- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2-2073-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00497-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Skominta“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Vaiva Grižaitė
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Vaivai Grižaitei, atsakovės atstovams T. Č., I. V. ir O. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skominta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“, dėl sprendimo įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus inžinerija“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Skominta“ (toliau – ir UAB ,,Skominta“, rangovė) ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau ir – AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, ESO, užsakovė) prašo teismo: 1) panaikinti atsakovės sprendimą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą; 2) įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo; 3) uždrausti 2020 m. lapkričio 30 viešojo pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su atsakove, neįvykdymą laikyti aplinkybe, sudarančia ieškovės pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų pagrindą, numatytą Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir - VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte.
2. Nurodė, kad šalys 2020 m. lapkričio 30 d. buvo sudarę ilgalaikio pobūdžio viešojo pirkimo sutartį „Tipinė skirstomųjų plieninių ir polietileninių dujotiekių ir jų įrenginių, vartotojo dujų sistemų projektavimo paslaugos, įrengimo (statybos, montavimo, prijungimo), rekonstravimo, remonto, techninės priežiūros, gedimų šalinimo darbų, kurių vertė iki 50 000,00 Eur be PVM, sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“ dėl dujotiekio įrengimo bei remonto darbų vykdymo pagal ESO teikiamus užsakymus (toliau – Sutartis). Sutarties faktinis vykdymas buvo perduotas pasitelktai subrangovei UAB „Kretingos santechnika“ (toliau ir - subrangovė), užsakovė apie pasitelktą subrangovę žinojo ir su jos pasitelkimu sutiko.
3. Sutartis buvo vykdoma dėl darbų vykdymo nuolat tiesiogiai bendraujant tik tiesiogiai užsakovei su subrangove, rangovė į šią komunikaciją nebuvo įtraukiama. Subrangovė pradėjo vėluoti vykdyti darbus pagal Sutartį ir užsakovė Sutartį nutraukė, o rangovę įtraukė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes laikė, jog Sutarties neįvykdymas, nors ir dėl subrangovės kaltės, privalo reikšti neišvengiamą pasekmę rangovei – jos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vadovaujantis imperatyviomis viešuosius pirkimus reguliuojančių įstatymų nuostatomis.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nesutinka su tokia išvada, nes susiklosčiusi faktinė situacija nereiškia paties rangovės nepatikimumo, o įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra neproporcinga ir neadekvati pasekmė, todėl vadovaujantis tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos (toliau – ES) teismų išaiškinimais, turi būti individualiai įvertintos Sutarties neįvykdymo aplinkybės ir jų pagrindu rangovė neturi būti laikoma nepatikima bei atitinkamai turi būti pašalinta iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo.
5. Šiuo ieškiniu yra ginčijamas ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. VPĮ bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (toliau – PĮ) nustato, kad perkantysis subjektas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius tiekėjus, dėl kurių yra priimtas perkančiojo subjekto sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo (VPĮ 91 straipsnio 1 dalis, PĮ 99 straipsnio 1 dalis).
6. Šalių Sutartis yra užsakovės vienašališkai nutraukta dėl esminio pažeidimo, tačiau nesutinka su rangovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (toliau ir – Sąrašas) pagrįstumu, nes ES ir Lietuvos teismai laikosi pozicijos, kad „automatinis“ įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra netinkamas įstatymų bei ES Direktyvų 2014/24 ir 89/665 taikymas, įtraukimo būtinumas turi būti įvertinamas individualiai ir tiekėjai turi teisę kvestionuoti sprendimo įtraukti į Sąrašą pagrįstumą net ir tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutartis su jais nutraukta pagrįstai, todėl šiuo atveju ieškovė turi teisę prašyti, kad atsakovės sprendimo įtraukti rangovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrįstumas būtų peržiūrėtas teismine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
7. Aukščiau nurodytą poziciją patvirtina, pavyzdžiui, šie Lietuvos ir ES teismų sprendimai: Lietuvos apeliacinis teismas (2019-08-22 nutartis civ. byloje Nr. e2A-1046-790/2019) patvirtino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylą įpareigodamas perkančiąją organizaciją pašalinti tiekėją iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, nes įtraukimas į sąrašą tam tiekėjui būtų pernelyg suvaržanti pasekmė, nepaisydamas to, kad viešojo pirkimo sutartis su tuo tiekėju (veikusiu JVS pagrindais tiekėjų grupėje) pagrįstai buvo nutraukta dėl tiekėjo kaltės. Dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų buvo pateiktas kasacinis skundas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nurodė, kad byloje nėra padaryta teisės aiškinimo ar taikymo klaidų ir kasacinio skundo nepriėmė (civ. byla Nr. eCIK-1381/2019). Tai reiškia, kad yra suformuota bei visų instancijų teismų patvirtinta išvada, kad yra galimi atvejai, kai vienašalis viešojo pirkimo sutarties nutraukimas dėl tiekėjo kaltės laikomas pagrįstu ir galiojančiu, tačiau tos sutarties šalies – tiekėjo - įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažįstamas nepagrįstu, neproporcingu, pertekliniu ir yra teismų panaikinamas: „Rangos sutartyje nurodyti darbai nebuvo pradėti vykdyti laiku ir negalėjo būti atlikti rangos sutartyje nustatytais terminais, todėl atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija nutraukė šią sutartį. Nuo 2018-01-03 ieškovė SIA „Tilts“ ir atsakovė UAB „Kongera“ yra įtrauktos į Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes laiku nepradėjo vykdyti darbų pagal suderintą kalendorinių metų darbų vykdymo grafiką. Teismas sutiko su atsakove Jonavos rajono savivaldybės administracija, kad jungtinės veiklos dalyviai yra solidariai atsakingi už netinkamą sutarties vykdymą ir perkančioji organizacija turėjo paskelbti informaciją apie visus tiekėjų grupės narius, neįvykdžiusius ar netinkamai įvykdžiusius pirkimo sutartį. Tačiau tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą riboja SIA „Tilts“ galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kartu ribodamas įmonės ūkinę komercinę veiklą ir galimybę konkuruoti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovę Jonavos rajono savivaldybės administraciją atšaukti prašymą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tuo tarpu atmetus ieškovės reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ieškovės teisės galės būti apgintos kitais būdais – pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje patenkino ieškovės reikalavimus dėl jos pašalinimo iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, taigi, šiuo aspektu ieškovės teisės nėra pažeidžiamos“.
8. Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2021-11-11 nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-261-469/2021), nagrinėdamas pagrįstai dėl tiekėjo kaltės nutrauktos viešojo pirkimo sutarties šalies - tiekėjo - įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą būtinybę, priėjo išvadų, kad: Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į CK 6.217 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtintų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo kriterijus, konstatavę, jog rangovės elgesys atitiko esminį sutarties pažeidimą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė [perkančioji organizacija] teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį pagal abu minėtus pagrindus (Dalinės nutarties 93 p.). Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos teisinį reguliavimą nutraukiant sutartį dėl esminio pažeidimo iš esmės neatsižvelgiama į sutartį pažeidusios šalies veiksmų subjektyviąją pusę. Kita vertus, Teisingumo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad sutarties pažeidimą lėmusios priežastys, pobūdis ir kitos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl tiekėjų teisės dalyvauti kituose pirkimuose ribojimo (Teisingumo Teismas 2019-06-19 sprendime byloje Meca, Nr. C41/18) (Nutarties 47, 48 p.). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės laiko, kad šioje ginčo stadijoje negalima ir nėra poreikio vertinti ieškovių veiksmų pobūdžio, nes jos galės reabilituotis (apsivalyti), dalyvaudamos kituose pirkimuose. Bet galimybė sutarties pažeidimo aplinkybes vertinti tik [tam atvejui ad hoc] dėl jau į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įrašytų ūkio subjektų nėra pagrįsta teisėtu tikslu ar gerąja praktika (Nutarties 49, 52 p.). Teisingumo Teismas išaiškino, kad pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio nuostatas („Pašalinimo pagrindai“) [VPĮ 46 str. atitikmuo] patikimumo aspektu, perkančioji organizacija turi vertinti kiekvieno ūkio subjekto (partnerio) veiksmus individualiai. Jeigu būtų pritarta pozicijai, kad į Nepatikimų tiekėjų sąrašą patenka tik tokie ūkio subjektai, kurių veiksmų individualus vertinimas suponuoja jų pripažinimą nepatikimais (nesąžiningais), tokiu atveju viešojo pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pažeidimo per se nesuponuotų jų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (Nutarties 54, 55 p.). LAT teisėjų kolegijai taip pat kyla abejonių dėl perkančiosios organizacijos sprendimo ūkio subjektą įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą kvalifikavimo. Atitinkamų ūkio subjektų įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą riboja jų teises sudaryti kitas viešojo pirkimo sutartis taikant Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies (g) punkte įtvirtintą [VPĮ 46 str. 4 d. 6 p. atitikmuo] pašalinimo pagrindą. Dėl to, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencijos bendrąja tendencija plačiai aiškinti perkančiosios organizacijos sprendimo sąvoką (pagal Teisingumo Teismo praktiką sąvoka „perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai“ turi būti aiškinama plačiai, kaip apimanti iš esmės visus jų sprendimus, neskiriant šių sprendimų pagal jų turinį ar priėmimo momentą), iš esmės būtų pagrįsta šioje byloje nagrinėjamą perkančiosios organizacijos sprendimą [atlikti tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą veiksmus] priskirti prie Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies 4 pastraipoje įtvirtintų sprendimų, t. y. sprendimų, dėl kurių turi būti sudarytos sąlygos įgyvendinti veiksmingą apskundimo procedūrą (Nutarties 56, 58 p.).
9. Taigi, LAT priėjo išvadų, kad toks Direktyvų bei atitinkamų VPĮ nustatytų nuostatų aiškinimas, kai tiekėjui nesudaroma galimybė skųsti įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą kaip savarankiško sprendimo, tikėtinai reiškia netinkamą viešuosius pirkimus reguliuojančių nuostatų aiškinimą bei taikymą ir, siekdamas ES Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimo, LAT kreipėsi su prejudiciniais klausimais į ETT.
10. Išdėstyta patvirtina, kad tiek aukščiausios instancijos Lietuvos teismai, tiek ETT sprendimai patvirtina tiekėjo teisę pareikšti ieškinį teisme ginčijant jo įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl Rangovas siekdamas pasinaudoti šia savo teise, kreipiasi su ieškiniu į teismą.
