- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- AN2-115-282/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00347-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. gegužės 2 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 19 d. 21.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre vairuojamame automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė A kategorijos „(duomenys neskelbtini)“ modelio naktinio matymo taikiklį Nr. (duomenys neskelbtini) su pritvirtintu lazerinio apšvietimo prietaisu ir A kategorijos ginklo priedėlį – garso slopintuvą. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 233 straipsnio 1 dalyje.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto 2018 m. kovo 5 d. nutarimu R. B. už ANK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta 90 Eur bauda su daikto – ginklo priedėlio (3 vnt.) – konfiskavimu.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu R. B. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui (Šiaulių rūmams) prašydamas panaikinti 2018-03-05 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismas su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria kitoje Europos Sąjungos valstybėje teisėtai įsigyti medžioklei skirti naktinio matymo prietaisai, nesant įstatymu patvirtintų tokio pripažinimo kriterijų, pripažįstami A kategorijos naktiniais taikikliais ir jų apyvarta draudžiama, neprieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsniui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas (Šiaulių rūmai) 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi R. B. skundo netenkino, 2018-03-05 nutarimą paliko nepakeistą, taip pat patikslino nutarimą nurodant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam R. B. skirta administracinio poveikio priemonė – konfiskavimas – taikoma naktinio matymo taikikliui „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su pritvirtintu lazerinio apšvietimo prietaisu ir garso duslintuvui (iš viso 3 vnt.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. gegužės 2 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria kitoje Europos Sąjungos valstybėje teisėtai įsigyti medžioklei skirti naktinio matymo prietaisai, nesant įstatymu patvirtintų tokio pripažinimo kriterijų, pripažįstami A kategorijos naktiniais taikikliais ir jų apyvarta draudžiama, neprieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsniui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, nes jam priklausantis graižtvinis šautuvas „(duomenys neskelbtini)“ nėra priskiriamas A kategorijos ginklams, be to, šio šautuvo gamintojas yra numatęs galimybę šį šautuvą naudoti karu su duslintuvu, ant šautuvo yra gamykliškai padaryta duslintuvo tvirtinimo vieta. Taip pat teigia, kad naktinio matymo prietaisas ir duslintuvas turi aiškią civilinę paskirtį ir nėra skirti tik A kategorijos ginklams, kaip numatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Nurodo, kad duslintuvą įsigijo Europos Sąjungai priklausančioje valstybėje – Latvijoje, o naktinio matymo prietaisą – Vokietijoje. Teigia, kad dalyje Europos Sąjungos valstybių yra įtvirtinta pareiga medžioklės metu naudoti duslintuvą, naktinio matymo prietaiso naudojimas yra būtinas medžioklės metu, kadangi patikimai neidentifikavus objekto, į kurį taikoma, yra keliamas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai. Be to, naktinio stebėjimo prietaisų naudojimą leidžia Medžioklės taisyklių 9.2.4. punktas. Pažymi, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos pareiga užtikrinti, jog nė vienas valstybių narių nacionalinis subjektas nebus diskriminuojamas prekių pirkimo ir pardavimo sąlygų atžvilgiu, o 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės nereglamentuoja šaunamųjų ginklų priedų apyvartos bei nepateikia ginklo priedo apibrėžimo ir nesuteikia valstybėms teisės taikyti išimtis naktinio matymo prietaisams ar naktiniams taikikliams.
Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad specialisto išvada Nr. 40-(880)-IS1-876-(13.2) negali būti grindžiamos teismo išvados, kadangi ši specialisto išvada pateikta peržengus specialisto kompetencijos ribas, nes išvada, ar daiktas atitinka įstatymo numatytus kriterijus yra teisinė išvada. Teigia, kad išvada, jog daiktas yra A kategorijos ginklo priedėlis yra teisinė išvada, kadangi susijęs su teisės aiškinimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra išvardinti konkretūs daikto priskyrimo A kategorijos ginklams ar priedėliams kriterijai, tokiu būdu daikto klasifikavimas yra susijęs su diskrecijos naudojimu taikant teisę, o tokius įgaliojimus turi tik teismas. Nesutinka su teismo teiginiu, jog daikto identifikavimą kaip ginklo arba ne atlieka ekspertas. Teigia, kad daikto priskyrimo ginklams kriterijai yra nustatyti įstatymo lygmens teisės aktu, ginklo priedėlių priskyrimo naudoti su civilinės paskirties ginklais ar su A kategorijos kariniais ginklais įstatymo lygmens teisės aktu nenustatyti. Dėl to mano, kad specialistas, priskirdamas ginklo priedėlį A kategorijos ginklams veikė savo nuožiūra, nors diskrecijos teisė specialistui nesuteikta ir prieštarauja specialisto veiklos esmei, kurią sudaro tik išimtinai daikto techninių charakteristikų, bet ne teisinės kvalifikacijos nustatymas.
Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad naktinio matymo prietaisas ir duslintuvas nebuvo naudojami medžioklės metu Lietuvos teritorijoje, todėl mano, kad tokiu draudimu nesiekiama įgyvendinti Lietuvoje nustatytą medžioklės tvarką, o siekiama diskriminuoti daiktų savininkus, gamintojus ir pardavėjus, pirmiausia tuos, kurie naktinio matymo prietaisus ir duslintuvus įsigyja tam, kad naudoti juos kitose Europos Sąjungos valstybėse, t. y. draudimu faktiškai Lietuvos gyventojams ribojamas medžioklės organizavimas ir su tuo susijusių paslaugų įsigijimas kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tai tiesiogiai pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį. Faktas, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse duslintuvais ir naktinio matymo prietaisais prekiaujama laisvai, patvirtina, kad jų civilinė apyvarta neturi jokios įtakos viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Tai, kad naktinio matymo prietaisai nekelia pavojaus viešajai tvarkai, patvirtina, kad naktinio matymo prietaisus, bet ne taikiklius, leidžia naudoti Medžioklės taisyklės. Tokiu būdu civilinės paskirties naktinių taikiklių draudimas ne tik naudoti medžioklės metu, bet ir apskritai išimant iš civilinės apyvartos yra perteklinis, o tai reiškia, kad toks įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Apeliantas skunde pažymi, kad nei naktinio matymo prietaisas, nei naktinis taikiklis nėra ginklai, jie yra ginklų priedėliai. Ginklai gali turėti pačius įvairiausius priedėlius, kurie turi savarankišką funkciją ir negali kelti jokios grėsmės aplinkiniams, tokius kaip atramos, ergonominiai elementai ir pan. Ginklo priedėlis netampa ginklu nuo to, kad jis tokiu buvo pavadintas arba kokiai kategorijai priskirtas priimant teisės aktą. Taip pat teigia, kad 1991-06-18 Tarybos direktyvoje 91/477/EEB nesuteikta teisė valstybėms narėms vidaus teisės aktais išplėsti ginklo sąvoką ir tuo pagrindu riboti naktinių taikiklių ir duslintuvų įvežimą ir apyvartą.
Apeliantas skunde teigia, kad teismui aiškinant, jog turėti naktinio matymo prietaisą draudžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, tai yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas draudimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nesutinka su teismo išvada, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo aiškinimas neįeina į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją ir dėl to nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teigia, kad Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo sutinkinamai su Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, sutinkamai su Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Kadangi Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo reglamentuojamas Lietuvoje taikytinas Europos Sąjungoje įsigytų prekių teisinis režimas, įstatymas, kuriame nustatoma priešinga tarptautinei sutarčiai tvarka, atitinkamai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo atmesti R. B. skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti R. B. paskirtą nuobaudą ir daiktų konfiskavimą. Teigia, kad specialisto išvadoje nurodytas naktinio matymo taikiklis su pritvirtint lazerinio apšvietimo prietaisu bei garso duslintuvas atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas. Mano, kad R. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
Apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria kitoje Europos Sąjungos valstybėje teisėtai įsigyti medžioklei skirti naktinio matymo prietaisai, nesant įstatymu patvirtintų tokio pripažinimo kriterijų, pripažįstami A kategorijos naktiniais taikikliais ir jų apyvarta draudžiama, neprieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsniui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis R. B. skundo prašymas yra nepagrįstas. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nesprendžia nacionalinės teisės suderinamumo su Europos Sąjungos teise klausimų, tai yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencija. Kaip ne kartą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus, nuosavybės teisė gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nuosavybės teisės ribojamos remiantis įstatymu ir ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04). Taip pat apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nėra prieštaravimų tarp Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio 3 dalies. Pažymėtina, kad Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės buvo iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos 2017-05-17 direktyva (ES) Nr. 2017/853. Be to, direktyvos tikslai yra privalomi valstybėms narėms, tačiau jų įgyvendinimo formas ir būdus vyriausybės gali pasirinkti pačios. Iš Direktyvos (ES) Nr. 2017/853 ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto atitikties lentelės (internetinė prieiga: https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAD/6cd5efc0445c11e8b20ee164533e7a15/858f6bb044d211e8b20ee164533e7a15/) matyti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto pakeitimai neprieštarauja Direktyvos nuostatoms (pvz., Direktyvos 6 straipsnis numato, kad nedarant poveikio 2 straipsnio 2 daliai, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad uždraustų įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, priskiriamus A kategorijai; jos užtikrina, kad tie šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ir šaudmenys, kurių neteisėtas laikymas prieštarauja tam draudimui, būtų konfiskuoti. Taip pat valstybės narės gali leisti prekiautojams ar tarpininkams, vykdantiems savo atitinkamą profesinę veiklą, įsigyti, gaminti, deaktyvuoti, taisyti, tiekti, perduoti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, jų pagrindines dalis ir šaudmenis laikantis griežtų saugumo sąlygų). Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata yra aiški.
