- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-1081-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08551-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė (pran.), Nerijus Meilutis
- Atsakovas
- A. N., G. N.
- Ieškovas
- A. B., L. B.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Eglei Klimienei, dalyvaujant A. B., L. B., jų atastovei adv. L. V., atsakovų A. N., A. N., G. N. atstovui adv. A. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovų A. B., L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12438-713/2014 pagal ieškovų A. B., L. B. ieškinį atsakovams A. N., G. N., A. N. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ieškinyje (t. 1, 3-5, t. 2, b. l.3-6) teismo prašė panaikinti Kauno miesto 18-ąjame notarų biure 2013 07 23 sudarytą dovanojimo sutartį, (notarinio registro Nr. 2-2828; VĮ Registro centro Kauno filialo registro Nr. 52/562), kuria A. N. dalį turto padovanojo vaikams G. N. ir A. N.. Nurodė, kad Kauno apyagardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr.2-139-324/2010 pagal šios bylos ieškovų ieškinį šios bylos atsakovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo. Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Apeliacinį skundą išnagrinėjo Lietuvos Apeliacinis teismas ir priėmė naują, ieškovams palankų sprendimą, todėl Kauno apygardos teismas 2013 03 20 išdavė vykdomuosius raštus: A. B. dėl 10 008,60 Lt skolos, o L. B. dėl 8 545,80Lt skolos iš atsakovės A. N. išieškojimo. Išieškojimas buvo pradėtas vykdyti. Išieškojimo metu atsakovė A. N. 2013 07 23 dovanojimo sutartimi perleido jai tenkančią paveldimą ½ dalį tėvų turto savo sūnums – atsakovams G. N. ir A. N., tam, kad išvengtų skolinių įsipareigojimų įvykdymo ieškovams. Kito likvidaus turto atsakovė neturi. Atsakovė pasielgė nesąžiningai, paslėpė savo turtą jį padovanodama sūnums, sandorio sudaryti ji neprivalėjo, todėl dovanojimo sandorį prašė panaikinti actio Pauliana pagrindu. Taip pat ieškovas A. B. nurodė, kad jis yra prašomo panaikinti sandoryje nurodyto turto bendrasavininkis, kuris, neesant kito turto, pageidautų gauti kompensaciją natūra – didesnę dalį gyvenamojo namo. Kompensaciją natūra pageidauja gauti ir ieškovas L. B..
Atsakovai pateikė atsiliepimus į ieškinį (t.1, b. l. 115117, 128-129), kuriuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi neįrodytos visos actio Pauliana sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu (t. 2, b. l. 77-81) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. B. kiekvienam atsakovui po 96,37 Eur ir iš ieškovo L. B. kiekvienam atsakovui po 96,37 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas byloje nustatė, kad 2010 03 08 Kauno apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-139-324/2010 ir Lietuvos Apeliacinis teismas 2012 12 06 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-26/2012 išsprendė ieškovų A. B. ir L. B. ieškinį atsakovei A. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo. 2013 03 13 ieškovams išduoti Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimai į motinos Z. B. palikimą – namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2013 03 20 išdavė vykdomuosius raštus, pagal kuriuos iš atsakovės A. N. išieškotina ieškovui A. B. 10 008,60 Lt; o L. B. – 8 545,80 Lt, kurių pagrindu antstolė G. A. 2013 07 03 pradėjo išieškojimą. Ieškovui L. B. yra likę išieškoti 1 972,83 Lt skolos ir 1 214,00 Lt vykdymo išlaidų, viso – 3 186,83 Lt; ieškovui A. B. išieškomos skolos likutis yra 2 776,42 Lt ir 1 095,09 vykdymo išlaidų, viso – 3 371,51 Lt. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkei A. N. nuosavybės teise priklauso automobilis Mazda Protage, 1999 m. gamybos, žemės sklypai: (duomenys neskelbtini)., 35 136,00 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., 4 970,00 Lt vidutinės rinkos vertės; butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2013 01 28 buvo 114 000,00 Lt. Atsakovė ginčijama 2013 07 23 dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovams (sūnums) G. N. ir A. N. paveldėtą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo, kitų statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padovanoto turto vertė 56 528,66 Lt.
Teismas, spręsdamas dėl ieškovų, kaip kreditorių, teisių pažeidimo, nustatė, kad ieškovų kreditoriniai reikalavimai vykdomojo rašto išdavimo metu (2013 03 20) buvo: ieškovui A. B. 10 008,60 Lt; o L. B. – 8 545,80 Lt. Teismas, įvertinęs VĮ Registrų centras išrašus apie turėtą atsakovės nekilnojamą turtą, antstolės G. A. informacinį raštą, padarė išvadą, kad atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, buvo moki, skola ieškovams beveik išieškota, įsiskolinimas nuo pradinės 8 673,80 Lt skolos ieškovui L. B. sumažėjo iki 1 972,83 Lt ir 1 214,00 Lt vykdymo išlaidų, o ieškovui A. B. įsiskolinimas nuo pradinės 10 008,60 Lt skolos sumažėjo iki 2 776,42 Lt ir 1 095,09 vykdymo išlaidų; viso atsakovė ieškovams ir antstolei yra skolinga 6 558,34 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad ginčijamas sandoris nesuvaržo kreditorių teisių gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš atsakovei priklausančio turto ir be paveldėtos namų valdos dalies, todėl darė išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovė dovanojimo sandorio metu buvo nemoki, ar jos mokumas sumažėjo sudarius sandorį ir nėra galimybės iš jos išieškoti įsiskolinimą. Teismas ieškovų argumentą dėl atsakovų nesąžiningumo taip pat atmetė argumentuodamas tuo, jog, nors atsakovai G. N. ir A. N. apie atsakovės A. N. įsiskolinimą ieškovams žinojo, tačiau, esant nekilnojamo turto, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą, nekilo abejonių dėl sudaromo sandorio teisėtumo ir, kad, sudarant tokį sandorį, galimas kreditorių interesų pažeidimas. Ieškovų argumentą, jog atsakovė A. N. neprivalėjo sudaryti dovanojimo sutarties dėl to, jog ji buvo sudaryta pradėjus vykdymo procesą, teismas vertino kaip nesudarantį pagrindo išvadai, kad, sudariusi sutartį, atsakovė tapo nemokia. Teismas pažymėjo, kad vykdomasis raštas vykdymui priimtas 2013 07 04, dovanojimo sutartis sudaryta 2013 07 23, o atsakovei A. N. apie priimtą vykdyti vykdomąjį raštą antstolis pranešė tik 2013 08 19. Teismas įvertino tai, kad sudaryto sandorio kaina yra 56 528,66 Lt, skola sudaro 6 558,34 Lt, t. y. beveik 9 kartus mažesnė nei sandorio vertė, kad atsakovė stengėsi kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais – kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovai su prašymu nesutiko. Ieškovams nesutikus panaikinti areštą, Kauno apygardos teismas 2014 03 07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-139-324/2010 atsisakė tenkinti atsakovės prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog sandoris sudarytas siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovais, jog atsakovė buvo nesąžininga ir pažeidė kreditorių interesus, nes atsakovė nėra nemoki, turi nekilnojamo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 96-99) ieškovai prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 23d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nepasisakė dėl ieškovų argumentų ir įrodymų, sprendimą grindė atsakovo argumentais, neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Teismas nenagrinėjo, ar dovanojimo sandoris buvo tyčinis veiksmas ar ne, neišreikalavo papildomų įrodymų, jų nerinko, netyrė, bet formaliai nagrinėjo tik atsakovės A. N. ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu mokumo klausimą.
2. Teismas nenustatinėjo atsakovei A. N. priklausančio turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, dalies ir jos vertės, ir ar jis iš viso gali būti realizuotas nepadarant žalos kitiems to turto bendrasavininkams. Antstolės G. A. 2013 10 15 turto arešto akte nurodyta, kad areštuojamą A. N. priklausantį turtą sudaro 1/6 dalis žemės sklypo, esančio Jonavos raj., Šilų sen., Markutiškių k; 1/12 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 1 087,90 Eur (3756,33 Lt). Automobilis Mazda Protage bevertis, o butas (duomenys neskelbtini) antstolio R. B. įvertintas 86 000 Lt. Šios aplinkybės pagrindžia atsakovės nemokumą ir atitinka visas actio Pauliana sąlygas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 107-110) atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, darė pagrįstas išvadas dėl atsakovės mokumo, todėl teisėto ir pagrįsto sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Ieškovai ginčija teismo išvadas argumentuodami netinkamu aplinkybių, susijusių su atsakovės A. N. mokumo ir sąžiningumo nustatymu, įvertinimu ir teigdami, kad atsakovės nemokumą lemia apsunkintos galimybės realizuoti atsakovei priklausančią dalį turto, esančio bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis, bei turto nepakankamumu skoloms padengti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tikslu priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, būtina įvertinti faktines bylos aplinkybes, išanalizuoti į bylą pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovai, sudarydami ginčijamą sandorį, nepažeidė kreditorių teisių ir buvo sąžiningi.
