- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-187-581/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22064-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- V. M.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas areštu trisdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. (2 paros).
Bausmė paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikta galioti iki bausmės pradėjimo vykdyti dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. M. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gegužės 7 d., apie 19 valandą, miškelyje, prie daugiabučio gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,61 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia sudavė tiksliai tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių rankomis į įvairias kūno vietas savo šeimos narei – sugyventinei L. D., taip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė pastarajai fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. V. M. skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį. Nurodo, kad nukentėjusiosios L. D. jis nemušė nei kojomis, nei rankomis, tą savo parodymuose patvirtino pati L. D., taip pat teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, o policijos pareigūnai įvykio nematė.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas – teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. M. smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę L. D..
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai yra išsamiai aptarti, išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, taip pat aptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą, padarė išvadą, kad byloje įrodyta, jog V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – t. y. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių rankomis į įvairias kūno vietas savo šeimos narei – sugyventinei L. D., taip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepripažino, jog naudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę L. D.. Nurodė, kad įvykio dieną su L. D. šventė gimtadienį, miškelyje vartojo alkoholinius gėrimus, buvo daug išgėręs, todėl įvykio neatsimena. Nukentėjusioji L. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. M. smurto prieš ją nenaudojo, o sužalojimus ji patyrė dėl to, kad bėgdama atsitrenkė į medį ir nukrito. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos nukentėjusiosios L. D. parodymus kitų byloje esančių įrodymų visumoje, pagrįstai ir motyvuotai juos vertino kaip siekį padėtį V. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas teisingai bei pagrįstai nurodė, kad tai, jog V. M. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios L. D. atžvilgiu patvirtina pirminiai įvykio aplinkybių fiksavimo duomenys - tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, asmens apžiūros protokolas, išrašas iš medicininių dokumentų, liudytojos L. N., A. F. parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
9. Iš 2017-05-07 tarnybinio pranešimo Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017-05-07 apie 19.14 val. buvo gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) vyras muša moterį. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad V. M. savo sugyventinę L. D. prie (duomenys neskelbtini) miškelyje, spardė kojomis ir daužė rankomis visą jos kūną. Kiek kartų sudavė L. D. pasakyti negali, nes smūgių buvo daug ir ji gulėjo ant žemės, nes buvo pargriauta. L. D. buvo susijaudinusi, verkė. L. D. įvykio vietoje paaiškino, kad prieš ją panaudotas smurtas pasireiškė smūgiais rankomis į veido sritį, smūgiais kojomis į visą kūną. Jai padarytas sumušimas ant apatinės lūpos, mėlynė po kaire akimi, kraujosruvos ant kairės ausies (5-7 b. l.). Liudytoja – policijos pareigūnė A. F. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą L. D. pasakė, jog ją sumušė sugyventinis V. M.; matė, kad L. D. akis buvo raudona, iš lūpos bėgo kraujas, ji buvo susijaudinusi, drebėjo, verkė, sunkiai kalbėjo (104 b. l.). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. N. nurodė, kad įvykio dieną miškelyje vedžiojo šunį ir išgirdo balsus, pagalbos šauksmą; iš pradžių atsisukusi pamatė porą, pasirodė, kad jie buvo apsikabinę; atsisukusi antrą kartą pamatė, kaip nubėga vyras, o ant žemės gulėjo moteris. Kadangi moteris kvietėsi pagalbos, todėl prie jos priėjo, ant jos kūno pamatė sužalojimus, buvo traumuota akis, prie akies buvo mėlynė. Nors moteris nesakė, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas, tačiau ji buvo sužalota, nerami, susijaudinusi, todėl suprato, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas dėl to iškvietė policijos pareigūnus (104 b. l.). Tai, kad L. D. buvo sužalota patvirtina asmens apžiūros protokole nurodyti duomenys - apžiūros metu nustatyta, kad ant L. D. veido kairėje pusėje po akimi yra tamsiai raudonos ir violetinės spalvos kraujosruva, kraujosruva yra ir ant kairės akies voko (26, 28-30 b. l.), taip pat išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad 2017 m. gegužės 7 d. 19.39 val. buvo apžiūrėta L. D., jai diagnozuoti veido, kairės ausies, kairės galvos pusės, kaklo, krūtinės sumušimai, lūpos nubrozdinimas (32 b. l.). Visi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad V. M. nukentėjusiosios L. D. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą ir smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Nors nukentėjusioji pirmosios apklausos bei teismo posėdžio metu nurodė, kad V. M. prieš ją fizinio smurto nenaudojo, o sužalojimus ji patyrė atsitrenkusi į medį, tačiau tokie nukentėjusiosios parodymai paneigti aukščiau aptartų duomenų visetu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš karto po įvykio gauti ir užfiksuoti duomenys, tuo pačiu užfiksuota ir nukentėjusiosios L. D. pozicija, nagrinėjamu atveju patvirtina tikrąsias įvykio aplinkybes apie fizinio smurto panaudojimą L. D. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nukentėjusiosios L. D. paaiškinimai duoti kitą dieną po įvykio ir vėliau teismo posėdžio metu įtakoti siekio padėti V. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokia išvada daroma įvertinus ir tai, kad nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme prašė nebausti V. M. (106, b. l.), teigė, jog V. M. daug padeda jai ir jos sergančiai motinai, yra paėmęs paskolą, kurią reikia grąžinti (103, b. l.).
10. Taip pat kolegija daro išvadą, kad apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl ją laikyti per griežta, švelninti ar kitaip keisti nėra pagrindo. Juolab, kad bylos duomenys nurodo, jog dėl smurto prieš nukentėjusiąją L. D. ir nukentėjusios sūnų R. D. buvo pripažintas kaltu ir teistas Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamaisiais įsakymais.
11. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskyręs jam bausmę, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.