Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovui J. B. (J. B.) dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė

Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškinį palaikė. Parodė, kad jam priklauso 10,61 aro žemės sklypas. Nuomos sutarties atsakovas nepasirašė ir nenorėjo pasirašyti, nes sakė, kad tai jo žemė ir nemokės 150 Lt, nesumokėjo nei lito. Atsakovas gyvena ant jo žemės sklypo esančiame name ir naudojasi sklypu. Mokėtiną sumą po 150 Lt/mėn. nustatė pats, nes tai jo žemė. 2010-09-13 pranešimą atsakovui siuntė ir prašė mokėti po 150 Lt bei kreiptis dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau atsakovas neatsiliepė į laišką. Pripažįsta, kad su atsakovu nesudarė nuomos sutarties nei žodžiu, nei raštu, o tik reikalavo, kad atsakovas mokėtų jam po 150 Lt už naudojimąsi žemės sklypu ir namu. Mano, kad atsakovas užgrobė jo turtą, tačiau dėl tokio atsakovo elgesio nei į policiją, nei į teismą nesikreipė. Ieškinį teismui parengė advokatė.

Ieškovo atstovė parodė, kad rašytinės nuomos sutarties nesudarymas nėra pagrindas laikyti, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, kad sudaryti nuomos sutartį, tačiau atsakovas neatsiliepė. Prašo ieškinį tenkinti.

L. T. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra buvęs jos vyras, o atsakovas – buvusios anytos (vyro motinos) T. B. kaimynas. Jie gyvena tame pačiame name Statybininkų g. 9, Vaidotuose. Atsakovas naudojasi ieškovo sklypu ir butu. Ieškovo sklypas yra prie namo. Ieškovas siuntė laišką atsakovui dėl žemės nuomos mokesčio, tačiau pačios sutarties nematė, negirdėjo apie sutarties dėl sklypo nuomos sudarymą. Ieškovo sklypas yra 10,61 aro ploto, jame pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas ir 3 sandėliukai, kurie priklauso ieškovui. Kažkokioj institucijoj ieškovui paaiškino, kad jis gali prašyti pinigų už naudojimąsi jo žeme, tačiau nežino, kodėl ieškovas prašė iš atsakovo po 150 Lt. Daugiabutyje gyvena apie 12 šeimų. Atsakovo butas ir ieškovo motinos butas yra toje namo dalyje, kur yra ieškovo žemė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. B. nuosavybės teise pagal 2004-05-07 dovanojimo sutartį Nr. 30RS-1618 priklauso 0,1061 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 4167/0100:13, Pagirių k.v., esantis Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žymų, juridinių faktų, kitų daiktinių teisių nėra registruota. Pagal registro duomenis užstatyta teritorija sudaro 0,0352 ha, bet apie žemės sklype esančius įregistruotus statinius įrodymų teismui nepateikta (b.l. 5, 27). 2004-05-07 žemės dovanojimo sutartyje taip pat nėra jokių duomenų apie sklype esančius statinius (b.l. 47). Namų valdos žemės sklypo ribų planas, pagal kurį sklypo ribos 2004-04-23 pažymėtos kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad į ieškovo žemės sklypą patenka 80,48 kv.m (6,49 m x 12,40 m) daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Statybininkų g. 9, Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav. (b.l. 48, 36), bet įrodymų, kad šis daugiabutis gyvenamasis namas (jo dalis) priklausytų ieškovui, nėra pateikta. Iš 2015-11-09 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog vieno kambario butas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. 4195-0041-1013-0012, esantis 1950 metų statybos daugiabučiame name, adresu Statybininkų g. 9-12, Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklauso atsakovui J. B. pagal 1994-12-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-7559 (b.l. 34-35). Ieškovas A. B. 2010-09-13 siuntė J. B. (atsakovo tikroji pavardė – B.) pranešimą, kuriame pareikalavo už naudojimąsi jo žeme nuo 2010-09-15 mokėti 150 Lt nuomos mokestį bei prašė susisiekti, kad būtų sudaryta žemės nuomos sutartis, tačiau duomenų, kad šį laišką atsakovas būtų gavęs ir/ar siuntęs ieškovui atsakymą nėra (b.l. 26). Nors pagal Nekilnojamojo turto registro 2015-06-15 išrašo duomenis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data 1993-12-11), tačiau VĮ Registrų centras ieškovo žemės sklypo, registro įrašo Nr. 41/6837 kadastro duomenų ir ribų paženklinimo-parodymo akto neturi (b.l. 51).

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda LR įstatymų nustatytu pagrindu, vienas iš jų - iš CK numatytų sutarčių ir kitokių sandorių. Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis tarp dviejų ar daugiau asmenų yra susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t.y. pateikiant bei priimant pasiūlymą. Įstatymas draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.59 str., 6.162 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.).

LR CK 6.545 straipsnis nustato, kad žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.547 str. 1 d.). CK 1.93 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos formos, negalioja tik tuo atveju, kai toks padarinys nustatytas įstatyme, tačiau žemės nuomos sutarties negaliojimo padarinys nėra nustatytas CK 6.547 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatyme nenustatyta ko kito, nedaro sandorio negaliojančio, tačiau kilus ginčui dėl sandorio sudarymo fakto negalima remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.). Šie faktai įrodinėjami rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria nurodytų sandorio formos nesilaikymo padarinių netaikyti (CK 1.93 str. 6 d.). CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, kai, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias aplinkybes draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų nurodytiems principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.) (Lietuvos A. T. 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2011).

Byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą už žemės nuomą už penkerius metus, tačiau neįrodė, kad su atsakovu buvo sudaręs rašytinę ar žodinę žemės sklypo nuomos sutartį ((duomenys neskelbtini) str.). Tokios aplinkybės nepatvirtino ir liudytoja T. B., nors jos parodymais remtis, nesant rašytinės sutarties, ieškovui neleidžiama pagal CK 1.93 str. 2 d.

LR CK 6.477 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Nuomos sutartis laikoma nesudaryta, jei nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti, remiantis kitais požymiais. Nagrinėjamu atveju rašytinės žemės sklypo nuomos sutarties nėra, todėl negalima identifikuoti nuomos sutarties dalyko, tikslaus objekto ir neaišku dėl kokių žemės sklypo nuomos sąlygų buvo susitarta. Tokių duomenų negalima nustatyti ir iš bylos kitos medžiagos, todėl pripažintina, kad žemės sklypo nuomos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.

Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Bendrieji įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai: teisingumo, protingumo, sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), negalėjimo turėti naudos iš įstatymo nežinojimo principas (CK 1.6 straipsnis), ir kt. sukuria civilinių teisinių santykių dalyvių pareigą įgyjant ir įgyvendinant civilines teises ir pareigas elgtis pakankamai apdairiai, rūpestingai, t.y. patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių, ir nepasunkėtų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Šiaulių apygardos teismo 201-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-127-124/2010).

Ieškovas nepaaiškino kaip, kokiu būdu ir nuo kada atsakovas naudojasi jo žeme, ką joje veikia, kokio žemės sklypo dalimi naudojasi, kokiam terminui ir kokiu tikslu sudarė sutartį ir pan. Taip pat neaišku, kodėl ieškinį pareiškė tik vienam atsakovui, kai daugiabučiame name ar jo dalyje, esančioje ant ieškovo žemės, gyvena daugiau asmenų.

Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais darytina išvada, kad ieškovas tik siūlė atsakovui sudaryti žemės nuomos sutartį, tačiau atsakovas šio pasiūlymo nepriėmė – sutikimo nepateikė, nežiūrint to ar 2010-09-13 ieškovo siųstą pranešimą gavo ar ne. Atsakovas nesumokėjo ieškovui nė vienos įmokos už žemės nuomą, taip pat neatliko jokių konkliudentinių veiksmų, kurie leistų manyti, kad jis sudarė su ieškovu žemės sklypo nuomos sutartį (CK 1.71 str., 6.173 str. 1 d., 6.181 str. 1 d.). Be to, teismo posėdyje ieškovas pats pripažino, kad su atsakovu nesudarė nuomos sutarties nei žodžiu, nei raštu, o tik reikalavo, kad atsakovas jam mokėtų po 150 Lt už naudojimąsi žemės sklypu ir namu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir atsakovo buvo susiklostę žemės nuomos teisiniai santykiai ir, kad atsakovas privalėjo mokėti jam žemės nuomos mokestį, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pagal CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.).

Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovui A. B. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (b.l. 3-4). Ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos (advokatės teisinių paslaugų) išlaidų suma sudaro 34,74 Eur, kurios atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 96 str. 2 d., 99 str., LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).

Atsakovas įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir priteisti jų neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteisiamos.

Teismo 2015-10-20 nutartimi atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl piniginių lėšų 2606,58 Eur sumai arešto nebuvo įregistruotos Turto arešto aktų registre, remiantis Turto arešto aktų registro nuostatų 25.1 punktu, ir negalioja, todėl naikinti jų nėra pagrindo (b.l. 11-12, 16, 19) ((duomenys neskelbtini) str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)), 34,74 Eur (trisdešimt keturis eurus 74 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.