Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-02 · Administracinė byla Nr. I-4332-473/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-28-261/2019Nutartis · 2019-04-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-02
Bylos Nr.
I-4332-473/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02871-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
V. I.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4332-473/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02871-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3; (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. I. (V. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00666 (toliau – Sprendimas), įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2). Skunde paaiškina, kad su sutuoktiniu E. V. Z. susipažino 2017 metais ir iki santuokos bendravo daugiau nei metus laiko. Pareiškėjos sutuoktinis į (duomenys neskelbtini) atvykdavo dažniau, kadangi čia turėjo verslo reikalų. Iki santuokos pareiškėja buvo atvykusi į Vilnių. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Oftalmologijos centre, esančiame Grybo g. 32A, Vilniuje, pareiškėjai buvo padaryta regėjimo korekcijos operacija, kurią apmokėjo tuo metu dar būsimas jos sutuoktinis, kadangi pareiškėja neturėjo reikalingos sumos užmokėti už tokią operaciją. Paaiškina, kad pareiškėja susituokė 2018 m. balandžio 3 d., santuoka įregistruota Vilniaus civilinės metrikacijos biure. Nekelti iškilmingų vestuvių, o tik įregistruoti santuoką buvo pareiškėjos ir jos sutuoktinio apsisprendimas. Pareiškėjos tėvai apie tokį sprendimą žinojo. Atsakovo Sprendime nurodoma tikrovės neatitinkanti aplinkybė, kad pareiškėjos sutuoktinis nepažįsta jos tėvų. Apie pažintį ir bendravimą su pareiškėjos tėvais sutuoktinis informavo migracijos darbuotojus, tačiau Sprendime nurodyta kitaip. Pareiškėja iš savo sutuoktinio žino, kad jo mama turi sveikatos sutrikimų, todėl bendravimas su ja yra komplikuotas. Dėl teisės aktų, nustatančių užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje terminus, pareiškėja negali atvykti bent kiek ilgesniam laikui, todėl pareiškėjos daiktų vyro bute nėra labai daug. Pareiškėja yra susituokusi palyginti neseniai, bendras sutuoktinių gyvenimas tik prasideda, todėl mano, kad ši aplinkybė Sprendime pakomentuota itin tendencingai. Paaiškina, kad leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neturi, todėl negali įsidarbinti. Šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) pedagoginiame institute (anglų kalbą ir literatūrą), turi pedagoginio darbo vidurinėje mokykloje praktikos. Būdama Lietuvoje baigė pirmą lietuvių kalbos kursų etapą, lietuvių kalbos mokysis ir toliau. Dėl buvimo Lietuvos Respublikoje terminų kartu su sutuoktiniu nemažai laiko praleidžia užsienyje. Pareiškėjos sutuoktinis taip pat atvyksta į (duomenys neskelbtini). Apie aplinkybes, kodėl pakankamai daug laiko norėdami būti kartu turi praleisti ne Lietuvos Respublikoje, Departamento darbuotojams turi būti žinoma. Nors atsakovas Sprendime akcentuoja, kad sutuoktinio kaimynai pareiškėjos nemato ar nematė, tačiau buvimo (lankymosi) Lietuvos Respublikoje terminų specifika Sprendime neatsispindi. Pareiškėja paaiškina, kad savo pavardės iš karto po santuokos nekeitė dėl objektyvių aplinkybių – didelių sunkumų keičiant vairuotojo ir su studijomis susijusius dokumentus, tačiau dokumentus pavardės keitimui teiks, kaip ir yra numatę. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, mano, kad Sprendimas grindžiamas tik prielaidomis ir yra priimtas tendencingai ir selektyviai vertinant aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16-20). Nurodo, kad jis Sprendime nebuvo konstatavęs, kad pareiškėjos sutuoktinis Lietuvos Respublikos pilietis E. V. Z. nepažįsta jos šeimos narių, kaip skunde teigia pareiškėja, tačiau nurodė, kad jis nesuteikė aiškios informacijos apie sutuoktinės gimines ir artimuosius, negalėjo nurodyti, kuo šie užsiima, kodėl nedalyvavo vestuvių rengimo procese bei neatvyko į vestuves. Departamento Imigracijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, kad tarp sutuoktinių yra 26 metų skirtumas, minėta užsienietė po santuokos sudarymo pavardės nepakeitė, todėl siekdamas įvertinti, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoka, sudaryta 2018 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, yra fiktyvi, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 43 straipsnio 4 dalimi ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. Įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – Aprašas) 92 punktu, su 2018 m. liepos 11 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – Migracijos valdyba), kurios prašė nustatyti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka (atlikti sutuoktinių apklausą raštu, patikrinti gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), apklausti kitus šeimos narius ir kaimynus). 2018 m. liepos 20 d. vykusio patikrinimo metu Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius nustatė, kad bute, adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena pareiškėjos sutuoktinis E. V. Z.. Jis paaiškino, kad su sutuoktine gyvena čia, Lietuvoje, parodė keletą sutuoktinių nuotraukų rėmeliuose ir atostogų nuotraukas telefone. Atkreipė dėmesį, kad, Migracijos valdybos įgaliotiems valstybės tarnautojams paprašius parodyti pareiškėjos daiktus ir drabužius, E. V. Z. parodė vieną stalčių ir paaiškino, kad tai yra sutuoktinės drabužiai. Tame pačiame name įsikūrusių Valakampių socialinių paslaugų namų darbuotoja Migracijos valdybos įgaliotiems valstybės tarnautojams nurodė, kad labai retai mato E. V. Z. sutuoktinę ir negalėjo tiksliai pasakyti, kada matė paskutinį kartą. Taigi, atsakovui kilo pagristų abejonių, ar sutuoktiniai gyvena kartu. Pati pareiškėja neginčija faktinės aplinkybės, kad iki santuokos sudarymo buvo atvykusi į Lietuvos Respubliką ir gyveno savo sutuoktinio bute, taigi, aplinkybė, kad patikrinimo metu pareiškėjos sutuoktinis be vieno stalčiaus su drabužiais negalėjo nurodyti jokių kitų pareiškėjos daiktų bute, pagrįstai buvo įvertinta kaip sudaranti rimtą pagrindą manyti, kad pareiškėja su sutuoktiniu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog pareiškėja negyvena su savo sutuoktiniu, patvirtino ir tai, kad pareiškėjos sutuoktinio kaimynai paliudijo, kad labai retai mato E. V. Z. sutuoktinę ir kada matė paskutinį kartą, tiksliai pasakyti negalėjo. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja su sutuoktiniu 2018 m. liepos 27 d. atvyko į Migracijos valdybą į apklausą. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius 2018 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad apklausos metu E. V. Z. negalėjo nurodyti tikslių datų, kada susitikinėjo su sutuoktine, kada vyko pas ją į svečius ir kiek tai truko, nesuteikė aiškios informacijos apie sutuoktinės gimines ir artimuosius, negalėjo nurodyti, kuo šie užsiima, kodėl nedalyvavo vestuvių rengimo procese bei neatvyko į vestuves. Pareiškėja nesugebėjo paaiškinti, iš kokių lėšų jų šeima gyvena, nurodė, kad sutuoktinis nedirba, nors E. V. Z. paaiškino, kad dirba dviejose darbovietėse. Departamento Imigracijos skyrius, įvertinęs sutuoktinių užpildytus apklausos lapus, nustatė, kad pareiškėja nepažįsta sutuoktinio tėvų, taip pat nesutampa sutuoktinių atsakymai dėl bendrų draugų, E. V. Z. neteisingai nurodė santuokos sudarymo datą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, 2018-08-13 Departamento Imigracijos skyrius elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – Migracijos skyrius) ir paprašė nuvykti E. V. Z. motinos O. V. Z. deklaruotu gyvenamuoju adresu ir apklausti dėl sūnaus sudarytos santuokos su pareiškėja. Atsakovas gavo Migracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinį pranešimą, kuriame teigiama, kad pareiškėjos sutuoktinio motina O. V. Z. buvo labai nustebusi dėl sūnaus sudarytos santuokos, paaiškino, kad apie tai nieko nežinojusi ir marčios niekada nemačiusi. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad savo sutuoktinio motinos nepažįsta dėl O. V. Z. sveikatos sutrikimų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nei atsakovui, nei teismui nepateikė, apklausos metu šių duomenų taip pat nebuvo pateikusi (apklausos lape, atsakant į klausimą apie sutuoktinio gimines, pareiškėjos buvo paprašyta nurodyti priežastį, kodėl nepažįsta sutuoktinio giminių, tačiau pareiškėja jokios priežasties nebuvo nurodžiusi). Taigi atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad sutuoktiniai kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, apie save, apie kitas gyvenimo aplinkybes pateikia neišsamius duomenis, kai kurie jų pateikti faktai nesutampa, pareiškėja nepažįsta sutuoktinio motinos, jų šeimų nariai nedalyvavo vestuvių rengimo procese, neatvyko į jų vestuves, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjos ir E. V. Z. sudaryta santuoka yra fiktyvi, t. y. jų santuoka sudaryta siekiant gauti leidimą laikinai gyventi ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis Aprašo 91 punktu, buvo nustatyti veiksniai, dėl kurių gali atsirasti rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka: susituokus negyvenama kartu (Aprašo 91.1 papunktis); sutuoktiniai netvarko bendro ūkio (Aprašo 91.2 papunktis); sutuoktiniai apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis (Aprašo 91.4 papunktis). Atsakovas taip pat paaiškino, kad Sprendime, be kita ko, buvo nurodyta, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo jos siekio gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, t. y. konstatuota, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Taigi, Departamentas, įvertinęs patikrinimo metu gautą informaciją, pareiškėjos ir jos sutuoktinio apklausos lapuose esančius neatitikimus, taip pat tai, kad jie nuo pat santuokos sudarymo negyvena kartu, netvarko bendro ūkio, bei vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-00666 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei V. I.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 11 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje remdamasi tuo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis, Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 21-33). Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėja pateikė galiojantį kelionės dokumentą, santuokos sudarymo įrašo kopiją, AB „Swedbank“ banko pažymą apie turimas lėšas bei kitus dokumentus.

Iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. balandžio 3 d. santuokos sudarymo įrašo Nr. 927 matyti, kad 2018 m. balandžio 3 d. buvo įregistruota santuoka tarp E. V. Z. ir V. I., kuri po santuokos sudarymo pasiliko I. pavardę (b. l. 39).

E. V. Z. Departamentui pateikė 2018 m. balandžio 11 d. pareiškimą, kuriame nurodė, kad įsipareigoja materialiai remti (duomenys neskelbtini) V. I., kol ji gyvens Lietuvos Respublikoje (b. l. 43).

Departamentas Migracijos valdybai 2018 m. liepos 11 d. išsiuntė raštą Nr. (15/4-21) 10K-28304 „Dėl sudarytos santuokos įvertinimo“, kuriame nurodė, kad yra įtarimų, jog santuoka tarp V. I. ir E. V. Z. gali būti fiktyvi, todėl prašė nustatyti, ar sutuoktiniai gyvena kartu ir tvarko bendrą ūkį, prašė atlikti sutuoktinių apklausą raštu, patikrinti gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, taip pat prašė apklausti kitus šeimos narius ir kaimynus (b. l. 49).

Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresnioji specialistė 2018 m. rugpjūčio 10 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl sudarytos santuokos patikrinimo“, kuriame nurodė, kad, 2018 m. liepos 20 d. 11.15 val. Migracijos valdybos darbuotojoms nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), duris atidarė vyras, kuris prisistatė esantis E. V. Z. (b. l. 51). Migracijos valdybos darbuotojų paklaustas, kaip dažnai čia atvažiuoja jo žmona ir kada jis paskutinį kartą matė ją, šis atsakė, kad prieš kelis mėnesius ir greitai vėl pamatys; bilietai jau yra nupirkti ir ji atskris į Lietuvą 2018 m. liepos 25 d. Paaiškino, kad su žmona gyvena čia, Lietuvoje, ir labai retai žmona išvažiuoja į (duomenys neskelbtini) aplankyti giminaičių. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, užėjus į butą, svetainėje stovėjo rėmeliuose keletas sutuoktinių nuotraukų, paprašius parodyti daugiau bendrų nuotraukų, E. V. Z. parodė telefone atostogų nuotraukas. Migracijos valdybos darbuotojų paprašius parodyti žmonos daiktus ir drabužius, E. V. Z. nuvedė jas prie didelės drabužių spintos, atidaręs vieną stalčių, paaiškino, kad čia yra žmonos drabužiai. E. V. Z. ir jo žmonai V. I. buvo įteikti šaukimai (vyras pasirašė raštiškai, kad perduos žmonai) atvykti į Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių 2018 m. liepos 27 d. Tame pačiame name yra įsikūrę Valakampių socialinių paslaugų namai, jų darbuotoja atsakė, kad minėtame bute gyvena Z. ir labai retai mato jo moterį; paklausus, kaip dažnai čia atvažiuoja Z. žmona ir kada ją paskutinį kartą matė, darbuotoja tiksliai pasakyti negalėjo.

Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus l. e. vyriausiasis specialistas 2018 m. liepos 30 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl V. I. ir E. V. Z. santuokos įvertinimo“ , kuriame nurodė, kad 2018 m. liepos 27 d. nuo 10 val. iki 11.15 val. bendravo su nurodytais asmenimis bei atliko jų apklausą (b. l. 54). Apklausos metu E. V. Z. negalėjo nurodyti tikslių datų, kada susitikinėjo su savo sutuoktine, kada vyko pas ją į svečius ir kiek tai truko, nesuteikė aiškios informacijos apie sutuoktinės gimines, artimuosius, negalėjo nurodyti, kuo šie užsiima, kodėl nedalyvavo vestuvių rengimo procese bei neatvyko jų paminėti. V. I. apklausos metu nesugebėjo paaiškinti, iš kokių lėšų gyvena su sutuoktiniu, nurodė, kad sutuoktinis nedirba, nors apklausiamas E. V. Z. paaiškino, kad dirba dviejose darbovietėse.

Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu paštu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui išsiuntė pranešimą, kuriame prašė nuvykti E. V. Z. motinos O. V. Z. deklaruotu gyvenamuoju adresu ir apklausti dėl sūnaus sudarytos santuokos su pareiškėja (b. l. 72).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus specialistė 2018 m. rugpjūčio 14 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 20-IL-3307 „Dėl atlikto patikrinimo“, kuriame nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. 8.30 val. nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), duris atidarė senyvo amžiaus moteris, prisistačiusi O. V. Z. (b. l. 76). Ji buvo labai nustebusi dėl sūnaus E. V. Z. sudarytos santuokos, paaiškino, kad apie tai nieko nežinojusi, marčios niekada nemačiusi. Nors su sūnumi dažniausiai bendrauja telefonu, kartais jis aplanko ją (duomenys neskelbtini), tačiau apie santuoką nieko nesakė.

O. V. Z. 2018 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinime nurodė, kad nieko apie sūnaus sudarytą santuoką su (duomenys neskelbtini) V. nežino; jokios marčios jai nepristatė ir nieko nesakė apie tai; sūnus, su kuriuo bendrauja telefonu ir kartais atvažiuoja ją aplankyti į (duomenys neskelbtini), jai nesakė, kad susituokė (b. l. 75).

Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (iki 2018-06-30 galiojusi Įstatymo redakcija) ir 12 punktu, 2018 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 31-00666 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei V. I.“(b. l. 4-7).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vielą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardytos faktinės aplinkybės, kurios suponuoja normoje Įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą (iki 2018-06-30 galiojusi Įstatymo redakcija), išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmones viduje, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Skundžiamu Sprendimu buvo atsisakyta pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nustačius, jog yra pagrindo manyti, kad pareiškėjos sudaryta santuoka yra fiktyvi.

Įstatymo 2 straipsnio 6² dalyje nustatyta fiktyvios santuokos sąvoka. Fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.

Aprašo 91 punktas nustato veiksnius, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad santuoka yra fiktyvi: susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu (91.1 p.); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio (91.2); iki santuokos arba iki registruotos partnerystės sutarties sudarymo asmenys niekada anksčiau nebuvo susitikę (91.3); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis (91.4); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, nekalba abiem suprantama kalba (91.5); santuokai arba registruotos partnerystės sutarčiai sudaryti buvo sumokėti pinigai (išskyrus kraičio forma duotus pinigus, jeigu tuokiasi piliečiai tų šalių, kuriose kraičio davimas yra įprastas dalykas) (91.6); yra įrodymų, kad vienas ar abu sutuoktiniai praeityje buvo sudarę fiktyvių santuokų arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, praeityje buvo sudarę fiktyvių registruotų partnerysčių (91.7); yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką arba vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra sudarę fiktyvią registruotą partnerystę (91.8).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Departamentas Migracijos valdybai 2018 m. liepos 11 d. išsiuntė raštą Nr. (15/4-21) 10K-28304 „Dėl sudarytos santuokos įvertinimo“, kuriame nurodė, kad yra įtarimų, jog santuoka tarp V. I. ir E. V. Z. gali būti fiktyvi, todėl prašė nustatyti, ar sutuoktiniai gyvena kartu ir tvarko bendrą ūkį, prašė atlikti sutuoktinių apklausą raštu, patikrinti gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, taip pat prašė apklausti kitus šeimos narius ir kaimynus (b. l. 49). Departamentas 2018 m. rugpjūčio 13 d. gavo Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštą kartu su šio skyriaus 2018 m. liepos 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniais pranešimais bei sutuoktinių apklausos lapais (b. l. 50–62, 122-123). 2018 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniame pranešime „Dėl sudarytos santuokos patikrinimo“ nurodyta, kad, 2018 m. liepos 20 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė vyras, prisistatė esantis E. V. Z.. Specialisčių paklaustas, kaip dažnai čia atvažiuoja jo žmona ir kada jis paskutinį kartą matė ją, šis atsakė, kad prieš kelis mėnesius ir greitu laiku vėl ją pamatys; bilietai jau nupirkti ir ji atskris į Lietuvą 2018 m. liepos 25 d. Paaiškino, kad su žmona gyvena čia, Lietuvoje, ir labai retai žmona išvažiuoja į (duomenys neskelbtini) aplankyti giminaičių. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad užėjus į butą, svetainėje stovėjo rėmeliuose keletas sutuoktinių nuotraukų, paprašius parodyti daugiau bendrų nuotraukų, E. V. Z. parodė telefone atostogų nuotraukas. Specialisčių paprašius parodyti žmonos daiktus ir drabužius, E. V. Z. nuvedė jas prie didelės drabužių spintos ir, atidaręs vieną stalčių, paaiškino, kad čia yra žmonos drabužiai. E. V. Z. ir jo žmonai V. I. buvo įteikti šaukimai (vyras pasirašė raštiškai, kad perduos žmonai) atvykti į Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių 2018 m. liepos 27 d. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad tame pačiame name yra įsikūrę Valakampių socialinių paslaugų namai, todėl specialistės darbuotojų pasiteiravo, kas minėtame bute gyvena. Darbuotoja atsakė, kad gyvena Z. ir labai retai mato jo moterį; paklausus, kaip dažnai čia atvažiuoja Z. žmona ir kada ją paskutinį kartą matė, darbuotoja tiksliai pasakyti negalėjo. 2018 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime „Dėl V. I. ir E. V. Z. santuokos įvertinimo“ nurodyta, kad 2018 m. liepos 27 d. nuo 10 val. iki 11.15 val. buvo bendrauta su nurodytais asmenimis bei atlikta jų apklausa (b. l. 54). Apklausos metu E. V. Z. negalėjo nurodyti tikslių datų, kada susitikinėjo su savo sutuoktine, kada vyko pas ją į svečius ir kiek tai truko, nesuteikė aiškios informacijos apie sutuoktinės gimines ir artimuosius, negalėjo nurodyti, kuo šie užsiima, kodėl nedalyvavo vestuvių rengimo procese bei neatvyko jų paminėti. V. I. apklausos metu nesugebėjo paaiškinti, iš kokių lėšų ji gyvena su sutuoktiniu, nurodė, kad sutuoktinis nedirba, nors apklausiamas E. V. Z. paaiškino, kad dirba dviejose darbovietėse.

Įvertinus pareiškėjos ir jos sutuoktinio apklausos lapuose pateiktus atsakymus į klausimus (b. l. 56-59), teismui kyla pagrįstų abejonių dėl sutuoktinių gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo. E. V. Z. apklausos metu nurodė, kad santuoka sudaryta 2018 m. balandžio 2 d., tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad santuoka sudaryta 2018 m. balandžio 3 d. (b. l. 39). Pagrįstų abejonių kelia santuokos datos nežinojimas ne vien dėl to, kad santuoka yra vienas iš svarbiausių gyvenimo įvykių, bet ir dėl to, kad nuo santuokos sudarymo iki apklausos nebuvo praėję net pusė metų. E. V. Z. į klausimą, ar buvo sumokėti pinigai santuokai sudaryti, atsakė, kad ne, nors už santuokos įregistravimą Civilinės metrikacijos skyriuje turi būti mokamas 20 Eur mokestis. Pareiškėjos sutuoktinis į klausimą, ar jo sutuoktinė pažįsta jo tėvus, brolius, seseris bei kitus giminaičius, atsakė, kad nepažįsta. Pareiškėja skunde nurodė, kad iš sutuoktinio žino, kad jo mama turi sveikatos problemų, todėl bendravimas su ja yra komplikuotas. Apklausos lape (b. l. 60-62, 122-123) atsakant į kausimą apie sutuoktinio gimines, pareiškėjos buvo paprašyta nurodyti priežastį, kodėl nepažįsta sutuoktinio giminių, tačiau jokios priežasties nenurodė; pareiškėja apklausos lape nurodė, kad jos sutuoktinis nedirba, tačiau pastarasis nurodo, kad turi daugiametį verslą (b. l. 56-59). Pažymėtina, kad šios aplinkybės vertintinos kaip vienos iš svarbiausių vienas kito sutuoktinių gyvenimo faktų, tačiau kurių, kaip nustatyta, sutuoktiniai arba nežinojo, arba dėl jų pasisakė skirtingai, arba atsakė lakoniškai, tai kelia pagrįstų įtarimų dėl sutuoktinių realaus santuokinio gyvenimo, siekio bendrai plėtoti šeimos santykius. Iš apklausos klausimų matyti, kad jie buvo aiškūs ir suprantami, į kuriuos atsakyti sutuoktiniams neturėjo būti sudėtinga. Šiuo atveju tiek pareiškėjos, tiek jos sutuoktinio apklausa abejonių dėl santuokos fiktyvumo neišsklaidė.

Be to, Departamentas 2018 m. rugpjūčio 14 d. iš Migracijos skyriaus gavo papildomos medžiagos (b. l. 72-76). Migracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 20-IL-3307 „Dėl atlikto patikrinimo“ nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), duris atidarė senyvo amžiaus moteris, prisistačiusi O. V. Z., kuri buvo labai nustebusi dėl sūnaus E. V. Z. sudarytos santuokos, paaiškino, kad apie tai nieko nežinojo, marčios niekada nematė. Nors su sūnumi dažniausiai bendrauja telefonu, kartais jis aplanko ją (duomenys neskelbtini), tačiau apie santuoką nieko nesakė (b. l. 76). O. V. Z. 2018 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinime nurodė, kad nieko apie sūnaus sudarytą santuoką su (duomenys neskelbtini) V. nežino; jokios marčios jai nepristatė ir nieko nesakė apie tai, todėl marčios nepažįsta; sūnus, su kuriuo ji bendrauja telefonu ir kartais atvažiuoja ją aplankyti į (duomenys neskelbtini), jai nesakė, kad susituokė (b. l. 75).

Atsižvelgęs į tai, kad sutuoktiniai kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, sutuoktiniai apie save, apie kitas jų gyvenimo aplinkybes pateikia neišsamius duomenis, kai kurie jų pateikti faktai nesutampa, V. I. nepažįsta sutuoktinio motinos, taip pat jų šeimų nariai nedalyvavo vestuvių rengimo procese bei neatvyko į jų vestuves, teismas daro išvadą, yra rimtas pagrindas manyti, kad V. I. ir E. V. Z. sudaryta santuoka yra fiktyvi.

Įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog yra veiksniai, leidžiantys manyti, kad V. I. ir E. V. Z. santuoka yra fiktyvi, nes susituokę sutuoktiniai negyvena kartu (Aprašo 91.1 papunktis); sutuoktiniai netvarko bendro ūkio (Aprašo 91.2 papunktis); sutuoktiniai apie bendravimą iki santuokos pateikia prieštaringus duomenis (Aprašo 91.4 papunktis). Be to, atlikta E. V. Z. motinos apklausa ir aplinkybės, kad ji nežino sūnaus santuokos sudarymo fakto, patvirtina Departamento Imigracijos skyriaus įtarimus dėl (duomenys neskelbtini) pilietės V. I. ir Lietuvos Respublikos piliečio E. V. Z. santuokos tikrojo tikslo. Pažymėtina, kad pareiškėjos ir E. V. Z. santuoka sudaryta 2018 m. balandžio 3 d. (b. l. 39), tačiau, kaip minėta anksčiau, sutuoktiniai nuo pat santuokos sudarymo negyvena kartu, netvarko bendro ūkio, be to, apie save, apie kitas jų gyvenimo aplinkybes pateikia neišsamius duomenis, kai kurie jų pateikti faktai nesutampa, pareiškėja nepažįsta sutuoktinio motinos, taip pat jų šeimų nariai nedalyvavo vestuvių rengimo procese bei neatvyko į jų vestuves, todėl Departamentas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kadangi nei teismui, nei atsakovui priešingas išvadas leidžiantys įrodymai nepateikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad santuoka tarp pareiškėjos ir E. V. Z. buvo sudaryta ne dėl šeiminių tikslų, o siekiant V. I. gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis jo suteikiamomis teisėmis.

Siekdama pagrįsti savo poziciją, pareiškėja pateikė teismui nuotraukas ir banko išrašus (b. l. 89-96, 105-120). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis darytos pateiktos nuotraukos. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad šios nuotraukos ir pavedimų išrašai nebuvo pateikti Departamentui nei kartu su prašymu, nei apklausų metu. Teismo nuomone, nuotraukos ir išrašai nepatvirtina, kad sutuoktiniai gyvena kartu ir tvarko bendrą ūkį, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos pateikti duomenys nepaneigia Departamento sprendime padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad nei teismui, nei atsakovui nėra pateikta jokių kitų įrodymų, paneigiančių atsakovo nustatytas aplinkybes. Pareiškėja skunde teismui iš esmės daugiau tik deklaratyviai įrodinėja santuokos tikrumą, pabrėždama, kad būtent atsakovas nemotyvavo sprendimo dėl santuokos fiktyvumo, tačiau siekdami, kad kito sutuoktinio atžvilgiu būtų priimtas teigiamas sprendimas, abu sutuoktiniai turėtų dėti maksimalias pastangas įrodinėdami sudarytos santuokos tikrumą ir įrodinėjimas neturėtų būti vien tik formalus. Šiuo atveju pareiškėjai įrodinėjant, kad Sprendimas priimtas tendencingai, tokių prieštaravimų nepakanka skundžiamo sprendimo ydingumui įrodyti. Pareiškėja skunde paaiškina, kad jos galimybės atvykti į Lietuvos Respubliką, neturint leidimo laikinai gyventi, yra ribotos, tačiau šis teiginys savaime nepaneigia fakto, kad ji su savo sutuoktiniu kartu negyvena, netvarko bendro ūkio.

Atsakovo Sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas praktiką pažymėjo, kad Migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Be to, LVAT pažymėjęs, kad, vertindami užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į anksčiau nurodytas Lietuvos migracijos politikos gaires (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3009-624/2017). Pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo ir sąlygų (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015). Kaip jau buvo minėta, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, jos siekio kurti šeiminius santykius su Lietuvos Respublikos piliečiu E. V. Z., todėl darytina išvada, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, nes jos tikslas nėra šeiminių ryšių tęstinumas, bet tik įteisinimas savo buvimo Šengeno valstybėse. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nustatė, kad yra rimtas pagrindas, kad gali kilti minėtos užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjos sudaryta santuoka yra fiktyvi, t. y. ši santuoka buvo sudaryta ne dėl šeiminių tikslų, o siekiant pareiškėjai gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis jo suteikiamomis teisėmis. Teismui nepateikti įrodymai, kad pareiškėja turi kitų ilgalaikių socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Pažymėtina, kad šių aplinkybių nenustatė ir atsakovas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Departamentas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoka nėra fiktyvi, tyrimą atliko nuosekliai ir objektyviai t. y. pareiškėja ir jos sutuoktinis buvo tikrinami nurodytoje gyvenamojoje vietoje, organizuota abiejų sutuoktinių apklausa. Taigi, teismas neturi pagrindo Departamento Sprendimą vertinti kaip priimtą pažeidžiant pagrindines procedūras ar taisykles, atliktą vien tik formaliai ar paremtą vien tik spėjimais ir įtarimais. Departamento atlikto tyrimo metu priimtos išvados užtikrino objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.

Teismas pažymi, kad nors pareiškėja nesutinka su Sprendimo išvadomis, tačiau teismui jokių dokumentų, galinčių paneigti šias išvadas, nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, esą pareiškėjos santuoka nėra fiktyvi, nesudaro pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-00666 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei V. I.“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja taip pat teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. I. (I.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėRasa Ragulskytė-Markovienė