Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-570-660/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00364-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3, 21.9.10 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2020 m. kovo 12 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P., jo atstovei advokato padėjėjai E. P., institucijos, surašiusios protokolą, atstovui G. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., nedirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį. Teismas nustatė: Atliekant 2019 m. lapkričio 5 d. patikrinimą vietoje pagal garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko raštu gautą skundą dėl galimai savavališkai pastatyto statinio ir statomo pastato valstybinėje žemėje, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinis priežiūros departamentas nustatė, kad valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. 14 val. 00 min. pradėtas statyti ir statomas neypatingas garažų paskirties pastatas – garažas, neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti. Tuo statytojas D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, 14 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų, 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus. Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas paaiškino, kad buvo nustatytas savavališkos statybos faktas, nes buvo statomas garažas neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl prašo D. P. skirti sankcijoje numatytą nuobaudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. parodė, kad yra kaltas ir gailisi. Paaiškino, kad yra vykdoma žemės sklypo formavimo procedūra siekiant įsigyti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Galvojo, kad stato nesudėtingą statinį, kuriam nereikia projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Buvo gautas tik Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko sutikimas. Prašo skirti mažesnę nuobaudą, kadangi nedirba, gauna nedideles pajamas, išlaiko 3 vaikus. Administracinio nusižengimo padarymo faktą ir D. P. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3-4), D. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl nusižengimo prisipažįsta ir gailisi (b. l. 3), savavališkos statybos aktas (b. l. 5-6), pagrindinio dokumento metaduomenys (b. l. 7-8), D. P. paaiškinimas, su priedais, iš kurių matyti, kad 2017 m. garažų bendrija (duomenys neskelbtini) sutartimi perleido jam naudotis visą pasienį besiribojantį su jo sklypu ir davė sutikimą statyti statinį sublokuojantį su jų pastatu. Šiuo metu formuojant sklypus Kauno r. Urbanistikos skyrius nusprendė visą žemės sklypo plotą, esantį tarp dviejų pastatų prijungti prie jo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-55), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administraciniu nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad D. P. neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 57), kita bylos medžiaga. ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Statybos įstatymo (Įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. 14 val. 00 min. pradėtas statyti ir statomas neypatingas garažų paskirties pastatas – garažas, neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti. Tuo statytojas D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, 14 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų, 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus ir tokia jo veika kvalifikuota pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį. Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. P. neturi administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į D. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino nusižengimą ir gailisi, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, taip pat atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – jis šiuo metu nedirba, išlaiko mažamečius vaikus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti D. P. mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 351 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, nutaria : D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20110484837. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.). Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Larisa Tamulionienė