Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) R. B. ir jo gynėjui advokatui Rolandui Tamašauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) R. B. 2018 m. kovo 26 d. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialistės Erikos Benevičienės 2018 m. kovo 5 d. nutarimo nubausti jį pagal Administracinių nusižengimų kodekso 233 straipsnio 1 dalį ir konfiskuoti daiktus panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje esanti specialisto išvada Nr. 40-(880)-IS1-876-(13.2) pateikta peržengiant specialisto kompetencijos ribas. Tik teismas gali nustatyti, ar tam tikras daiktas yra A kategorijos ginklo priedėlis. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas draudžia ne bet kokių šaunamųjų ginklų priedėlių civilinę apyvartą, o tik tokių, kurie skirti išimtinai A kategorijos ginklams. Pareiškėjo turėti naktinio matymo prietaisas ir duslintuvas skirti išimtinai medžiokliniams ginklams ir su A kategorijos ginklais nenaudojami. Naktinio matymo prietaisas būtinas medžioklės metu, kadangi patikimai neidentifikavus objekto kyla pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai. Naktinio stebėjimo prietaisų naudojimą leidžia Medžioklės taisyklių 9.2.4. punktas. Ant pareiškėjui priklausančio graižtvinio šautuvo „Blaser R8“ yra gamykliškai padaryta tvirtinimo vieta duslintuvui, o šis šautuvas nėra A kategorijos.

Duslintuvą ir matymo prietaisą įsigijo ES valstybėse – atitinkamai Latvijoje ir Vokietijoje. Dalyje ES valstybių įtvirtinta pareiga medžioklės metu naudoti duslintuvą. ES sutartis įtvirtina laisvo prekių judėjimo principą. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad nė vienas valstybių narių nacionalinis subjektas nebus diskriminuojamas prekių pirkimo ir pardavimo sąlygų atžvilgiu. Tarybos direktyva 91/477/EEB nereglamentuoja šaunamųjų ginklų priedų apyvartos ir nesuteikia valstybėms teisės taikyti išimtis naktinio matymo prietaisams. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnis draudžia savavališkas diskriminacijos priemones ar užslėptą valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas R. B. ir jo gynėjas advokatas R. T. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad naktinio matymo taikiklį Nr. 99253 su pritvirtintu lazerinio apšvietimo prietaisu ir garso duslintuvą legaliai įsigijo kitose ES valstybėse narėse nei Lietuva. Laiko juos savo namuose, naudoja medžiodamas Latvijoje, Čekijoje, Slovakijoje – visoje Europoje, kur tik leidžiama. Gynėjas akcentavo, kad Sutartis dėl ES veikimo turi aukštesnę juridinę galią negu nacionaliniai teisės aktai. Priedėliai nebuvo naudojami neteisėtoje veikloje. Suvaržyta jo ginamojo nuosavybės teisė į teisėtai įsigytą daiktą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

ANK 233 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimą, laikymą ir naudojimą.

Skundą padavęs asmuo neginčija skundžiamame nutarime išdėstytų faktinių aplinkybių, t. y. kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė prietaisą „Dedal-490(165)“ Nr. 99253 su pritvirtintu lazerinio apšvietimo prietaisu ir garso duslintuvą. Kilo ginčas dėl įstatymų interpretavimo ir taikymo. Jis nesutinka, kad tokios faktinės aplinkybės atitinka objektyviąją ANK 233 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties pusę.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad civilinėje apyvartoje, be kita ko, draudžiami A kategorijos ginklų priedėliai, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punktas nustato, kad A kategorijai priskiriami duslintuvai, naktiniai taikikliai. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 punktas sako, kad daiktų ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija.

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2017 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje Nr. 40-(880)-IS1-876-(13.2) nurodyta (byla Nr. II-136-875/2017, b. l. 17-21), kad tirti pateiktas prietaisas Nr. 99253 yra pramoninės gamybos A kategorijos „Dedal-490(165)“ modelio naktinio matymo taikiklis su pritvirtintu lazerinio apšvietimo prietaisu. Tirti pateiktas prietaisas – garso duslintuvas - yra pramoninės gamybos A kategorijos ginklo priedėlis. Specialistai išvadą grindė Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 5 d. posėdžių protokolais.

Pasak pareiškėjo, specialistai peržengė savo kompetencijos ribas, nes pripažinti daiktus A kategorijos ginklų priedėliais gali tik teismas. Pareiškėjo nuomone, aptariamas naktinio matymo taikiklis su pritvirtintu lazerinio apšvietimo prietaisu ir garso duslintuvas nėra A kategorijos ginklų priedėliai. Tokie argumentai nepagrįsti, nes neatitinka nei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 punkto, nei teismų praktikos. Teismų praktikoje priimta, kad tai, ar konkretus ginklas, ginklo priedėlis ar šaudmenys priskirtini prie draudžiamų civilinėje apyvartoje, sprendžia balistikos ekspertas, turintis reikiamų specialių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-65-895/2016).