Pagal formuojamą teismų praktiką kreditorius gali pareikšti actio Pauliana turėdamas neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y., kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius gali reikšti actio Pauliana per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Sprendžiant, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, būtina įvertinti tai, kad pagal actio Pauliana instituto paskirtį, pobūdį ir ypatumus toks ieškinys gali būti reiškiamas ir tada, kai nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 29, 2008 m.). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir faktines bylos aplinkybes konstatuotina, kad ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, kurią patvirtina Kauno apygardos teismo 2010 03 08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-139-324/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 12 06 sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-26/2012 (t.1, b. l. 32-54), jų pagrindu ieškovams išduoti vykdomieji raštai (t. 1, b. l.10, t. 2, b. l. 10), todėl ieškovai turi teisę reikalauti atkurti atsakovės A. N. turtinę padėtį, buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ginčijamas dovanojimo sandoris nepažeidė jų teisių ir nesumažino atsakovės mokumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba, kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei, skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 09 27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 11 06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Norint ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu patenkinti, būtina nustatyti, kad pirmiau nurodytos actio Pauliana sąlygos egzistavo šiuo ieškiniu kreditoriaus ginčijamo sandorio sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog ginčijamas dovanojimo sandoris nepažeidžia ieškovų interesų, argumentavo tuo, kad atsakovė turi nekilnojamo turto, į kurį dar galima nukreipti išieškojimą. Šį argumentą apeliantai laiko nepagrįstu nurodydami, kad teismas nenustatinėjo atsakovei A. N. priklausančio turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, dalies ir jos vertės, ir, ar jis iš viso gali būti realizuotas nepadarant žalos kitiems to turto bendrasavininkams. Bylos duomenimis yra nustatyta, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu 2013 07 23 atsakovei A. N. nuosavybės teise priklausė 1/6 dalis 2,16 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); dalies vidutinė rinkos vertė 828 Lt (t. 1, b. l. 66); 1/12 dalis 6.60 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies vidutinė rinkos vertė 2975 Lt (t. 1, b. l. 64), butas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 114 000 Lt (t. 1, b. l. 65), atsakovės skola ieškovams sudarė 18 554,40 Lt (t.1, b. l. 10, t., b. l. 10). Ginčijama dovanojimo sutartimi perleisto turto vertė yra 56 528,66 Lt (t.1, b. l. 11-21). Pardavus butą ir atsiskaičius su kreditoriais, atsakovės A. N. skola ieškovams liko nuo atsakovės pradinės 18 554,40 Lt skolos - 4 749,25 Lt (t. 2, b. l. 56). Tiesa, ieškovai nurodo didesnę skolą. Tačiau kita suma yra apskaičiuota kaip vykdymo išlaidos, teisę į kurias turi antstolė. Antstolė ieškinio nėra pareiškusi, todėl skaičiuojamas tik įsiskolinimas kreditoriams, pareiškusiems ieškinį. Taigi, skola ieškovams yra 4 749,25 Lt. Tuo tarpu skolininkei priklausančio likusio turto vertė yra tik 3 803 Lt. Įvertinus aplinkybes, jog skolininkei priklauso tik dalis turto bendroje dalinėje nuosavybėje (turto dalys nėra atskirtos) akivaizdu, jog, parduodant šį turtą, jo vertė bus mažesnė, nei skaičiuojant šio turto vertę kaip vientiso objekto. Atsakovė A. N. atsakovams G. N. ir A. N. ginčijama 2013 07 23 dovanojimo sutartimi padovanojo ne tik dalį pastato su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bet ir po 49/1170 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Viso šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra nurodyta 13 780 Lt, todėl 49/1170 dalių vidutinė rinkos vertė yra 577,11 Lt, dviejų 49/1170 dalių vidutinė rinkos vertė yra – 1 154,22 Lt. Rinkos vertės nustatytmo data yra 2013 02 28 (t.1, b.l. 66). Kitokie objektyvūs įrodymai dėl žemės sklypų dalių rinkos verčių nėra pateikti, nors teismas siūlė teikti papildomus įrodymus. 2015 05 18 atsakovų atstovo pateiktu išrašu iš VĮ Registrų centras apie žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., vertę kolegija nesivadovauja, kadangi jame yra nurodyta žemės sklypo vertė neapžiūrėjus turto, be to, šis išrašas nepaneigia anksčiau nustatytos vertės. Pabrėžtina, jog ginčas vyksta tik dėl žemės sklypo dalies rinkos vertės, kas yra skirtinga nei žemės sklypo vertė. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė A. N. neįrodė, jog jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies rinkos vertė yra didesnė, negu nurodyta dovanojimo sutartyje.
Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti dar vieną iš būtinų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, o būtent tai, kad atsakovė, sudarydama ginčijamą dovanojimo sutartį, sumažino savo turto tiek, kad ieškovai neteko galimybės patenkinti savo reikalavimų. Todėl yra nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovės A. N. turtinė padėtis nepasikeitė tokiu mastu, kad būtų galima konstatuoti ieškovų, kaip atsakovės kreditorių, teisių pažeidimą. Kadangi ginčijamu sandoriu atsakovės turimo turto vertė sumažėjo tiek, kad ieškovai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus, yra pagrindas konstatuoti kreditorių teisių pažeidimą, t.y. vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygos egzistavimą.
Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai laikytini sąžiningais, nes sandorio sudarymo metu turtas nebuvo suvaržytas, jis buvo areštuotas tik po dovanojimo sutarties sudarymo 2013 08 26, nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai N. apie atsakovės įsiskolinimą ieškovams žinojo iki dovanos priėmimo. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, o būtent CK 6.67 str., ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas. Pagal šio straipsnio 1 d. 1 p. preziumuojama, kad šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo vaikais. Ginčijamą dovanojimo sandorį skolininkė A. N. sudarė su savo vaikais – sūnumis A. ir G. N.. Vadovaujantis CK 6.66 str. 2 d. neatlytgintinis (dovanojimo sandoris yra neatlygintinis) gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens nesąžiningumo ar sąžiningumo. Taigi, šiuo atveju, ginčijant neatlygintiną sandorį, trečiųjų asmenų sąžiningumas ar nesąžiningumas reikšmės neturi. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja esant ir dar vieną Actio Pauliana taikymo sąlygą – šalių, sudariusių ginčijamą sandorį, nesąžiningumą
Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja esant nustatymomis visas būtinas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) sandoris buvo neatlygintinis (CK 6.66 str. 2d.), šalys buvo nesąžiningos (CK 67 str. 1d. 1p.); 5) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas šiuo atveju nebuvo praleistas, nes sandoris sudarytas 2013 07 23, ieškiniai pareikšti 2014 07 23 ir 2014 05 08.
Įvertinusi anksčiau nurodytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovai įrodė visas būtinas Actio Pauliana taikymo sąlygas, todėl sprendžia, jog sprendimas pakeistinas: ieškinys patenkintinas iš dalies, ginčijama dovanojimo sutartis panaikinta iš dalies, t.y. panaikinama tokia jos dalis, kiek būtina ieškovų kreditoriniams reikalavimams patenkinti, t.y. panaikinama 2013 07 23 dovanoijimo sutarties dalis, kuria atsakovė A. N. padovanojo savo sūnums A. N. ir G. N. po 49/1170 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimos išlaidų.
Ieškovai šioje byloje neturėjo bylinėjimosi išlaidų, nes: 1) A. B.. Jam 2014 03 04 sprendimu suteikta antrinė teisnė pagalba iki 2014 10 31 ( t.1, b.l. 6). Jam taip pat 2015 02 11 suteikta antrinė teisinė pagalba iki 2016 01 31(t.2, b.l. 100). 2) L. B.. Jam 2014 07 05 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba iki 2015 06 31 (t.2, b.l. 7). Jam taip pat 2015 01 21 suteikta antrinė teisinė pagalba iki 2015 12 31 (t.2, b.l. 91).
Antrinės teisininės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 890 Lt/257,76 Eur (t.2, b.l. 75). Antrinės teisnės pagalbos išlaidos apeliacinė instancijhos teisme sudarė 52,11 Eur. Viso valstybė šioje byloje turėjo 309,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinta 2 procentai iekšinio, todėl valstybei iš atsakovų priteistina 6,20 Eur, t.y. po 2,60 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovai turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 1) A. N. 665,50 Lt/192,70 Eur (atsiliepimo parengimas, t.1, b.l. 145,146); 2) G. N. 680 Lt (atsiliepimo parengimas, t.1, b.l. 147,148); 160 Lt (t.2, b.l. 42, mokėjimo dok. 2014 10 20); 320 Lt (t.2, b.l. 43, mokėjimo dok 2014 10 05); 340 lt (t.2, b.l. 44, mokėjimo dok. 2014 09 29), viso 385,50Eur. Taip pat G. N. apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidas 362Eur (2015 04 13 mokėjimo nurodymas 161 Eur, t.2, b.l. 120 ir 2015 04 07 mokėjimo nurodymas 202 Eur t.2, b.l. 121). Be to, G. N. 2015 05 12 advokatui sumokėjo dar 182 Eur. Viso G. N. sumokėjo 929,50 Eur. 3) A. N. 665,50 Lt (atsiliepimo parengimas, t.1, b.l. 145, apmokėjimo nėra). Viso atsakovai turėjo 1 122,2 Eur (929,50 Eur + 192,70 Eur) bylinėjimosi išlaidų. 98 procentai sudaro 1 099,76 Eur. Atsakovų advokatas 2014 12 03 prašyme nurodė, jog bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme atsakovai patyrė vienodai po 665,50 Lt (t.2, b.l. 62). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas atsakovai patyrė vienodai. Viso kiekvienas atsakovas turėjo po 366,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl kiekvienam atsakovui iš kiekvieno ieškovo priteistina po 179,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, įvertinus, kad 2 procentai iekšinio yra patenkinti.
Žyminis mokestis byloje pagal pareikštą reikalavimą yra 1 695,90 Lt, nes ginčijamo turto vertė yra 56 528,66 Lt (CPK 80str.). Ieškinys patenkintas iš dalies. Panaikinta dovanojimo sutartis žemės sklypo dalies dovanojimo dalyje. Žemės sklypo vertė, nurodyta dovanojimo sutartyje yra 1 154,20 Lt, todėl žyminis mokestis yra 50 Lt/ 14,50 Eur. Panaikinus dovanojimo sandorį šioje dalyje, iš atsakovų valstybei priteistina po 0,20 Eur žyminio mokesčio, skaičiuojant, kad už apeliacinį skundą šioje dalyje mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, kaip ir pareiškiant ieškinį (CPK 80str. 4 d.), nes patenkinta ieškinio dalis sudaro 2 procentus, o nepatenkinta – 98 procentus.
Be to, iš atsakovų priteistinos pašto išlaidos. Viso byloje pašto išlaidas sudaro 37,85Eur, 2 procentus šios sumos sudaro 0,76 Eur, t.y. po 0,25 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Viso iš kiekvieno atsakovo valstybei priteistina po 3,05 Eur (2,60+0,20+0,25) bylinėjimosi išlaidų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Kauno apylinkės teismas 2014 05 27 nutartimi atmetė ieškovo A. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t.1, b.l. 86).
Kauno paylinkės teismas 2014 10 01 nutartimi atmetė ieškovo L. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t.2, b.l. 19).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Panaikinti 2013 m. liepos 23 d. dovanoijimo sutarties dalį, kuria atsakovė A. N. padovanojo savo sūnums A. N. ir G. N. po 49/1170 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. B. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams A. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 179,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo L. B. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams A. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 179,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų A. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 0,45 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, pašto išlaidos). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Priteisti iš atsakovų A. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2,60 Eur atstovavimo išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.