Apeliantas skundą taip pat grindžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis ir tikina, kad pagal laisvo prekių judėjimo principą jis įvykio metu turėjo teisę laikyti kitose ES valstybėse narėse teisėtai medžioklei įsigytus prietaisus, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnis draudžia savavališkas diskriminacijos priemones ar užslėptą valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimą. Minėtos Sutarties 34 straipsnis numato, kad tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės, o 36 straipsnis numato, kad 34 ir 35 straipsnių nuostatos nekliudo taikyti prekių importo, eksporto ar tranzito draudimų arba apribojimų, jei jie yra pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais. Tačiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimu. Apeliantas nurodo, kad jis ginklo priedėlius pirko ir atsivežė į Lietuvą ne komerciniais tikslais, o asmeniniam naudojimui, t. y. kaip galutinis vartotojas. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, daiktai įsigyti asmeniniams poreikiams nebėra prekės, todėl nagrinėjamame kontekste ginklo priedėliams laisvo prekių judėjimo principas netaikomas, jie nepatenka ir į valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimo sritį. Pažymėtina, kad Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo nedraudžia riboti prekių judėjimo visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnis). Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytas šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, o paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos nedraudžia asmeniui įsigyti, laikyti ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis, jei yra laikomasi įstatymo reikalavimų. Taigi, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos pagal šio įstatymo tikslą bei paskirtį neprieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34, 36 straipsnių nuostatoms.
R. B. apeliaciniu skundu prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes savo vairuojamame automobilyje laikė A kategorijos „(duomenys neskelbtini)“ modelio naktinio matymo taikiklį su pritvirtintu lazerinio apšvietimo prietaisu ir A kategorijos ginklo priedėlį – garso slopintuvą. ANK 233 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui už ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimą, laikymą ir naudojimą. Šio straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė teisės norma, nes nukreipia į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pažeidimus.
R. B. neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė prietaisą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su pritvirtintu lazerinio apšvietimo prietaisu ir garso duslintuvą, teigia, kad automobilyje rastus prietaisus įsigijo ne Lietuvoje (duslintuvą jis įsigijo Europos Sąjungai priklausančioje valstybėje – Latvijoje, o naktinio matymo prietaisą – Vokietijoje), nors šių ginklo priedėlių įsigijimą patvirtinančių duomenų apeliantas nepateikė, jų nėra ir byloje. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalį veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialaus statuso subjektai, o pagal šio straipsnio 11 dalį lazerinius taikiklius gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą sportui, šaulio ar kario savanorio, ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai. Duomenų, patvirtinančių, kad R. B. atitiktų minėtų asmenų statusą, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas prie savo apeliacinio skundo.
R. B. teisme taip pat teigė, kad medžiodamas naudoja ginklo priedėlius tik ten, kur tai yra leidžiama (medžiodamas Čekijoje, Vokietijoje, Slovakijoje). Iš tokių apelianto paaiškinimų teisme akivaizdu, kad jis yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais ginklų, jų priedėlių, šaudmenų įsigijimo, laikymo, naudojimo reikalavimais. Pažymėtina, kad R. B. nėra kaltinamas neteisėtu garso duslintuvo ar naktinio matymo taikiklio įsigijimu ar naudojimu, o tik laikymu.
Apeliantas skunde teigia, kad naktinio matymo taikiklis su pritvirtintu lazerinio apšvietimo prietaisu ir garso duslintuvas nėra A kategorijos ginklų priedėliai. Tokie skundo argumentai yra nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad A kategorijai priskiriami ne tik automatiniai šaunamieji ginklai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet ir duslintuvai, naktiniai taikikliai (minėto įstatymo 3 straipsnio 6 punktas). Iš minėto įstatymo 3–6 straipsnių, reglamentuojančių ginklų klasifikavimą į rūšis, seka, kad visi naktiniai taikikliai bei duslintuvai priskiriami A kategorijai. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą civilinėje apyvartoje yra draudžiami ne tik A kategorijos ginklai, bet ir ginklų priedėliai, šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, <...>.
Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 40-(880)-IS1-876-(13.2) nurodyta, kad tirti pateiktas prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos, A kategorijos „(duomenys neskelbtini)“ modelio naktinio matymo taikiklis su pritvirtintu lazerinio apšvietimo prietaisu. Taip pat šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas prietaisas yra pramoninės gamybos, garso duslintuvas, A kategorijos, ginklo priedėlis (administracinė byla Nr. II-136-875/2017, 17–21 b. l.). Taigi, specialisto išvada patvirtina, kad įvykio metu automobilyje po keleivio bei vairuotojo sėdynėmis rasti prietaisai – „(duomenys neskelbtini)“ modelio naktinio matymo taikiklis su pritvirtintu lazerinio apšvietimo prietaisu ir garso duslintuvas yra priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams, kurie civilinėje apyvartoje yra draudžiami.
Apeliantas skunde teigia, kad specialisto išvada negalima remtis, nes specialistas išvadą pateikė viršydamas savo kompetencijos ribas. Toks skundo argumentas yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis, teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų. Pažymėtina, kad balistinės ir šūvio aplinkybių ekspertizės pagrindiniai uždaviniai yra objektų priskyrimas šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims, jų rūšies, pavyzdžio, modelio ir kalibro, pagaminimo būdo, techninės būklės ir tinkamumo šaudymui, šūvio pėdsakų ant kliūties ir šovusiojo, šūvio aplinkybių (šūvio atstumo, krypties, šovusiojo, ginklo ir nukentėjusiojo tarpusavio padėties šūvio metu ir kt.) nustatymas bei ginklo identifikavimas pagal paliktus pėdsakus ant kulkų ir tūtelių (internetinė prieiga http://www.ltec.lt/balistine-metodines). Iš specialisto išvados matyti, kad objektų tyrimą atliko ir specialisto išvadą pasirašė tinkamas specialistas, kuris pagal savo kompetenciją galėjo atsakyti ir atsakė į klausimą, kokiai ginklo priedėlių kategorijai priskiriami tirti pateikti objektai. Dėl to nėra pagrindo byloje esančią specialisto išvadą vertinti kaip niekinę.
Taip pat R. B. skunde teigia, kad Medžioklės taisyklės leidžia naudoti naktinio matymo prietaisus. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 10.2.4. punktas leidžia medžiojant naudoti naktinio stebėjimo prietaisus, tačiau šių taisyklių 58.5.9. punktas draudžia medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Kadangi apelianto automobilyje turėtas prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ yra ne naktinio stebėjimo prietaisas, o naktinio matymo taikiklis, todėl pagal Medžioklės taisyklių 58.5.9. punktą draudžiama jį naudoti medžiojant. Pats apeliantas nurodė, kad medžiodamas naudoja ginklo priedėlius tik ten, kur tai yra leidžiama, kad Lietuvoje nemedžiojo jų naudodamas. Dėl to nepagrįstai apeliantas skundą grindžia Medžioklės taisyklių 10.2.4. punkto (skunde nurodyta 9.2.4. punktas) nuostata.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad apelianto automobilyje po vairuotojo ir keleivio sėdynėmis laikyti ginklų priedėliai yra priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams, kurie civilinėje apyvartoje yra draudžiami, daroma išvada, kad R. B., vairuojamame automobilyje laikydamas A kategorijos ginklų priedėliams priskiriamą „(duomenys neskelbtini)“ modelio naktinio matymo taikiklį su pritvirtintu lazerinio apšvietimo prietaisu ir garso slopintuvą, pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl apeliantas pagrįstai yra nubaustas pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad R. B. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda yra per didelė, ji yra lygi ANK 233 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui (asmenims bauda skiriama nuo 60 iki 120 Eur), mažinti šią nuobaudą nėra teisinio pagrindo. Be to, apeliaciniu skundu R. B. neginčija jam paskirtos nuobaudos dydžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl R. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.