Skundą padavęs asmuo taip pat nurodo, kad esą Medžioklės taisyklių 9.2.4. punktas leidžia naudoti jo automobilyje rastą naktinio matymo prietaisą. Kaip galima suprasti, pareiškėjas turi omenyje Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės), 10.2.4. punktą, pagal kurį medžiojant leidžiama naudoti [...] naktinio stebėjimo prietaisus [...]. Bet, kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtas prietaisas „Dedal-490(165)“ yra ne naktinio stebėjimo prietaisas, o naktinio matymo taikiklis. Medžioklės taisyklių 58.5.9. punktas draudžia medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, be kita ko – naudojant naktinius taikiklius. Taigi Medžioklės taisyklėse nustatytas reglamentavimas atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Be to, ir pareiškėjas paaiškinime teigė (b. l. 12), kad aptariamus prietaisus įsigijo ne Lietuvoje ir medžiodamas naudoja juos tik ten, kur tai yra leidžiama. Nagrinėjant bylą Nr. II-136-875/2017 (1 t., b. l. 43) pareiškėjas aiškino, kad prietaisai buvo jo automobilyje, nes jis ruošėsi išvykti medžioti į Čekiją. 2018 m. balandžio 30 d. posėdyje pareiškėjas aiškino, kad minėtus tris prietaisus laikė savo namuose, juos naudodavo medžiodamas Čekijoje, Vokietijoje, Slovakijoje. Vadinasi, pareiškėjas žinojo, kad medžiojant Lietuvoje negalima naudoti šių prietaisų, ir nenaudojo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo remiasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis ir tikina, kad pagal laisvo prekių judėjimo principą jis įvykio metu turėjo teisę laikyti kitose ES valstybėse narėse teisėtai medžioklei įsigytus prietaisus, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnis draudžia savavališkas diskriminacijos priemones ar užslėptą valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimą. Ginklo priedėlius pareiškėjas pirko ir atsivežė į Lietuvą ne siekdamas juos parduoti, t. y. ne komerciniais tikslais, o kaip galutinis vartotojas. Daiktai įsigyti asmeniniams poreikiams nebėra prekės, todėl nagrinėjamame kontekste ginklo priedėliams laisvo prekių judėjimo principas netaikomas, jie nepatenka ir į valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimo sritį. Be to, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo nedraudžia riboti prekių judėjimo visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 str.). Kitaip tariant, tai, kad tam tikros prekės (narkotikai, ginklai ar pan.) nedraudžiami vienose ES valstybėse narėse, nereiškia, kad jų civilinė apyvarta negali būti draudžiama kitose ES valstybėse narėse.

Skundą padavęs asmuo pažymėjo, kad skundžiamame nutarime konkrečiai nepasakyta, kokie daiktai konfiskuojami, to negalima nustatyti ir iš skundžiamo nutarimo ar protokolo turinio. Teismas sutinka, kad skundžiamo nutarimo formuluotė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama administracinio poveikio priemonė – „daikto konfiskavimas – Ginklo priedėlis 3 vnt.“ yra nevisai aiški. Tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio galima supranti, kad konfiskuojami trys daiktai, sudarantys administracinio nusižengimo dalyką: 1) naktinio matymo taikiklis „Dedal-490(165)“ Nr. 99253, 2) pritvirtintas lazerinio apšvietimo prietaisas ir 3) garso duslintuvas.

Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria kitoje ES valstybėje teisėtai įsigyti medžioklei skirti naktinio matymo prietaisai, nesant įstatymu patvirtintų tokio pripažinimo kriterijų, pripažįstami A kategorijos naktiniais taikikliais ir jų apyvarta draudžiama, neprieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsniui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas šį prašymą atmeta. Pirma, Konstitucinis Teismas nesprendžia nacionalinės teisės suderinamumo su ES teise klausimų, tai yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencija. Antra, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad nėra įstatymu patvirtintų prietaisų pripažinimo A kategorijos naktiniais taikikliais kriterijų. Tokie kriterijai įtvirtinti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 34 punkte. Jame sakoma, kad naktinis taikiklis, tvirtinamas prie ginklo ir skirtas ginklui nutaikyti į taikinį, yra prietaisas, kuriuo, pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas ar neapšviestas taikinys. Visi naktiniai taikikliai priskiriami A kategorijai (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 str. 6 p.). Trečia, Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės teisė gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04).

Skundą nagrinėjantis teismas neįžvelgia ir prieštaravimų tarp Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, kuris nustato, kad visi asmenys yra lygūs įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalies, kuri nustato, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.

Įvertinęs skundžiamą nutarimą, bylos medžiagą, skundo argumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėjo laikytus prietaisus Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialistė E. Benevičienė 2018 m. kovo 5 d. nutarimu pagrįstai pripažino ginklų, kurių civilinė apyvarta pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra draudžiama, priedėliais ir pagrįstai kvalifikavo nusižengimą pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju skundas atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas. Teismas patikslina skundžiamą nutarimą išvardindamas konfiskuojamus daiktus, kas nekeičia nutarimo esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, teismas

nutaria:

Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialistės Erikos Benevičienės 2018 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) R. B. 2018 m. kovo 26 d. skundą atmesti.

Patikslinti Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialistės Erikos Benevičienės 2018 m. kovo 5 d. nutarimą nurodant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B. skirta administracinio poveikio priemonė – konfiskavimas – taikoma naktinio matymo taikikliui „Dedal-490(165)“ Nr. 99253 su pritvirtintu lazerinio apšvietimo prietaisu ir garso duslintuvui (iš viso 3 vnt.).

Nutarties patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti (įteikti) Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybai ir pareiškėjui R. B..

Nutartis per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (įteikimo) gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.