Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-08-03 · Civilinė byla Nr. e2-21116-964/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-03
Bylos Nr.
e2-21116-964/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Ieškovas
AB „NEO Finance“
Atsakovas
L. L.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 3 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui L. L. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo 9 320,32 Eur negrąžintos kredito dalies, 117,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-05-18 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 528,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-05-18 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 175,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-05-12 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 18,20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 623,65 Eur, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-08-12, 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 427,92 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-09-12, 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 268,78 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021-11-02, 3 759,40 Eur tarpininkavimo mokesčio, 6,08 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-01-13, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-05-18, 14,44 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-01-03, iki kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-05-12, 18,20 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 623,92 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-08-13 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 23 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 427,92 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-09-13 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 19 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 268,75 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021-11-03 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2019-08-28 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K950032563, kuria atsakovui suteiktas 1 800 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 549,36 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 18,20 proc.), 185,60 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022-08-12. 2019-09-15 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K512315140, kuria atsakovui buvo suteiktas 5 620 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 885,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 23,00 proc.), 750,95 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024-09-12. 2019-11-02 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K290110687, kuria atsakovui suteiktas 2 350,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (kredito mokestį): 493,04 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19,00 proc.), 139,30 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2021-11-02.

Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2020-07-13. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą, t.y. iki 2020 m. liepos 27 d., atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui teismas priima sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-08-28 šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K950032563, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 1 800 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 549,36 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 18,20 proc.), 2019-09-15 šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K512315140, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 5 620 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 3 885,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 23 proc.), 2019-11-02 šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K290110687, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 2 350 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 676,90 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 19 proc.).

2020 m. balandžio 3 d. pranešimu ieškovas pranešė atsakovui, kad šalių sudaryta sutartis Nr. K290110687 bus laikoma nutraukta jei per 14 kalendorinių dienų nuo šio laiško gavimo dienos nebus apmokėta 594,05 Eur skola, 2020 m. balandžio 14 d. pranešimais ieškovas pranešė atsakovui, kad šalių sudarytos sutartys Nr. K950032563, Nr. 512315140, bus laikomos nutrauktomis jei per 14 kalendorinių dienų nebus apmokėtos 347,82 Eur ir 805,57 Eur skolos.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas liko skolingas 9 320,32 Eur negrąžinto vartojimo kredito dalies. Tai paneigiančių duomenų atsakovas nepateikė.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.).

Tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimai priteisti jam iš atsakovo 9 320,32 Eur negrąžintos kredito dalies, 117,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-05-18 vartojimo kredito sutarties Nr. K950032563 nutraukimo dienos, 528,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-05-18 vartojimo kredito sutarties Nr. K512315140 nutraukimo dienos, 175,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-05-12 vartojimo kredito sutarties Nr. K290110687 nutraukimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 str., 6.886 str., 6.872 str.). Pažymėtina, kad palūkanų norma neprieštarauja Vartojimo kredito įstatymo numatytai maksimaliai jų normai.

Ieškovas prašo priteisti 3 759,49 Eur tarpininkavimo mokesčio. Ginčo šalių sudarytos sutarties bendrosiose sąlygose (1.28. arba 1.29 punktuose) numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1 vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2 – 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur.

Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11. punktu.

Nagrinėjamu atveju sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra 185,60 Eur + 750,95 Eur + 139.90 Eur, iš viso – 1 075,85 Eur

Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.11. punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie jog su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios bendros pagal tris sutartis 1 075, 85 Eur sumos, bet ir individualiai aptartos sutarties 5.3.1., 5.3.2. vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės. Darytina išvada, kad ginčo šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1., 5.3.2. punktų nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas (Tokios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020). Darytina išvada, kad sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, todėl bendrųjų sutarties sąlygų nuostata, susijusi su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 papunktis), pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio, ieškovei priteisiant tik konkrečiai sulygtą tarpininkavimo mokesčio dalį – 1 075, 85 Eur.

Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 10,17 Eur sutartinių kompensuojamųjų palūkanų. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė prašė priteisti tokio dydžio kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas pagal 23 proc. dydžio metinę palūkanų normą.

Pažymėtina, kad šis palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 proc.). Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (Civilinio kodekso 1.80 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti 6,08 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 13 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.), 10,94 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 13 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.), bei 14,44 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 3 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 12 d.). 18,20 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 623,65 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 13 d.), 23,00 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 427,92 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bei 19,00 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 268,75 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 3 d.).

Aukščiau nurodytų palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 proc.). Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (Civilinio kodekso 1.80 straipsnis). Tokios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas).

Darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus dėl kompensacinių palūkanų ir niekine pripažintos sutarties sąlygos pagrindu skaičiuojamų negautų pajamų (nuostolių), juo labiau, kad ieškovas nuostolių dydžio ir neįrodė (neįvardijo konkrečios jų sumos, o pateikė tik apskaičiavimo būdą), nors įrodyti nuostolius yra būtent ieškovo pareiga (CPK 12, 178 str.). Todėl ieškinio reikalavimai šioje dalyje atmetami.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 249,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 80 proc., ieškovui iš atsakovo priteistina 252 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 160 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis), iš viso – 412 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje teismas patyrė 3,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios nėra priteistinos iš atsakovo valstybei, kadangi jos neviršija 5,00 Eur dydį (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis), todėl nėra priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo AB „Neo finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio vartojimo kredito sutarčių Nr. K950032563, Nr. K512315140, Nr. K290110687 bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2. papunktis), taip pat vartojimo kredito sutarties Nr. K950032563 bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 18,20 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, vartojimo kredito sutarties Nr. K512315140 bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 23 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, vartojimo kredito sutarties Nr. K290110687, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 19 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti ieškovui AB „Neo Finance“, į. k. 303225546, iš atsakovo L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 320,32 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų 32 ct) negrąžintos kredito, 822,31 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 31 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kredito sutarčių nutraukimo, 1 075,85 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis eurus 85 ct) tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 218,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 412 Eur (keturis šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė