su LR BK 63 str. 1, 3 d. d., 65 str. 1 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus 2 (du) mėnesius.

Taikyti T. M. atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. M.:

- 6 (šešis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų paros laikotarpyje nuo 23 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką - nuo 2013-06-14 iki 2013-06-16 – 2 (dvi) dienas.

Baudžiamąjį procesą pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d.,22 str. 1 d., 150 str. 1 d., nutraukti (LR BPK 3 str. 1 d. 6 p.).

Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo, iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.

Daiktinius įrodymus: biologines nuoplovas nuo E. G. kūno, paimtas teismo medicininio tyrimo metu, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kanapių dalis, paimtas 2013-06-14 įvykio vietos apžiūros metu, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; peilį, kaip nusikaltimo padarymo įrankį, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; cigaretės suktinį, plastikinę dėžutę su kanapės ženklu, kurios viduje yra rudos spalvos nuosėdos ir cigaretės suktinė, odinį dėklą „San Piel“, kurio viduje yra 3 vnt. plastikinių maišelių, rastus ir paimtus 2013-06-14 įvykio vietos apžiūros metu, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 0,2721 g. kanapių, rastų ir paimtų 2013-06-14 kratos metu, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; plaukų sruogą, moteriškas kelnaites, rastas ir paimtas 2013-06-14 kratos metu, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; du plaukus nuo gaktos, rastus ir paimtus T. M. teismo medicininio tyrimo metu, saugomus Kauno r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.