11. Teigia, kad vertinant patikimumo aspektu, tiekėjo veiksmų įtaka sutarties neįvykdymo priežastims turi būti vertinama individualiai. Atsižvelgiant į šiuo metu sukauptą viešuosius pirkimus reguliuojančių įstatymų bei Direktyvų aiškinimo ir taikymo jurisprudenciją, teismai laikosi pozicijos, kad sprendžiant dėl tiekėjo (ne)patikimumo ir dėl jam taikytinų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ribojimų proporcingumo, kiekvieno tiekėjo veiksmai dėl viešojo pirkimo sutarties neįvykdymo priežasčių turi būti vertinami individualiai – vertinant patikimumo aspektu turi būti laikomasi individualios atsakomybės principo (pvz. ES Teisingumo Teismo 2021-09-07 sprendimas byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. C-927/19; 2021-06-03 sprendimas Rad Service ir kt., bylos Nr. C-210/20; LAT 2021-11-11 nutartis c.b.Nr. e3K-3-261-469/2021): „Pagal proporcingumo principą perkančioji organizacija privalo konkrečiai ir individualiai įvertinti atitinkamo subjekto elgesį. Taigi į vienuoliktąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2014/24 nuostatos aiškintinos taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias tuo atveju, jeigu ūkio subjektas, kuris yra ūkio subjektų grupės narys, rimtai iškraipė faktus pateikdamas informaciją, o jo partneriai apie šiuos iškraipytus faktus nežinojo, pašalinimo iš bet kurios viešojo pirkimo procedūros priemonė gali būti taikoma visiems šios grupės nariams“.
12. Nurodyta patvirtina, kad ETT suformavo taisyklę, jog viešojo pirkimo dalyvis, nors pirkime ir dalyvavęs drauge su kitais partneriais bei prisiėmęs su jais solidariąją atsakomybę pagal bendrąsias teisines nuostatas (pvz., jungtinės veiklos partneriai), negali būti baudžiamas suvaržant jam teisę toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (Lietuvos atveju – negali būti traukiamas į Nepatikimų tiekėjų ar Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašus), jei pagrindą suvaržyti (padarytą pažeidimą) nulėmė ne konkrečiai to tiekėjo veiksmai.
13. Taigi ETT pasisakė dėl solidariąją atsakomybę turinčių JVS partnerių veiksmų atribojimo / atskyrimo vertinant kiekvieno tokio partnerio patikimumą ir teisę toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose – nurodė, kad būtina vertinti kiekvieno partnerio veiksmų įtaką atskirai, individualiai, de jure kaltės (solidariosios atsakomybės) nepakanka ir jei tas partneris nėra de facto kaltas dėl pažeidimo – jo dalyvavimas tolesniuose viešuosiuose pirkimuose neturi būti suvaržytas.
14. Šios bylos atveju Sutarties netinkamą įvykdymą de facto nulėmė subrangovės veiksmai, ir nors de jure dėl Sutarties netinkamo įvykdymo liko atsakinga rangovė, tačiau vertinant rangovės patikimumą Direktyvos 2014/24, VPĮ bei PĮ prasme, t. y. vertinant būtinybę suvaržyti rangovės tolesnį dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, rangovės bei subrangovo veiksmai bei faktinė kaltė turi būti vertinami atskirai bei individualiai – analogiškai kaip ir JVS partnerių atveju.
15. Būtinybę vertinti rangovės bei subrangovės individualius veiksmus bei atsakomybę, taikant tas pačias taisykles kaip ir vertinant solidariai atsakingų JVS partnerių individualią atsakomybę, patvirtina ETT išaiškinimai dėl proporcingumo ir lygiateisiškumo principų bei ETT išaiškinimas, jog požiūris į tiekėją turi būti vienodas ir nepriklausyti nuo jo pasirinktos dalyvavimo pirkime teisinės formos (JVS, rangovas-subrangovas, atskiro juridinio asmens steigimas ir t.t.): „Šiuo klausimu reikia priminti, kad Direktyvos 2014/24 63 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta ūkio subjekto teisė dėl konkrečios sutarties remtis kitų subjektų pajėgumais, nepriklausomai nuo ryšių su jais teisinio pobūdžio (ETT 2021-06-03 sprendimo Rad Service ir kt., bylos Nr. C-210/20, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija)“.
16. Tai reiškia, kad dalyvio pasirinkimas apjungti savo pajėgumus viešojo pirkimo sutarties vykdymui jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu ar rangovo-subrangovo teisinių santykių pagrindu neturi lemti skirtingo kiekvieno iš tą konkretų junginį sudarančio asmens vertinimo patikimumo dėl ateities dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose aspektu, t. y. kiek tai aktualu tiekėjo kaltei dėl viešojo pirkimo sutarties pažeidimo ir atitinkamai tiekėjo faktiniam (ne)patikimumui įvertinti.
17. ETT savo išaiškinimuose itin akcentuoja būtinybę individualiai įvertinti, ar konkretaus subjekto faktiniai veiksmai būtent ir nulėmė pažeidimą, ir, ar proporcinga būtų dėl padarytų pažeidimų reikšmingumo jį laikyti nepatikimu: „Šiuo klausimu reikia priminti, kad taikydamos pašalinimo pagrindus perkančiosios organizacijos šiam [proporcingumo] principui turi skirti ypatingą dėmesį. Šis dėmesys turi būti dar didesnis, kai nacionalinės teisės aktuose numatytas pašalinimas taikomas konkurso dalyviui ne dėl jo, o dėl subjekto, kurio pajėgumais ketina remtis [rėmėsi] ir kurio atžvilgiu neturi kontrolės galios, padaryto pažeidimo“ (žr. Teisingumo Teismo 2020-01-30 sprendimas Tim, byla Nr. C-395/18, 2021-06-03 sprendimas Rad Service ir kt., bylos Nr. C-210/20). „Kalbant apie proporcingumo principą, reikia priminti, kad iš Direktyvos 2014/24 matyti, jog taikydamos pašalinimo pagrindą, kaip antai nurodytą šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalyje (VPĮ 46 str. 4 d. atitikmuo), perkančiosios organizacijos turi ypač daug dėmesio skirti proporcingumo principui, visų pirma atsižvelgti į padarytų pažeidimų mažareikšmiškumą arba tai, kad kartojasi nedideli pažeidimai. Dar daugiau dėmesio reikalauja situacijos, kai nacionalinės teisės aktuose numatytas pašalinimas ekonominės veiklos vykdytojui taikomas dėl pareigų nevykdymo, kai jų neįvykdė ne jis pats, o kitas asmuo, kuriam kontroliuoti ekonominės veiklos vykdytojas gali neturėti visų reikiamų įgaliojimų ar būtinų priemonių (Teisingumo Teismo 2020-01-30 sprendimas Tim, byla Nr. C-395/18).
Žemesnės instancijos teismas
18. Taigi, vadovaujantis nurodyta ETT praktika, nutraukus Sutartį dėl esminio pažeidimo, rangovė neturėtų būti automatiškai traukiama į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o turi būti įvertinama individuali rangovės bei subrangovo faktinių veiksmų įtaka Sutarties neįvykdymui. Šiuo atveju buvusios faktinės aplinkybės patvirtina, kad Sutarties neįvykdymą nulėmė subrangovės padaryti pažeidimai, kurių rangovė neturėjo galimybės kontroliuoti, ir kurie ir nulėmė Sutarties nutraukimą. Atitinkamai rangovės veiksmai, vertinant juos individualiai, nepatvirtina rangovės nepatikimumo ir rangovės įtraukimas į Sąrašą yra neproporcinga bei ETT išaiškinimus pažeidžianti pasekmė.
19. Be to, ir LAT yra išaiškinęs, kad faktinis ryšys, siejantis tinkamą sutarties įvykdymą galutiniam užsakovui, yra priklausomas nuo to, ar subrangovas tinkamai įvykdys savo pareigas Rangovui pagal subrangos sutartį: „Apsiimdamas atlikti tam tikrus darbus subrangovas, kuris yra verslininkas ir savo srities profesionalas, suteikia teisėtus lūkesčius generaliniam rangovui, kuris yra atsakingas užsakovui, kad jis darbus atliks profesionaliai, [laiku], kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą, reikalavimų. Taigi, generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą“ (LAT 2019-12-02 nutartis c.b. Nr. e3K-3-357-313/2019, 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).
Žemesnės instancijos teismas
20. Atitinkamai yra pripažįstamas ryšys tarp subrangovo faktinių veiksmų ir galimybės rangovei tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus užsakovei. Tai reiškia, jog subrangovui netinkamai vykdant savo pareigas pagal subrangos sutartį, tai gali lemti (ir nagrinėjamu atveju lėmė) Sutarties neįvykdymą užsakovei. Todėl ir nuo faktinių aplinkybių turintis priklausyti tiekėjo (ne)patikimumo viešuosiuose pirkimuose vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant būtent į faktines Sutarties neįvykdymo priežastis, t. y. subrangovo netinkamo subrangos sutarties vykdymo nulemtą Sutarties nutraukimą.
21. Teigia, kad rangovei jokia informacija apie Sutarties vykdymo eigą nebuvo teikiama, subrangovė pateikdavo rangovei tik informaciją kokio dydžio sąskaitą išrašyti užsakovei už praėjusį mėnesį atliktus darbus ir atitinkamai su rangove buvo vykdoma tik tiek komunikacijos, kiek buvo susiję su darbų apmokėjimu.
22. Matydama, jog tarpusavio atsiskaitymai už darbus sėkmingai vykdomi, rangovė neturėjo jokių priežasčių įtarti, kad galbūt subrangovė darbus vykdo vėluodama – kaip minėta, apie tokias aplinkybes ne tik subrangovė privalėtų nedelsiant informuoti rangovę (Subrangos sutarties 3.4, 6.1 punktai), bet ir užsakovė, matydama tokias aplinkybes, taip pat turėtų skubiai informuoti ir rangovę, taigi apie jokius subrangovės vykdomus darbų atlikimo terminų pažeidimus rangovė nežinojo. Taip pat teigia, kad Sutarties pažeidimas buvo nulemtas subrangovės, o ne rangovės veiksmų, ir individualiai vertinant rangovė neturi būti laikoma nepatikima VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto (dėl viešojo pirkimo sutarties neįvykdymo) nurodytu pagrindu.
II. Atsiliepimo esmė
23. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė, veikianti tiekėjų grupėje jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su UAB „Vilniaus inžinerija“, su atsakove viešojo pirkimo būdu 2020 m. lapkričio 30 d. sudarė Tipinės skirstomųjų plieninių ir polietileninių dujotiekių ir jų įrenginių, vartotojo dujų sistemų projektavimo paslaugos, įrengimo (statybos, montavimo, prijungimo), rekonstravimo, remonto, techninės priežiūros, gedimų šalinimo darbų, kurių vertė iki 50 000,00 Eur be PVM, sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti Sutarties priede Nr. 9 „Pasiūlymo forma“, nurodytus darbus (toliau – Darbai).
24. Sudaryta Sutartis yra ilgalaikė, t. y. galiojimas 3 metai. Sutarčiai įsigaliojus, atsakovė Sutartyje nustatyta tvarka pradėjo teikti ieškovei užsakymus Darbams, o ieškovė kartu su UAB „Vilniaus inžinerija“ juos vykdyti. Tačiau praėjus mažiau nei septyniems mėnesiams nuo Sutarties įsigaliojimo, ieškovė pradėjo vėluoti vykdyti užsakymus (nevykdyti Sutartinių įsipareigojimų). Dėl šios priežasties atsakovė 2021 m. birželio 4 d. raštu kreipėsi į ieškovę ir UAB „Vilniaus inžinerija“ informavo, kad pagal atsakovės turimus duomenis, ieškovė 2021 m. birželio 3 d. Klaipėdos regione pagal Sutartį vėluoja atlikti 45 užsakymus Darbams, iš kurių 6 užsakymus vėluoja atlikti daugiau kaip 30 kalendorinių dienų ir 7 užsakymus - 25 ir daugiau dienų. Taip minėtu raštu atsakovė informavo ieškovę, kad jei ieškovė nesiims skubių ir neatidėliotinų veiksmų, kad užsakymai būtų vykdomi laiku, ir atsakovei po 5 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos patikrinus vėluojančius įvykdyti užsakymus nustatys, kad vėluojančių daugiau kaip 30 kalendorinių dienų įvykdyti užsakymų bus daugiau kaip 3, atsakovė spręs klausimą dėl Sutartyje numatytų sankcijų taikymo ieškovei bei spręs klausimą dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo ir ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovė 2021 m. birželio 14 d. raštu papildomai informavo ieškovę apie tai, kad jei ieškovė nesiims skubių ir neatidėliotinų veiksmų, kad užsakymai, nurodyti atsakovės ieškovei siųstame rašte, būtų vykdomi tinkamai, ir atsakovei po 10 darbo dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos patikrinus vėluojančius įvykdyti užsakymus nustatys, kad vėluojančių daugiau kaip 30 kalendorinių dienų įvykdyti užsakymų bus daugiau kaip 3, užsakovė inicijuos Sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo ir spręs dėl rangovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovei 2021 m. birželio 29 d. patikrinus Sutarties vykdymą, buvo nustatyta, kad ieškovė ne tik kad nesumažino užsakymų, vėluojančių įvykdyti daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, skaičiaus, bet jis dar ir padidėjo nuo 6 užsakymų iki 23 užsakymų.
25. Ieškovė, vietoje to, kad imtųsi priemonių ir veiksmų, sutelktų visas savo turimas pajėgas, darbo jėgą, pasitelktų Pirkimo metu nurodytus subrangovus, kurių buvo net 13 įmonių ir kuriuos ketino pasitelkti Sutarties vykdymui, ir sumažintų vėluojančių daugiau kaip 30 kalendorinių dienų užsakymų skaičių iki Sutartyje leistinos ribos, t. y. ne daugiau kaip 3 užsakymų, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl leidimo pasitelkti papildomus subrangovus Sutarties vykdymui. Atsakovė, siekdama užtikrinti Sutartinių įsipareigojimų vykdymą, davė sutikimą ieškovei pasitelkti papildomus subrangovus Sutarties vykdymui. Nepaisant gauto atsakovės sutikimo pasitelkti papildomus subrangovus, kurių iš viso ieškovė turėjo jau net 16 įmonių, ieškovė jokių veiksmų sumažinti vėluojančių daugiau kaip 30 kalendorinių dienų užsakymų kiekio nesiėmė, priešingai – vėluojančių užsakymų skaičius dar labiau išaugo.
26. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė, nepaisant papildomų raginimų, nesiima jokių faktinių veiksmų tinkamam Sutarties vykdymui, 2021 m. liepos 20 d. raštu informavo ieškovę, kad atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 18.8.1 punktu, inicijuoja Sutarties nutraukimą dėl esminio Sutarties pažeidimo ir Sutartis bus laikoma nutraukta po 10 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos.
27. Sutartis su ieškove buvo nutraukta 2021 m. rugpjūčio 31 d. Praėjus teisės aktuose nustatytam apskundimo terminui, atsakovė 2021 m. rugsėjo 6 d. įtraukė ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei tą pačią dieną informavo apie tai ieškovę.
28. Atsakovė nekvestionuoja ieškovės ieškinyje nurodomos teismų praktikos, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju ji nėra aktuali, kadangi cituojamos nutartys priimtos bylose, kuriose reikalavimai dėl tiekėjo pašalinimo iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo nebuvo savarankiški reikalavimai: Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1046-790/2019 nagrinėtoje byloje pagrindinis ieškovo reikalavimas buvo pripažinti sandorius negaliojančiais (reikalavimas ieškovą pašalinti iš nepatikimų tiekėjų sąrašo – išvestinis reikalavimas); kt.
29. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovės cituojama teismų praktika iš esmės neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių. Ieškovė sau palankia linkme interpretuoja savo pačios ieškinyje nurodytą teismų praktiką ir bando įrodyti, kad rangovo bei subrangovo individualūs veiksmai bei atsakomybė turi būti vertinama taikant tas pačias taisykles kaip ir vertinant solidariai atsakingų jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių partnerių. Pažymi, kad tiek Pirkimo procedūrų metu, tiek vykdant Sutartį ieškovei buvo žinoma ir tai įtvirtinta Sutartyje (19.1 punktas), kad pasitelkiami ūkio subjektai solidariai atsakytų tik tuo atveju, jei rangovė Pirkimo procedūrų metu atitikčiai Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams įrodyti būtų rėmusis kitų ūkio subjektų ekonominiais ir finansiniais pajėgumais. Šiuo atveju ieškovė sąmoningai ignoruoja Sutarties nuostatas, nes be aukščiau minėtos, rangovė Sutartimi taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad Sutarties sudarymo momentu ir visą jos galiojimo laikotarpį Darbus atliekantys ir Sutartį vykdantys subrangovai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, būtinas tinkamam Sutarties vykdymui; už subrangovų atliekamų Darbų kokybę ir darbų saugos reikalavimų laikymąsi užsakovei (t. y. atsakovei) atsako rangovė (Sutarties 14.11 punktas). Taigi iš esmės ieškovė įsipareigojo Sutartimi vykdyti subrangovų darbų atlikimo kontrolę, įskaitant, bet neapsiribojant ir terminų laikymąsi. Šiuo atveju rangovė, būdama Sutarties šalimi, netinkamai ją vykdė ir tokiu būdu padarė esminį pažeidimą dėl ko atsakovė Sutartį teisėtai ir pagrįstai nutraukė ir būtent rangovei kyla visos su tuo susijusios teisinės pasekmės, įskaitant įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ieškovė privalo būti įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o jos pašalinimui iš šio sąrašo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti prašymą uždrausti Sutarties neįvykdymą laikyti aplinkybe sudarančia ieškovės pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų pagrindą, numatytą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė UAB ,,Skominta“, veikianti tiekėjų grupėje jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su UAB ,,Vilniaus inžinerija“, su atsakove AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ viešojo pirkimo būdu 2020 m. lapkričio 30 d. sudarė Tipinės skirstomųjų plieninių ir polietileninių dujotiekių ir jų įrenginių, vartotojo dujų sistemų projektavimo paslaugos, įrengimo (statybos, montavimo, prijungimo) rekonstravimo, remonto, techninės priežiūros, gedimų šalinimo darbų, kurių vertė iki 50 000 Eur be PVM, sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); Sutarties galiojimas buvo 3 metai ir jos pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti Sutarties priede Nr. 9 ,,Pasiūlymo forma“ nurodytus darbus. Sutarties faktinis vykdymas buvo perduotas pasitelktam subrangovui UAB ,,Kretingos santechnika“.
31. Dėl vėlavimų vykdant pagal Sutartį užsakymus, atsakovė 2021 m. liepos 20 d. raštu informavo ieškovę, kad vadovaudamasi Sutarties 18.8.1 punktu, inicijuoja Sutarties nutraukimą dėl esminio Sutarties pažeidimo ir Sutartis bus laikoma nutraukta po 10 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos; Sutartis su ieškove buvo nutraukta 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir atsakovė ieškovę 2021 m. rugsėjo 6 d. įtraukė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
32. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2804-934/2021 ieškovės UAB ,,Skominta“ ieškinį atsakovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl atsakovės sprendimo nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-521-553/2022 minėtą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, vadovaudamasi VPĮ 91 straipsniu, 2022 m. kovo 18 d. kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir ieškovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
33. Šiuo nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovės – perkančiosios organizacijos sprendimo įtraukti ieškovę į netinkamai pirkimo sutartį įvykdžiusių (ar jos neįvykdžiusių tiekėjų sąrašą), ir, ieškovės teigimu, iš esmės Sutarties neįvykdymą lėmė ne ieškovės veiksmai, nes būtent Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės pasitelkto subtiekėjo veiksmų, vėluojant vykdyti darbus; Sutarties netinkamą vykdymą de facto nulėmė subrangovo veiksmai, ir nors de jure dėl Sutarties netinkamo įvykdymo liko atsakinga ieškovė, tačiau vertinant jos patikimumą Direktyvos 2014/24, VPĮ bei PĮ prasme, t. y. vertinant būtinybę suvaržyti ieškovės tolesnį dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, ieškovės ir subrangovo veiksmai bei faktinė kaltė turi būti vertinami atskirai bei individualiai – analogiškai kaip jungtinės veiklos sutarties partnerių atveju. Dėl to, ieškovės manymu, susiklosčiusi faktinė situacija nereiškia pačios ieškovės nepatikimumo, o įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra neproporcinga ir neadekvati pasekmė; taip pat mano, kad būtinybę vertinti ieškovės bei subrangovo individualius veiksmus bei atsakomybę, taikant tas pačias taisykles kaip ir vertinant solidariai atsakingų jungtinės veiklos sutarties partnerių individualią atsakomybę, patvirtina Europos Teisingumo Teismo išaiškinimai dėl proporcingumo ir lygiateisiškumo principų bei ETT išaiškinimas, jog požiūris į tiekėją turi būti vienodas ir nepriklausyti nuo jo pasirinktos dalyvavimo pirkime teisinės formos (JVS, rangovas-subrangovas, atskiro juridinio asmens steigimas, kt.).
34. Gi, atsakovės vertinimu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškovė privalo būti įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pašalinimui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo; vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, perkančioji organizacija privalo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukti tiekėją, su kuriuo sutartis buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo, ir tai yra sprendimo nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo pasekmė, o ne atskiras perkančiosios organizacijos savarankiškas sprendimas; be to, šis veiksmas nėra priimamas atskiru perkančiosios organizacijos / perkančiojo subjekto sprendimu.
35. Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Dėl to, sutiktina su atsakove, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu perkančioji organizacija privalo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukti tiekėją, su kuriuo sutartis buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo, ir toks reglamentavimas suponuoja perkančiosios organizacijos / perkančiojo subjekto pareigą, kuri turi būti vykdoma Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka ir terminais. Taigi, tokiu atveju iš esmės yra sprendimo nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo pasekmė, o ne atskiras perkančiosios organizacijos savarankiškas sprendimas. Gi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodė, kad tiekėjų įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagal Lietuvos teisinį reguliavimą yra ne atskiras sprendimas, bet kito sprendimo vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį teisinis padarinys: jei ūkio subjektas sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo neginčija apskritai ar teismas tokį sprendimą pripažįsta teisėtu, atitinkamas ūkio subjektas, vykdęs šią sutartį vienas ar su partneriais, neišvengiamai įtraukiamas (-i) į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad, pirma, negalimos de jure (teisiškai) situacijos, kad perkančioji organizacija dėl esminio sutarties pažeidimo galėtų teisėtai nutraukti sutartį, bet tiekėjas dėl konkretaus atvejo aplinkybių nepatektų į nepatikimų tiekėjų sąrašą; antra, tiekėjas iš esmės gali ginčyti tik vienašalį viešojo pirkimo sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021 45–46 punktai). Nutartyje taip pat pažymėta, kad atitinkamų ūkio subjektų įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą riboja jų teises sudaryti kitas viešojo pirkimo sutartis, o nutraukiant sutartį dėl esminio pažeidimo, iš esmės neatsižvelgiama į sutartį pažeidusios šalies veiksmų subjektyviąją pusę. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką sutarties pažeidimą lėmusios priežastys, pobūdis ir kitos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl tiekėjų teisės dalyvauti kituose pirkimuose ribojimo (pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18). Kasacinis teismas pirmiau nurodyta nutartimi nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, be kita ko, klausimu, ar perkančiosios organizacijos sprendimas įtraukti atitinkamą ūkio subjektą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir taip tam tikrą laiką suvaržyti jo galimybes dalyvauti vėliau skelbiamuose pirkimuose dėl to, jog šis ūkio subjektas esmingai pažeidė su šia perkančiąja organizacija sudarytą sutartį, yra aktas, kurį galima apskųsti teismui.
36. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2804-934/2021 ieškovės UAB ,,Skominta“ ieškinį atsakovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl atsakovės sprendimo nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu atmetė, nustatydamas, jog nuo 2021 m. birželio 4 d. nustatytų 6 vėluojančių užsakymų iki 2021 m. liepos 15 d. informavimo apie sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo, vėluojančių įvykdyti užsakymų skaičius padidėjo iki 33 užsakymų, ir byloje nėra duomenų, jog pati ieškovė būti atlikusi aktyvius veiksmus, siekiant tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovė būtų sudariusi kliūtis įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus; byloje taip pat nėra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu ieškovei būtų teikiami nauji užsakymai. Taip pat sprendime nustatyta, jog atsakovė leido ieškovei pasitelkti subrangovus, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog buvo imtasi realių veiksmų vėluojančius užsakymus ar jų dalį įvykdyti; pati ieškovė 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. S-52-21 nurodė, jog užsakymų vėlavimą nulėmė netinkamas subrangovo pagrindiniams sutarties darbams atlikti pasirinkimas bei negalėjimas pačiai ieškovei sutarties regione atlikti darbus; be to, pati ieškovė nurodė, jog supranta, kad ji yra atsakinga dėl tinkamo subrangovo pasirinkimo ir neneigia savo atsakomybės. Nustatyta, jog ieškovė dėl subrangovo pasitelkimo į atsakovą kreipėsi 2021 m. liepos 7 d., nors sutartis buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 30 d., ir duomenų, dėl kokių priežasčių vėluojant įvykdyti užsakymus ir žinant, kad subrangovai netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė anksčiau nesiėmė veiksmų pasitelkti subrangovus, ieškovė nepateikė, o ir šių aplinkybių neįrodinėjo; vien ta aplinkybė, jog atsakovės leidimas dėl subrangovo įtraukimo buvo duotas praėjus dviem savaitėms savaime neįrodo bendradarbiavimo pareigos nevykdymo. Teismas priėjo išvados, jog atsakovė vykdė bendradarbiavimo pareigą, dėjo protingas pastangas išsaugoti sutartį, sudarė sąlygas sumažinti vėluojančius užsakymus, o nesavalaikį įsipareigojimų vykdymą sąlygojo paties ieškovės nerūpestingas ir neatidus subrangovų pasirinkimas ir / ar negalėjimas tiesiogiai sutarties regione vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi minėtą apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatuodama, kad atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, kad darbai bus atlikti laiku dėl apeliantės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo liko iš esmės nepatenkinti, todėl Sutarties nutraukimas buvo adekvati atsakovės reakcija į tokį apeliantės elgesį, o tai taip pat atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte esminio pažeidimo kriterijų.
37. Taigi, kaip matyti iš minėtų teismų procesinių sprendimų, ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja ir aplinkybes, kas jau yra įrodyta ir nustatyta įsiteisėjusiais sprendimais; ieškovės teiginiai, jog neturėjo galimybės kontroliuoti subrangovės padarytų pažeidimų, yra nepagrįsti, nes nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kas būtent konkrečiai sutrukdė prižiūrėti subrangovės darbų nevykdymą laiku; vien aplinkybės nurodymas, jog buvo nesidomėta Sutarties, kurios šalimi yra pati ieškovė, vykdymu, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, patvirtina buvusį nerūpestingumą, aplaidumą, atsakomybės trūkumą ir nepatikimumą. Pažymėtina, kad rangovė yra verslininkė ir savo srities profesionalė, kuri dalyvavo viešajame pirkime ir jį laimėjusi bei sudariusi sutartį, suteikė atsakovei net tik teisėtus lūkesčius, bet ir prisiėmė įsipareigojimus, kad darbai bus vykdomi kokybiškai ir laiku; galiausiai pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalies nuostatas, ieškovė, kaip generalinė rangovė, atsako atsakovei už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, dėl ko būtent ieškovei ir tenka visos teisinės pasekmės už netinkamą Sutarties vykdymą ar neįvykdymą, įskaitant ir Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo pasekmes – įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
38. Nors ieškovė nurodo, kad tiekėjo veiksmai dėl viešojo pirkimo sutarties neįvykdymo priežasčių turi būti vertinami individuliai – vertinant patikimumo aspektu turi būti laikomasi individualios atsakomybės principo ir remiasi gausia procesiniuose dokumentuose nurodyta Lietuvos teismų bei ESTT praktika, tačiau gi nurodyta teisminė praktika iš esmės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Visų pirma, nepagrįsta ieškovė pozicija teigiant, jog rangovo ir subrangovo individualūs veiksmai bei atsakomybė turi būti vertinama taikant tas pačias taisykles kaip ir vertinant solidariai atsakingų jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių partnerių. Tiek viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek vykdant Sutartį, ieškovei buvo žinoma, kad pagal Sutarties 19.1 punkto nuostatas, pasitelkiami ūkio subjektai solidariai atsakytų tik tuo atveju, jei rangovas pirkimo procedūrų metu atitikčiai pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams įrodyti būtų rėmęsis kitų ūkio subjektų ekonominiais ir finansiniais pajėgumais. Šiuo atveju pagal Sutarties 14.11 punkto sąlygas, už subrangovų atliekamų darbų kokybę bei darbų saugos reikalavimų laikymąsi atsakovei (užsakovei) atsako ieškovė (rangovė). Taigi, pagal minėtas Sutarties nuostatas pati ieškovė įsipareigojo vykdyti subrangovų darbų atlikimo kontrolę, įskaitant, bet neapsiribojant ir terminų laikymąsi. Antra, vien ta aplinkybė, jog Sutarties įgyvendinimui ieškovė 2020 m. gruodžio 1 d. buvo sudariusi su subrangove UAB ,,Kretingos santechnika“ subrangos sutartį, kuria susitarė, jog visus Sutarties darbus atliks subrangovė ir už darbų atlikimą gaus visą užsakovės mokamą kainą (išskyrus šalių sutartą genrangos mokestį), nesudaro pagrindo teigti, kad subrangovė prisiėmė visą atsakomybę dėl Sutartimi nustatytų įsipareigojimų tinkamo ir savalaikio įgyvendinimo atsakovei. Kaip nurodo atsakovė, jai net nebuvo žinomos minėtos subrangos sutarties sąlygos, ir tokia ieškovės pozicija paneigia sutarties aiškinimo nustatytas taisykles CK 6.193 straipsnyje, sutarties uždarumo principą, kuris būtent lemia, jog sutartinė atsakomybė paprastai kyla tik sutartimi susisaisčiusiems asmenims Dėl to atsakovei nesant subrangos sutarties šalimi, ir tik esant trečiuoju asmeniu šios sutarties atžvilgiu, negali kilti jokių teisių ir pareigų. Taigi atsakovei esant tik Sutarties, kuri buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo, šalimi, ieškovė ir įsipareigojo Sutartyje nustatytu laiku atlikti ir perduoti užsakovei užbaigtus Sutartyje numatytus darbus (12.2.1 punktas). Sutiktina su atsakovės teiginiais, jog laikantis ieškovės pozicijos dėl subrangovės atsakomybės, viešojo pirkimo sutarties nuostatos galėtų būti pakeičiamos subrangos sutartimi, kas visiškai neatitiktų minėto sutarties uždarumo principo. Dėl to atmestini ieškovės argumentai, jog subrangovė yra atsakinga už Sutarties neįvykdymą.
39. Taip pat nepagrįsti ieškovės argumentai, kuriais siekiama eliminuoti jos atsakomybę pagal Sutartį, teigiant, jog atsakovė užduotis darbų vykdymui pateikdavo tiesiogiai subrangovo darbuotojams, rezultatus subrangovas perduodavo tiesiogiai užsakovei ir visi atliktų darbų aktai yra pasirašyti tik užsakovės bei subrangovo atstovų, o rangovė nei į užduoties pateikimo, nei į įgyvendinimo, nei į rezultatų perdavimo grandinę nebuvo įtraukiama. Visų pirma, Sutarties 8.4 punkte nustatyta, kad rangovės kontrahento sutartinių įsipareigojimų nevykdymas nėra laikomas svarbia aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima pratęsti Sutartyje numatytų Darbų atlikimo terminą, dėl ko rangovė net siekdama pratęsti darbų vykdymo terminą, nebūtų galėjusi remtis aplinkybe, jog subrangovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Antra, byloje nėra pateikta duomenų apie visišką ieškovės nedalyvavimą Sutarties įgyvendinime, priešingai, kaip nurodo atsakovė, visi užsakymai pirmiausiai buvo perduodami ieškovei ir tokiu būdu buvo žinoma apie juos; be to, kaip nurodo atsakovė, Sutarties vykdymui ieškovė buvo pasitelkusi iš viso 16 subrangovų, todėl turėjo galimybes imtis tinkamų veiksmų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimui. Taigi, esant esminiam Sutarties pažeidimui, ką patvirtino ir tarp šalių kilusį ginčą nagrinėję teismai, visa teisinė atsakomybė ir padariniai tenka būtent ieškovei.
40. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys yra atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
41. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl jų priteisimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.