Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Teisėjas Stasys Pocevičius Procesinio sprendimo kategorija 2.15.5,121

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai, 2010m. vasario 19 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjoatsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2009m. lapkričio 9d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-779-61/2009 pagal V. Š. ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas .

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Teisėjų kolegija, išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų ir atstovų paaiškinimus, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas - netinkamai įvertino bylos įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Netinkamas įrodymų vertinimas turėjo įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.1 d.).

Kolegija konstatuoja, jog byloje tarp šalių ginčas kilo dėl prievolės mokėti žemės nuomos mokestį atsiradimo ir tinkamo jos vykdymo.

Byloje nagrinėjami šalių ginčo teisiniai santykiai yra reglamentuojami LR CK Šeštosios knygos XXIX skirsnio nuostatų pagrindu.

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda LR įstatymų nustatytu pagrindu, vienas iš jų-iš CK numatytų sutarčių ir kitokių sandorių. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis tarp dviejų ar daugiau asmenų yra susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t.y. pateikiant bei priimant pasiūlymą. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 str. 1 d.,6.189 str. 1 d.).

LR CK 6.545 straipsnis nustato, kad žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.547 str. 1 dalis). Ginčo teisiniai santykiai atsirado 2000 metais ir tęsėsi po 2001 metų, todėl jie vertintini tiek pagal 1964 metų Civilinio kodekso, tiek pagal naujojo Civilinio kodekso normas. 1964 m. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija) CK 298 str. redakcijoje taip pat buvo nustatyta privalomoji rašytinė forma žemės nuomos tarpusavio sandoriams.

Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 dalis)., ir nepasunkėtų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

Šioje byloje nustatyta, kad rašytinės formos žemės nuomos sutartis šalių nebuvo sudaryta. Dėl to kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė.

Ieškovas teigia, jog tarp jo ir atsakovės 2000 metais buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, o atsakovė-jog sudaryta neterminuota žemės panaudos sutartis.Taigi ,šalių paaiškinimai dėl sutarties pobūdžio, iš jos kilusių pareigų yra prieštaringi. CK 6.629 str. numato, kad panaudos atveju panaudos davėjas perduoda kitai šaliai nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai naudotis. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, rašytinio įrodymo mokėjimo dokumento (b.l.29 ) atsakovė naudojosi žemės sklypais , esančiais 20.26 ha (duomenys neskelbtini) bei 3,28 ha , esančiu (duomenys neskelbtini) ir ieškovui mokėdavo už šiuos žemės sklypus valstybės paskaičiuotą žemės mokestį . Liudytojas R. B. patvirtino, kad ieškovė už žemę yra davusi ieškovui grūdų (b.l60). Tokiu būdu laikytina, kad tarp šalių buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, kas patvirtinama šalių konkliudentiniais veiksmais.Atsakovė pateikė įrodymus, kad iškėlus bylą, ji sumokėjo ieškovui 427 Lt. žemės mokestį už 2008 m., todėl dalį ieškinio patenkino ((b.l.29).Ieškovas kitų leistinų įrodymų apie kitokį tarp šalių sutartą žemės nuomos mokesčio dydį , bei kad jį mokėjo ieškovė, nepateikė.Kadangi nėra sudaryta rašytinė sutartis, tai ji nėra registruota Registrų įmonėje.Ieškovas apeliacinėje instancijoje pripažino, kad nedeklaravo gaunamo už žemę iš atsakovės mokesčio, taigi jokių leistinų įrodymų nepateikė .Kiekviena šalis privalo įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 178 str. ) .Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo D. I. parodymais, tačiau jie nėra patikimi, nekonkretūs, prieštaringi.Ieškovas nurodo, jog žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2000 metais, tuo tarpu liudytojas parodo apie kitas aplinkybes , buvusias prieš 1 ar pusantrų metų, apie jas girdėjo tik iš ieškovo, neįvardija net asmens, pas kurį vyko su ieškovu. Be to kaip minėta, šiuo atveju negali būti remiamasi liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi šio liudytojo parodymais, tačiau nemotyvavo, kodėl taiko aptartą įrodimų leistinumo išimtį.

Neesant kitų įrodymų, patvirtinančių nuomos šalių susitarimą dėl kitokio žemės nuomos mokesčio dydžio, negu mokėdavo atsakovė, ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).Vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas neįsitikino, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar šie įrodymai yra leistini, netinkamai įvertino jų įrodomąją reikšmę.

Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Civilinių teisinių santykių dalyviai, palyginus su kitomis teisės šakomis, turi plačias elgesio laisvės ribas, jie gali įgyti teises tiek įstatymo pagrindu, tiek įstatyme specialiai nenumatytais, tačiau jam neprieštaraujančiais pagrindais (CK 1.136 straipsnis). Įstatyme vienodai pripažįstamos tiek įstatymo pagrindu, tiek jam neprieštaraujančiais pagrindais įgytos teisės ir garantuojama teisminė pažeistų civilinių teisių gynyba (CK 1.138 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad bendrieji įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai: teisingumo, protingumo, sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), negalėjimo turėti naudos iš įstatymo nežinojimo principas ( CK 1.6 straipsnis), ir kt. sukuria civilinių teisinių santykių dalyvių pareigą įgyjant ir įgyvendinant civilines teises ir pareigas elgtis pakankamai apdairiai, rūpestingai, t. y. patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių, ir nepasunkėtų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

Dėl nurodytų aplinkybių ir sprendime pateiktais teisiniais argumentais, pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimas panaikinamas, o ieškinys atmetamas.

Taip pat kolegija pasisako ir dėl nenurodytų apeliaciniame skunde argumentų.Apeliacinės instancijos teismas turi teisę išeiti už apeliacinio skundo ribų, jei yra viešas interesas. Klausimai susiję su žyminiu mokesčiu , yra viešasis interesas. Kolegija konstatuoja, jog priimant ieškinį , pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį. Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, tačiau teismas skyrė bylą nagrinėti ginčo teisena,. nepareikalavęs primokėti žyminio mokesčio priemoką (CPK 80 str.1 d. 1 p.). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, ši klaida ištaisytina ir papildomai iš ieškovo valstybei priteistina ši nepriemoka 47 Lt.(3531X3 proc.-59 Lt.).

Priėmus naują sprendimą ,sutinkamai su CPK 93 str. 4 d., atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsakovė apeliacinėje instancijoje turėjo 106 Lt žyminio mokesčio išlaidų ( b.l. 73), 600 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Todėl jos naudai šios išlaidos yra priteistinos iš ieškovo – 706 Lt. (CPK 93 str.2 d.).

Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme 20,65 ir apeliacinėje instancijoje 4,48 Lt., viso 25,48 Lt.(CPK 88 str.1 d.3p.,92str

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nuta r i a:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

I. V. Šileikos ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. Š. 106 Lt. (vieną šimtą šešis litus ) žyminio mokesčio bei 600 Lt. (šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame teisme atsakovei J. B. .

Priteisti iš ieškovo V. Š. 47 Lt.(keturiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio, 25,48 Lt.(dvidešimt penkis litus 48 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei .