- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-02
- Bylos Nr.
- e2A-1257-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-3334-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- G. G.
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lietuvoje, ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 252,39 Eur skolą, 46 Eur delspinigių, 5 proc. procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele 2“ 2004-12-15 sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-07-14 sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-07-25 sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-07-25 sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias pradinis kreditorius teikė atsakovui judriojo ir/arba fiksuoto telefono ryšio paslaugas ir, jei nustatyta sutarčių sąlygose, papildomas paslaugas bei SIM kortelę ir/ar judriojo/fiksuoto ryšio telefoną sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Nors atsakovui buvo teikiamos mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugos ir sąskaitos už suteikimas paslaugas įsipareigojimams pagal sutartis vykdyti, tačiau atsakovas su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsiskaitė, pagal 2009-06-30 išrašytą sąskaitą Nr. 33375246, likdamas skolingas pradiniam kreditoriui 252,39 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas G. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys neįrodytas ir prašė taikyti CK 1.125 str. 6 d. numatytą ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 252,39 Eur skolą, 5 procentus metines procesines palūkanas už priteistą 252,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad Lindorff Oy ir UAB „Tele2“ 2015-02-27 pasirašė Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Tele 2“ sutartyje nurodyta tvarka ir sąlygomis perleido Lindorff Oy reikalavimo teises į UAB „Tele 2“ skolininkų pradelstas gautinas sumas, atsiradusias iš UAB „Tele2“ veiklos, susijusios su telekomunikacinių ryšių paslaugų teikimu ir įrangos perdavimu (2015-02-27 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutarties 2.1. p.), tarp jų ir atsakovo 252,39 Eur skolą. Atsakovas su UAB „Tele2“ 2004-12-15, 2006-07-14, 2006-07-25 sudarė 4 mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartis, pagal kurias UAB „Tele2“ įsipareigojo teikti judriojo telefono ryšio paslaugas ir už atitinkamą atlygį ir suteikti teisę naudotis mobiliojo ryšio techninėmis priemonėmis, o atsakovas įsipareigojo naudotis šiomis paslaugomis ir mokėti už paslaugas mokesčius, nustatytus UAB „Tele2“ patvirtintuose kainoraščiuose (sutarčių 1.1 p.).
Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovas neginčija paslaugų sutarties su UAB „TELE2“ sudarymo fakto, tačiau prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, neįrodytą bylos medžiaga, ir prašo pagal CK 1.125 str. 6 d. taikyti ieškinio senatį. Teismas atsakovo reikalavimo netenkino, konstatuodamas, kad tarp šalių kilusiems santykiams taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 m. Nurodė, kad santykiams, kylantiems 2004-12-15 mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutarties pagrindu, galėtų būti taikoma ieškinio senatis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši sutartis pasirašyta telefono numeriui (duomenys neskelbtini) ir buvo sutarta dėl 18 mėn. mokėjimo planas „Verslas“, o 2006-07-25 pasirašyta mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartis tam pačiam telefono numeriui – (duomenys neskelbtini), laikytina, kad skola telefono numeriui (duomenys neskelbtini) skaičiuojama 2006-07-25 mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutarties pagrindu ir 2004-12-15 sutartis negalioja.
Teismas, tenkindamas iš dalies ieškinį, vertino ieškovo teismui pateiktą UAB „Tele 2“ 2009-06-30 PVM sąskaitą faktūrą (Nr. 33375246) 252,39 Eur (871,44 Lt) sumai, nurodydamas, kad nors atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu, tačiau teismui nepateikė skolos sumokėjimą patvirtinančių įrodymų (CPK 12 str., 178 str.). Todėl teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo įsiskolinimo pirminiui kreditoriui faktą, o atsakovas nepateikė ne tik įrodymų, patvirtinančių, jog jis nesinaudojo pirminio kreditoriaus teikiamomis paslaugomis, bet ir įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra atsiskaitęs už suteiktas paslaugas. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 46 Eur delspinigių, tačiau iš UAB „Tele2“ ir atsakovo pasirašytos sutarties matyti, kad 7.5. p. šalys susitarė dėl to, jog atsakovui neapmokėjus jam išrašytų sąskaitų, šis, UAB „Tele2“ pareikalavus, privalės mokėti 0,1 procento (0,02 procento) dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos sumos. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Tele2“ sąskaitose už atsakovui suteiktas paslaugas skaičiavo delspinigius atsakovui, į bylą pateiktose sąskaitose delspinigiai nenurodomi, todėl teismas sprendė, kad pradinis kreditorius savo teise reikalauti delspinigius nepasinaudojo. Teismas taip pat nurodė, kad iš pateiktos Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutarties negalima spręsti, jog teisę reikalauti delspinigių pradinis kreditorius perleido ieškovui cesijos sutartimi, nes išraše iš priedo Nr. 1 prie 2009-03-31 sutarties Nr. 09-20-21 nurodyta tik 252,39 Eur atsakovo skola, o delspinigiai (netesybos) nenurodyti. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pradinis kreditorius UAB „Tele2“ neskaičiavo atsakovui delspinigių, taip pat įvertindamas 2015-02-25 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutarties ir jos priedo Nr. 1 turinį, bei naujo kreditoriaus delsimą kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo, siekdamas išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir apriboti galimybes ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo prašomų priteisti delspinigių dalyje.
Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys patenkinamas 84,58 proc. priteisiant 252,39 Eur, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 84,58 proc. jo turėtų 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), t.y. 12,69 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lietuvoje, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimą dalyje dėl 46 Eur delspinigių ir 15,00 Eur žyminio mokesčio nepriteisimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Dėl Lindorff Oy perleistų reikalavimo teisių apimties. Teismas pažeidė CK 6.101 str. 2 d., kurioje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose, pavyzdžiui CK 6.101 str. 1 d., 6.101 str. 2 d., 6.107 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013). CK 6.101 str. 2 d. įtvirtinta norma yra dispozityvi, todėl reikalavimo teisės perleidimo sutartyje šalys gali nustatyti pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės išimtis, išskyrus atvejus, kai papildomos teisės yra neatsiejamai susijusios su cesijos sutartimi perleidžiamu reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013, 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014). Todėl asmuo, perėmęs visą piniginį reikalavimą, perima ir visą su juo susijusią teisę reikalauti nesumokėtų delspinigių. Teismo argumentas, kad iš 2015-02-27 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutarties negalima spręsti, jog pradinis kreditorius UAB „Tele2“ cesijos sutartimi perleido ieškovui teisę į delspinigius, prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams dokumentams. Teismui buvo pateiktos 2015-02-27 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutarties ir tos pačios dienos jos Priedo ištraukų kopijos, todėl neaišku, į kokį priedą Nr. 1 prie 2009-03-31 prie sutarties Nr. 09-20-21 teismas mini skundžiamame sprendime. Ieškovo teigimu, pagal CK 6.101 str. 2 d. ir 2015-02-27 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutarties 2.5. p. kartu su minėtu reikalavimu į atsakovo 252,39 Eur įsiskolinimą, ieškovui buvo perleistos su reikalavimo teisėmis susijusios visos papildomos teisės, t.y. turtinės teisės į netesybas, palūkanos, procesinės palūkanos, ikiteisminio išieškojimo metu patirtų išlaidų kompensacijas, jei tokios buvo sumokėtos bei kitokios išlaidos, patirtas ar galimai priskaičiuotinas pagal teisės aktų arba pradinio kreditoriaus ir skolininko tarpusavio susitarimus. Taigi ieškovo reikalavimo teisių apimtį, įskaitant ir teisę į netesybas (delspinigius), numato ne tik įstatymai, tačiau perleidžiamų reikalavimo teisių apimtis tiesiogiai buvo aptarta ir 2015-02-27 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutarties 2.5. p., kuriame aiškiai įtvirtinta ieškovo teisė ne tik į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą, tačiau ir į visas papildomas teises, apimančias ir teisę į netesybas.
Dėl delspinigių priteisimo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pradinis kreditorius nepasinaudojo savo teise reikalauti delspinigių, o naujasis kreditorius delsė kreiptis į teismą. Ieškovas tik 2015-02-27perėmė atsakovo įsiskolinimą perėmė, 2015-07-01 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo (civilinė byla Nr. eL2-30262-833/2015), o su ieškiniu – 2015-09-28. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad paskutinė sąskaita atsakovui buvo išrašyta 2009-06-30, o sąskaitos apmokėjimo terminas – 2009-07-25. Taigi pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ teisė reikalauti delspinigių atsirado suėjus sąskaitos apmokėjimo terminui, t.y. 2009-07-26. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos, paskaičiuotus už 184 pradelstas atsiskaityti dienas (senaties termino ribose), remdamasis Sutarčių 7.5. p. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nevykdė prievolės grąžinti skolą pradiniam kreditoriui (t.y. neapmokėjo 2009-06-30 išrašytos sąskaitos), o vėliau – jo reikalavimo teisę perėmusiam ieškovui. Įstatymas ir pradinio kreditoriaus su atsakovu sudarytos sutartys numato atsakovo pareigą mokėti delspinigius už pradelstą įvykdyti prievolę, todėl yra nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad pradinis kreditorius nepasinaudojo savo teise reikalauti delspinigių dėl to, kad jie nebuvo nurodyti sąskaitoje ir tokios teisės neperdavė ieškovui.
Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė reikalavimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus – tarp pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ ir atsakovo sudarytų sutarčių kopijas bei pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ ir ieškovo sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties bei jos priedų ištraukų kopijas, o atsakovas teismui nepateikė jokių jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (CPK 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Ieškovo nuomone, teismas, priimdamas ieškinį, privalo patikrinti, ar prie ieškinio yra pateikti dokumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai neįvertinęs kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į tai, kad 2015-02-27 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutarties 2.5. p. ieškovas iš pirminio kreditoriaus UAB „Tele2“ parėmė reikalavimo teisę ne tik į atsakovo skolą, tačiau taip pat ir į visas kitas su pagrindiniu reikalavimu susijusias papildomas teises.
Atsakovas G. G. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje iškilo ginčas dėl reikalavimo perleidimo ir naujojo kreditoriaus reikalavimo apimties, naujajam kreditoriui reikalaujant, jog skolininkas apmokėtų netesybas – sutartinius delspinigius.
Civilinio kodekso (CK) 6.101 str. nustato, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos prievolės. Šio Kodekso straispnio 3 d. numato, jog galima perleisti ir būsimą reikalavimą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantas Lindorff Oy (naujasis kreditorius) ir UAB „Tele2“ (pradinis kreditorius) 2015-02-27 pasirašė Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Tele 2“ sutartyje nurodyta tvarka ir sąlygomis perleido Lindorff Oy reikalavimo teises į UAB „Tele 2“ skolininkų, tame skaičiuje atsakovo G. G., pradelstas gautinas sumas, atsiradusias iš UAB „Tele2“ veiklos, susijusios su telekomunikacinių ryšių paslaugų teikimu ir įrangos perdavimu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog naujasis kreditorius neperėmė reikalavimo teisės į delspinigius, nurodydamas, jog pradinis kreditorius UAB „Tele2“ savo teise reikalauti delspinigius nepasinaudojo.
Pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininką (atsakovą) kilo iš jų 2004-12-15, 2006-07-14, 2006-07-25 sudarytų mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutarčių, pagal kurias pradinis kreditorius UAB „Tele2“ įsipareigojo teikti judriojo telefono ryšio paslaugas ir už atitinkamą atlygį ir suteikti teisę naudotis mobiliojo ryšio techninėmis priemonėmis, o atsakovas įsipareigojo naudotis šiomis paslaugomis ir mokėti už paslaugas sutartus mokesčius. Sutarčių 7.5. punktuose nurodyta, jog klientui (atsakovui) nustatytu laiku neapmokėjus sąskaitos, Tele2 pareikalavus, klientas privalo mokėti delspinigius.
Kaip jau minėta, pradinis kreditorius naujajam kreditoriui turi teisę perleisti tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal esamą teisinį reglamentavimą tai reikštų, jog jeigu sutartyje nenumatyta kitaip, reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos prievolės.
Pradinio kreditoriaus ir naujojo kreditoriaus (apelianto) Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutarties 2.1. p., sutarties šalys patvirtino skolų portfelį. Sutartyje numatyta, jog pradinis kreditorius sutartyje nurodyta tvarka ir sąlygomis už nustatytą kainą perleidžia naujajam kreditoriui reikalavimo teises į pradinio kreditoriaus skolininkų pradelstas galutines sumas, atsiradusias iš pradinio kreditoriaus veiklos, susijusios su telekomunikacinių ryšių paslaugų teikimu ir įrangos pardavimu. Šia sutartimi perleidžiamų reikalavimo teisių identifikacinis požymis yra faktinis jų pagrindas, kuris nurodomas sutarties priede „Skolų portfelis“. Skolų portfelyje taip pat nurodoma apie už reikalavimo teisę pradinio kreditoriaus duomenimis atsakingą asmenį ir pagrindinės reikalavimo teisės dydis. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sutarties priede ir pateiktoje pradinio kreditoriaus skolininkui išrašytoje sąskaitoje nurodyta tik 252,39 Eur atsakovo skola (netesybos neįtrauktos), tačiau pažymėtina, jog šalių Sutarties 2.4 p. nurodyta, jog naujajam kreditoriui kartu perleidžiamos ir su reikalavimo teisėmis susijusios visos papildomos teisės, tokios kaip turtinės teisės į netesybas, palūkanas, procesines palūkanas <…> ir kitokios išlaidos patirtos ar priskaičiuotinos pagal teisės aktų arba pagal pradinio kreditoriaus ir skolininko tarpusavio susitarimus. Taigi, aplinkybė, jog pradinis kreditorius neskaičiavo skolininkui delspinigių, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir naujojo kreditoriaus reikalavimo į delspinigius teisės nepaneigia. Minėta, jog pagal teisę galima perleisti ir būsimą reikalavimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į esamus bylos įrodymus ir priėmė netikslų sprendimą, kuris keistinas papildomai iš skolininko priteisiant 46,00 Eur delspinigius ir padidinant priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 15,00 Eur (CPK 327 str. 1 d. 3 p.).
Iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, kurios sudaro 15,00 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyje dėl netesybų ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti.
Priteisti iš atsakovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą Lietuvoje, naudai 46,00 Eur delspinigių.
Padidinti iš atsakovo G. G. ieškovo Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą Lietuvoje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 15,00 Eur (penkiolika eurų).
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. G. ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lietuvoje, naudai 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.