Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, N2-1234-323/2012

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-11-08
Bylos Nr.: N2-1234-323/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07909-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas: V. L.
Atsakovas: K. L.
Trečiasis asmuo: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
Advokatai: Ričardas Noreika, Zita Jurgaitienė

Kategorijos

44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. N2-1234-323/2012(Proceso Nr. 2-06-3-07909-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2.; (S) 75.4.3.; 75.7.; 78.2.1.; 116.1.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei V. L., jos atstovei advokatei Zitai Jurgaitienei, atsakovui K. L., jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui K. L., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, prievolių padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnametės dukters R. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters R. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400,00 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės, priteisti iš atsakovo 10000,00 Lt neturtinės žalos, pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis:

300,00 Lt įsiskolinimą V. B.;1117,98 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;14973,00 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų įsiskolinimą R. B.;2566,00 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų įsiskolinimą R. B.;9019,44 Lt įsiskolinimą A. P.;2000,00 Lt įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;6000,00 Lt įsiskolinimą L. N.;2000,00 Lt baudą valstybei;10500,00 Lt įsiskolinimą M. B. ir 242,00 Lt vykdymo išlaidų; 72,00 Lt skolą valstybei bei 123,00 Lt vykdymo išlaidų; 3596,54 Lt įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“; 3524,44 lt vykdymo išlaidų likutį antstoliui A. S. vykdomosiose bylose Nr. 0010/10/00776, Nr. 0010/03/04061, Nr. 0010/09/04389, Nr. 0010/10/01866, Nr. 0010/10/01867;

padalinti šalims lygiomis dalimis:

2186,51 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/00033;4619,14 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/04561;3956,75 Lt, 5 procentų metinių palūkanų, 548,37 Lt vykdymo išlaidų įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;3809,58 Lt įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 553,15 Lt išieškojimo išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“;2134,32 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomosiose bylose Nr. 0109/08/00036 ir Nr. 0109/07/00868;

bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dar iki santuokos su atsakovu sudarymo jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau tikėjo, kad dėl tokio poelgio atsakovas gailisi ir kad tai buvo klaida. Atsakovui išėjus iš įkalinimo įstaigos (duomenys neskelbtini) susituokė, (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. L.. Praėjus trims mėnesiams po dukters gimimo atsakovas buvo nuteistas antrą kartą laisvės atėmimo bausme už sukčiavimą. Paaiškino, kad atsakovas santuokos metu gyveno dvigubą gyvenimą, nuolat melavo. Atsakovui būnant įkalinimo įstaigose nepilnametę dukrą teko išlaikyti vienai, taip pat teko išlaikyti ir sutuoktinį, kuris reikalavo į įkalinimo įstaigą siųsti ne tik siuntinius, bet ir pinigus. Pažymėjo, kad atsakovui grįžus iš laisvės atėmimo vietos jis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, jam buvo iškeltos naujos baudžiamosios bylos, jis niekada nepadėdavo namų ruošoje, buvo nepakantus jai ir jų dukrai. Be to, santuokos metu atsakovas buvo ne kartą neištikimas, santuokos su ieškove metu su kita moterimi susilaukė dukters. Laiko, kad santuoka yra galutinai iširusi, kadangi atsakovas iš esmės pažeidė santuokines pareigas. Taip pat nurodė, kad atsakovas dukters R. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui lėšų iki šiol neskyrė, 2008-06-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo dukters išlaikymui priteistas 200,00 Lt išlaikymas, tačiau atsakovas jo nemoka, išmokos gaunamos iš vaikų fondo. Laiko, kad 2008-06-02 sprendimu priteistas išlaikymas yra per mažas, kadangi didėja pragyvenimo lygis, auga ir dukters poreikiai, dukters išlaikymui ieškovės gaunamų pajamų neužtenka net būtiniausiems poreikiams patenkinti, ieškovei padeda jos tėvai, todėl prašo pakeisti 2008-06-02 sprendimu priteistą išlaikymo dydį, jį padidinti ir iš atsakovo priteisti po 400,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Dėl patirtos neturtinės žalos paaiškino, kad gyvenant santuokoje su atsakovu buvo šantažuojama, atsakovui būnant įkalinimo įstaigoje vienai teko rūpintis ir dukra, ir išlaikyti atsakovą, kuris reikalavo siųsti pinigus, priešingu atveju grasino nužudysiąs, t.y. gyveno nuolatinėje baimėje, kaip uždirbti pinigų, vienai pasirūpinti dukra, namais ir pačiu atsakovu. Tokia būsena privedė prie savęs nuvertinimo, bemiegių naktų, nuolatinio baimės jausmo. 2010 m. ieškovei diagnozuota vidutinio sunkumo depresija. Didžiulį dvasinį sukrėtimą sukėlė aplinkybė, kad atsakovas santuokos metu su kita moterimi (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters. Laiko, kad patirta neturtinė žala vertintina ne mažiau nei 10 000 Lt (t. 1, b. l. 2-11, 60-65, t. 2, b. l. 4-11).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka, kad šalių santuoka iširo galutinai, galimybių susitaikyti nebemato. Laiko, kad vykdyti santuokinių pareigų ir prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo negalėjo dėl objektyvių priežasčių, todėl tai turėjo daryti viena ieškovė ir būtent ji, neremdama atsakovo nei moraliai, nei materialiai nebuvo lojali, pažeidė santuokines pareigas ir yra kalta dėl santuokos iširimo. Taip pat nurodė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, nes nėra įrodymų, kad atsakovo veiksmai sukėlė kokias nors pasekmes. Paaiškino, kad visada stengėsi dėl šeimos gerovės, tačiau dėl objektyvių priežasčių tokių galimybių neturėjo, todėl ieškovę su dukra atvežė gyventi pas savo tėvus, kurie ketverius metus ieškovę išlaikė. Atsakovui grįžus iš įkalinimo įstaigos ieškovė atsisakė gyventi su atsakovu, mat jis turįs materialinių sunkumų ir problemų su sveikata, neišpildė reikalavimų dėl poreikių tenkinimo. Laiko, kad būtent ieškovė nevykdo savo pareigų. Taip pat nurodė, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai R. L., gim. (duomenys neskelbtini), padidinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (t. 1, b. l. 66-68, 113-116).

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsakovo K. L. įsiskolinimą valstybės biudžetui. Bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. 1, b. l. 99).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi pastarasis nuolat buvo įkalinimo įstaigose, grįžęs iš jų savaitėmis ir mėnesiais dingdavo iš namų, taip pat santuokos metu su kita moterimi susilaukė vaiko. Paaiškino, kad dėl šių aplinkybių du kartus teko kreiptis į medikus, bandė prieš save pakelti ranką, buvo sunku vienai išlaikyti vaiką ir patį atsakovą. Taip pat nurodė, kad santuokos metu šalių vaiko išlaikymui atsakovas skyrė iš viso 600 Lt, tuo tarpu 2008-06-02 teismo sprendimu priteistas 200 Lt išlaikymas yra per mažas, nes mergaitės poreikiai yra dideli, be to auga reikalavimai aprangai, lavinimuisi. Dėl kreditorių paaiškino, kad kadangi atsakovas buvo bedarbis savo vardu ėmė prekes lizingu ir pirko kompiuterį, vaizdo kamerą ir telefonus, tačiau tą pačią dieną po pirkimo šiuos daiktus paėmė atsakovas ir juos pardavė ar užstatė į lombardus.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad ieškovė išsigalvoja, kad jis turi nesantuokinį vaiką, be to, nurodė, kad siūlė ieškovei, jei pastarajai sunku dėl jo buvimo įkalinimo įstaigose, skirtis. Laiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo kaltė pasireiškia ilgu buvimu įkalinimo įstaigose, o ieškovės kaltė dėl jos konfliktiško būdo, pavydo, didelių reikalavimų dėl materialinės gerovės. Taip pat nurodė, kad sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 300 Lt kas mėnesį. Paaiškino, kad mokėti po 400 Lt kas mėnesį neturi finansinių galimybių, kadangi yra bedarbis. Dėl kreditorių sutinka, kad baudžiamosiose bylose priteistos sumos yra jo asmeninė atsakomybė, tačiau kiti santuokos metu įgyti kreditoriai yra solidariosios prievolės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (t. 1, b. l. 10). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. L. (t. 1, b. l. 13). Abu sutuoktiniai pripažino, kad gyvena atskirai ir kad santuokiniai ryšiai tarp jų yra nutrūkę. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas nurodė, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Minėta, kad kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

Bylos duomenimis bei patikrinus teismų informacinę teismų sistemą LITEKO matyti, kad santuokos metu atsakovas tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus: 2007-11-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-670-526/2007 pagal LR BK 182 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams (t. 2, b.l. 19-22), 2008-01-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-155-718/2008 pagal LR BK 182 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams ir 3 mėnesiams, 2008-02-18 nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams ir 6 mėnesiams. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus, todėl tokiu atveju atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama (CK 3.60 str. 3 d.). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, nekeisdamas savo gyvenimo būdo ir darydamas vis naujas tyčines nusikalstamas veikas, buvo nelojalus sutuoktinei, palikdamas ją vieną rūpintis nepilnamete dukterimi ir buitimi, elgėsi neatsakingai, nesistengė pakeisti savo gyvenimo būdo, nesiekė būti šeimoje, darė vis naujas nusikalstamas veikas, nesirūpino ir negalvojo, kad turi pareigą rūpintis šeimos nariais, vykdyti santuokines pareigas, t.y. nusikalstamas atsakovo gyvenimo būdas buvo esminė aplinkybė, kuri apsprendė tolesnę šalių santykių eigą. Aplinkybę, kad santuokos metu atsakovas buvo neištikimas ir su kita moterimi susilaukė dukters ieškovė grindžia tik savo paaiškinimais, kitų įrodymų nepateikė, atsakovas neištikimybės faktą neigia, todėl laikytina, kad neištikimybės faktas yra neįrodytas (CPK 178 str.). Tačiau, atsakovo teistumai už tyčines nusikalstamas veikas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nors atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teigia, kad jo kaltė pasireiškė ilgu buvimu įkalinimo įstaigose, o ieškovės kaltė pasireiškė nepagrįstai didelių reikalavimų dėl geresnės buities kėlimu, nesupratimu, konfliktišku būdu, nepagrįstu pavydu (t. 2, b. l. 58), tačiau atsakovas, be šių savo paaiškinimų, kurie įrodymų pakankamumo prasme nėra pakankami įrodymai ieškovės kaltei dėl santuokos nutraukimo įrodyti, jokių kitų įrodymų, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė, nepateikė, atsakovas nenuginčijo CK 3.60 str. 3 d. įtvirtintos prezumpcijos, kad dėl santuokos iširimo kaltas būtent jis (CPK 178 str.), todėl šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.). Po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 str. 2 d. neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 str. 2 d. taikoma CK 6.250 str. įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008; 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Nagrinėjamoje byloje teismui nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, yra pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei. Byloje nustatyta, kad santuokos metu ieškovas ne kartą teistas laisvės atėmimo bausmėmis už tyčinius nusikaltimus, šios aplinkybės neabejotinai pagrindžia, kad ieškovė, kaip teigė, patyrė nuolatinę įtampą ir nesaugumą, nerimą dėl šeimos gerovės, dukters išlaikymo, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei išsivystė depresinis sindromas, buvo sutrikusi širdies veikla (t. 2, b. l. 6, 17, 18, 54). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, tai, kad nenustatyta, kad ieškovei atsirado itin sunkios pasekmės, ieškovei priteistina 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007; kt.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukters R. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka, kad nepilnametės dukters R. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina (t. 2, b. l. 58), byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnametės R. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove V. L. (CK 3.169 str. 1 d., CPK 268 str. 5 d.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė ieškiniu nereiškia reikalavimo nustatyti nepilnametės dukters R. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su tėvu, tačiau įvertinant tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalys nesutarė dėl bendravimo tvarkos ir ji buvo nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pagalba (t. 1, b.l. 69), bei aplinkybę, kad teismo posėdžių metu šalys bendravimo su vaiku tvarką derino, teismas išeina už ieškinio reikalavimo ribų ir nustato atsakovo bendravimo su vaiku tvarką (CPK 376 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys iš esmės sutinka su esama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatyta bendravimo tvarka (t. 2, b.l. 58, 65), įvertinant vaiko amžių, teismas sprendžia, kad ji paliktina iš esmės nepakeista, tačiau sutrumpintinas laikas, kai atsakovas vaiką grąžina vakare, nes tai labiau atitinka vaiko interesus, o atsakovui skirtas bendravimo su vaiku laikas yra optimalus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti 2008-06-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą 200,00 Lt išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir nuo ieškinio padavimo dienos priteisti iš atsakovo nepilnametės R. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į tai, kad dukrai augant, auga ir jos poreikiai ir priteistas išlaikymas nepatenkina net būtiniausių jos poreikių. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, nurodo, kad sutinka dukters išlaikymui mokėti po 300,00 Lt kas mėnesį (t. 2, b. l. 58).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė reiškia reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir jo padidinimo ir to pagrindu nurodo vaiko poreikių pasikeitimą, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką gali būti pagrindas pakeisti teismo nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį. Aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir vaiko poreikiai, yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr . 3K-3-259/2004, paskelbta „Teismų praktikoje“ 22, p. 13-22). Kaip minėta atsakovas dukters R. L., gim. 2007-08-02, išlaikymui sutinka mokėti ne daugiau nei po 300,00 Lt kas mėnesį, nurodo, kad yra bedarbis, išlaikomas tėvų, todėl mokėti didesnio išlaikymo neturi galimybių (t. 1, b.l. 93, t. 2, b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar darbingumo lygio atsakovas negalėtų dirbti, todėl nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, įvertinant ir tai, kad ieškovei ir taip tenka didžiausioji vaiko išlaidų ir rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas, o atsakovas iki šiol išlaikymo vaikui neteikė. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį tenkintinas: keistinas 2008-06-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3696-740/2008 nepilnamečiam vaikui R. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas 200,00 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, į 400,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 str. 2 d.).

Dėl prievolių padalijimo

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis bei patikrinus teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, kad 300,00 Lt įsiskolinimas V. B., 14973,00 Lt įsiskolinimas R. B., 2566,00 Lt įsiskolinimas R. B., 9019,44 Lt įsiskolinimas A. P., 2000,00 Lt įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 6000,00 Lt įsiskolinimas L. N., 2000,00 Lt ir 72,00 Lt įsiskolinimai valstybei, 10500,00 Lt įsiskolinimas M. B. kyla iš atsakovo padarytų teisės pažeidimų ir nusikaltimų ir tuo pagrindu priteistų baudų bei žalos atlyginimo, todėl pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis (CK 3.115 str. 1.) (t. 1, b. l. 26, 72 – 76, 78-79, 84-86). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-20 įsakymu Nr. L2-831-265/2009 UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovo priteistas 117,98 Lt įsiskolinimas bei 3596,54 Lt skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat laikytini asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kadangi sutartys su kreditoriais sudarytos atsakovo vardu (t. 2, b.l. 64), duomenų, kad buvo rašytinis sutuoktinės ieškovės pritarimas nėra, ieškovė neigia, kad paslaugos gautos šeimos interesais, atsakovas nepateikė duomenų, kad jog sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, todėl nėra pagrindo įsiskolinimus pagal tokias sutartis pripažinti bendra prievole ir ji taip pat laikytina asmenine.

Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-09-23 įsakymu Nr. L2-1838-714/2008 UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš ieškovės priteista 2186,51 Lt skolos ir 5 proc. procesinės palūkanos; Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-02-12 įsakymu Nr. L2-609-838/2010 UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš ieškovės priteista 4619,14 Lt skolos ir 5 proc. procesinės palūkanos; Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-09-10 įsakymu Nr. L2-1551-778/2007 UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš ieškovės priteista 2134,32 Lt skolos ir 5 proc. procesinės palūkanos; Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-11-26 vykdomąjį raštą Nr. 2-9029-465/2007 UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš ieškovės priteista 3956,75 Lt skolos ir 5 proc. procesinės palūkanos; šalys turi 3809,58 Lt įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 553,15 Lt įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 12-14). Pažymėtina, jog faktas, kad teismo sprendimu įsiskolinimas kreditorių naudai jau yra priteistas iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vykdymo stadijoje esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, eliminuojama bendrosios dalinės prievolės galimybė. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, byla Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju, laikytina, kad aukščiau nurodytos prievolės yra bendros, kadangi prievolės yra susijusios su šalių santuokos metu gautomis lėšomis šeimos poreikiams tenkinti, juolab, kad šią aplinkybę pripažįsta ir šalys (t. 2, b. l. 64). Kaip minėta, sprendime dėl santuokos nutraukimo galima pasisakyti tik dėl turimų prievolių prigimties, nagrinėjamu atveju teismas įvardytas prievoles pripažįsta solidariomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-229/2009; kt.).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas iš dalies. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 137,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 2000,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 9, t. 2, b.l. 60-61). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, į patenkintų reikalavimų dydį, vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, įvertinant tai, ieškinys iš esmės patenkintas, tik neturtinės žalos dydžio klausimas yra vertinamojo pobūdžio, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas griežtai proporcingai priteistų reikalavimų daliai neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, ieškovei iš atsakovo priteistina 2000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.) ir 137,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė nuo likusio žyminio mokesčio atleista (t. 1, b.l. 38), todėl iš atsakovo išieškotina į valstybės biudžetą dalis žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė atleista, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą tarp K. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo K. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines L. ir L. pavardes.

Priteisti ieškovei V. L. iš atsakovo K. L. 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti 2008-06-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3696-740/2008 nepilnametei R. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą ir nuo kreipimosi į teismą dienos 2011-06-22 iš atsakovo K. L., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnametei R. L., gim. (duomenys neskelbtini), 400,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Sprendimui įsiteisėjus nutraukti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, išduotą 2008-06-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymui civilinėje byloje Nr.N2-3696-740/2008.

Paskirti ieškovę V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės R. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Nustatyti atsakovo K. L. bendravimo su dukterimi R. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovas K. L. su dukra R. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendraus pirmą mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. bei trečią mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki sekmadienio 15.00 val. Švenčių metu K. L. su vaiku bendraus laiką suderinęs su V. L..

Nustatyti, kad įsipareigojimai kreditoriams V. B. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-12 vykdomąjį raštą Nr. 1-251-15 dėl 300,00 Lt skolos; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos pagal 2003-01-03 vykdomąjį raštą Nr. 1-1430/02 dėl ½ turto konfiskavimo; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-20 įsakymą Nr. L2-831-265/2009 dėl 1117,98 Lt skolos; R. B. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-08 vykdomąjį raštą Nr. 2-5007-777/2010 dėl 14973,00 Lt skolos; R. B. pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-03-08 vykdomąjį raštą Nr. 2-134-204/2010 dėl 2566,00 Lt skolos; A. P. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 vykdomąjį raštą Nr. 1-227-201/2008 dėl 9019,44 Lt skolos; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-02 vykdomąjį raštą Nr. 1-155-718/2008 dėl 2000,00 Lt skolos; L. N. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 vykdomąjį raštą Nr. 1-227-201/2008 dėl 6000,00 Lt skolos; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos pagal Klaipėdos apskrities VPK EPS 2007-07-30 vykdomąjį dokumentą Nr. 8099 dėl 2000,00 Lt baudos; M. B. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-24 vykdomąjį raštą Nr. 1-670-526/2007 dėl 10500,00 Lt skolos; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-03 vykdomąjį raštą Nr. N2-3696-740/2008 dėl 72,00 Lt skolos; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 3596,54 Lt skolos yra laikytini asmenine K. L. prievole.

Nustatyti, kad įsipareigojimai kreditoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-09-23 įsakymą Nr. L2-1838-714/2008 dėl 2186,51 Lt skolos ir 5 proc. procesinių palūkanų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-02-12 įsakymą Nr. L2-609-838/2010 dėl 4619,14 Lt skolos ir 5 proc. procesinių palūkanų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-09-10 įsakymą Nr. L2-1551-778/2007 dėl 2134,32 Lt skolos ir 5 proc. procesinių palūkanų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-11-26 vykdomąjį raštą Nr. 2-9029-465/2007 dėl 3956,75 Lt skolos ir 5 proc. procesinių palūkanų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 3809,58 Lt skolos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 553,15 Lt skolos yra laikytini bendra solidariąja V. L. ir K. L. prievole.

Priteisti ieškovei V. L. iš atsakovo K. L. 2137,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. L. 306,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė