Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Tauragės rajono savivaldybės ieškinį atsakovei A. R. (jungtinės veiklos sutarties įgaliotinei), jungtinės veiklos dalyviams atsakovams D. L., S. G., A. N., A. E., B. K., A. J., R. S., K. D., E. Š., V. S., S. Š., L. O., S. G., R. S., G. B., V. E., S. G., L. K., V. M., A. M., S. D., L. Š., tretiesiems asmenims UAB „Tauragės butų ūkis“, UAB „Tauragės būstas“, VĮ Turto bankui, R. J., L. K., A. M., J. D., R. B., M. G., R. N., T. R., L. V., V. B., I. U., V. T., V. D., N. V., J. G., R. G., V. E., D. K., dėl daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 24 d. jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės Tauragės rajono savivaldybės atstovė Lilija Mockienė palaikė ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad susirinkimai dėl jungtinės sutarties sudarymo nevyko, žmonių parašai gauti pasitelkiant apgaule, surinkti ateinant į butų savininkų namus, žmonės pasirašinėjo formaliai, iš tiesų nežinodami dėl ko pasirašo, nurodė, kad neginčija daugiabučio namo butų savininkų 2017 m. spalio 24 d. protokole nurodyto kvorumo, t. y. kad už jungtinės sutarties sudarymą balsavo butų savininkų dauguma (54 %). Mano, jog ieškinio senaties termino nėra praleidę, todėl neprašo jo atnaujinti, kartu teigia, kad tokiems ginčams spręsti taikomas 10 metų senaties terminas.

Jungtinės veiklos dalyvis atsakovas R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra minimo daugiabučio vieno iš butų savininkas. D. L., teigdama jog UAB „Tauragės butų ūkis“ bus likviduota, eidama per daugiabučio namo gyventojų butus rinko parašus. Apie organizuojamą susirinkimą bei jungtinės sutarties sudarymą nieko nežinojo, jungtinės veiklos sutartyje pasirašė jo žmona. Nori, kad UAB „Tauragės būtų ūkis“ toliau administruotų jų daugiabutį namą.

Jungtinės veiklos dalyvė atsakovė E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad D. L. teigė, jog UAB „Tauragės butų ūkis“ „naikinasi“, todėl renka kitą būsto administratorių, pas kurį bus geriau, todėl šiek tiek pagalvojusi pasirašė. Pažymėjo, jog visų gyventojų pašto dėžutėse buvo informaciniai lapeliai, kurių vienoje pusėje buvo parašyta apie jungtinės veiklos sutarties sudarymą, kitoje lapelio pusėje – būsto šildymo tema. Minėtą lapelį reikėjo pasirašyti ir įmesti į kitoje laiptinėje esančią dėžutę. Nurodė, jog kaimynai kalbėjosi dėl sutarties. Nepamena, kokiu būdu jos parašas atsirado ant rašto, kuriame nurodo, kad sutinka su ieškiniu. Nurodė, jog minėtą raštą surašė D. L.. Nežino ar palaikyti ieškovės ieškinį ar ne, nurodė, kad nori, jog būstą toliau administruotų UAB „Tauragės butų ūkis“.

Jungtinės veiklos dalyvė atsakovė V. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog jai buvo teigiama, kad UAB „Tauragės butų ūkis“ „naikinasi“, o visi gyventojai nori, kad būsto administratoriumi taptų UAB „Tauragės būstas“ todėl ir pasirašė. Apie gyventojų susirinkimą nežinojo. Nori, kad būstą toliau administruotų UAB „Tauragės butų ūkis“.

Jungtinės veiklos dalyvis atsakovas L. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad atėjusi D. L. pasakė, jog UAB „Tauragės butų ūkis“ bankrutuoja ir reikia kito būsto administratoriaus, todėl nusprendė pasirašyti už tai, kad naujuoju būsto administratoriumi taptų UAB „Tauragės būstas“. Apie gyventojų susirinkimą nežinojo.

Trečiojo asmens UAB „Tauragės butų ūkis“ atstovė Ieva Stružeckytė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės poziciją. Papildomai nurodė, kad gyventojai, įtakoti neteisingos informacijos apie trečiojo asmens bankrutavimą, suklaidinti pasirašinėjo sudarant jungtinės veiklos sutartį.

Jungtinės veiklos dalyviai S. G., A. E., K. D., S. G., G. B., L. K., S. D., tretieji asmenys R. J., L. K., J. D., R. B., T. R., L. V., V. B., V. T., J. G. ir R. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems tinkamai pranešta, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė ginčija daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 24 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir prašo pripažinti, jog ji yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo dienos, nes ji buvo sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 4-5 dalis, kadangi nebuvo šaukiamas butų savininkų susirinkimas. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 7 dalies nuostata, balsavimas raštu taip pat nebuvo vykdomas, ieškovei nebuvo įteikti balsavimo raštu biuleteniai. Pasak ieškovės, ginčijama sutartis taip pat prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), nes vadovaujantis CK 4.84-4.85 straipsnių nuostatomis, visi daugiabučio namo butų savininkai, tai pat ir ieškovė, turi būti informuojami apie ketinimus priimti sprendimus, kadangi balsų dauguma priimti sprendimai galioja visiems butų savininkams. Pažymi, kad nors ginčo sutartis ir yra įregistruota viešajame registre, tačiau faktinės jungtinės sutarties ir parašų rinkimo aplinkybės paneigia tikrąją butų savininkų valią.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad nors namo gyventojų bendra valia sudaryti jungtinės veiklos sutartį, įforminta raštu, nevisiškai atitinka Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-10-31 įsakymu Nr. D1-895 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo reikalavimus, tačiau tai neturi esminės reikšmės ir nepaneigia savininkų aiškiai išreikštos valios dėl bendro naudojimo objektų valdymo būdo (LAT 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-313-378/2015). Konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas negali būti apribotas vien dėl tam tikrų procedūrinių taisyklių nesilaikymo sušaukiant susirinkimą. Teismų praktikoje konstatuota, jog bendraturčių valia turi aukštesnę teisinę vertę už administratoriaus ekonominį interesą teikti administravimo paslaugas (LAT 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-97-421/2016).

Iš byloje esančios daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties, sudarytos 2017 m. spalio 24 d. bei sutarties priedų matyti, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų ir patalpų savininkai 2017 m. spalio 24 d. pasirašė namo bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria įgaliojo A. R., šiame name nuosavybės teise turinčią gyvenamąsias patalpas, atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu valdymu. Iš byloje esančio 2017 m. spalio 24 d. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo nustatyta, kad susirinkimas įvyko 2017 m. spalio 24 d., jame dalyvavo 31 butų ir kitų patalpų savininkas, turintis 26 balsus, tai sudarė 54 procentus nuo butų ir kitų patalpų skaičiaus. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog šio kvorumo rezultato neginčija ir tokio reikalavimo teismu neteikia. Iš byloje esančio ir ieškovės pateikto informacinio pranešimo „Informacija bendrasavininkiams“ matyti, jog 2018 m. spalio 24 d. buvo organizuojamas namo (duomenys neskelbtini) gyventojų susirinkimas dėl bendrų namo priežiūros reikalų ir namo atstovo rinkimo. Minėto namo vieno iš butų savininkė A. R. pateikė rašytinį sutikimą, kuriame nurodė, jog ji sutinka būti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) įgaliotine. Iš gyventojų susirinkimo 2017 m. spalio 24 d. protokolo nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų skaičius - 48 vnt. Susirinkime dalyvavo 31 buto ir kitų patalpų savininkai, turintys 26 balsus ir tai sudaro 54,166 procentų nuo butų ir kitų patalpų skaičiaus. Susirinkimo dalyviai pasirašė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurią 2017 m. lapkričio 13 d. įregistravo VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017 m. spalio 24 d. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizatorė D. L. bendravo su daugiabučio namo gyventojais, jiems siūlė pasirašyti jungtinę veiklos sutartį siekiant pakeisti dabartinį daugiabučio namo administratorių į naują – UAB „Tauragės būstas“. Teismo posėdyje dalyvavę daugiabučio namo patalpų ir butų savininkai nurodė, jog sutartį pasirašė patys, niekieno neverčiami. Iš byloje esančios jungtinės veiklos sutarties matyti, kad daugiabučio namo gyventojai savo ranka sutartyje įrašė savo vardus, pavardes bei padėjo parašus. Jungtinės veiklos dalyvė A. M. teismui pateiktame rašte nurodė, jog savininkų susirinkimas vyko, teismo posėdžio metu E. Š. teigė, jog visų gyventojų pašto dėžutėse buvo informaciniai lapeliai, kurių vienoje pusėje buvo parašyta apie jungtinės veiklos sutarties sudarymą, kitoje lapelio pusėje – būsto šildymo tema. Minėtą lapelį reikėjo pasirašyti ir įmesti į kitoje laiptinėje esančią dėžutę. Nurodė, jog kaimynai kalbėjosi dėl sutarties. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, laikytina, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad nebuvo sušauktas daugiabučio namo savininkų susirinkimas dėl jungtinės veiklos sutarties, ar kad susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą (CK 4.85 straipsnio 7 dalis), kas ir buvo padaryta. Pažymėtina, kad ieškovė, būdama 11 butų savininkė minėtame daugiabutyje, būdama rūpestinga ir atidi, jau 2017 m. vasarą, žinodama apie minėto daugiabučio namo gyventojų ketinimą sudaryti jungtinės veiklos sutartį, galėjo labiau domėtis šiuo klausimu ir dalyvauti priimant atsakingus sprendimus.

Atsižvelgus į pateiktų faktinių aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog ieškovės ginčijama daugiabučio namo jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta laikantis CK 4.85 straipsnio 7 dalies nuostatų, bei kaip to reikalauja CK 6.969 straipsnio 4 dalis, todėl nėra pagrindo ginčijamą jungtinės veiklos sutartį pripažinti prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms. CK 1.80 straipsnis nustato, kad tik imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Kadangi ieškovė byloje neginčija daugiabučio namo butų savininkų 2017 m. spalio 24 d. protokole nurodyto kvorumo rezultato, t. y. kad už jungtinės sutarties sudarymą balsavo butų savininkų dauguma, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Trečiasis asmuo UAB „Tauragės būstas“ nesutikdamas su ieškiniu, nagrinėjamu atveju prašo taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.124 straipsnio 1-2 dalys). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 9 dalimi, buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. gavo daugiabučio namo įgaliotinės D. L. 2017 m. liepos 31 d. prašymą dėl išbraukimo iš UAB „Tauragės butų ūkis“ administruojamų namų sąrašo, taip pat jungtinės veiklos sutarties kopiją be pirmo lapo. Dėl nustatyto trūkumo (trūkstamo lapo), telefonu kreipėsi į D. L., kuri paprašė pateikto prašymo nebenagrinėti, kadangi jungtinės veiklos sutartis nebus įregistruota, nes daugiabučio namo gyventojai persigalvojo. Taip pat nurodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. A. R. kreipėsi į ieškovę su prašymu išbraukti daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) iš UAB „Tauragės butų ūkis“ administruojamų namų sąrašo. Šį faktą patvirtina byloje esantis A. R. pasirašytas ieškovei adresuotas 2017 m. lapkričio 14 d. prašymas dėl administratoriaus išbraukimo. Prie minėto prašymo buvo pateiktas ir Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, jog 2017 m. lapkričio 13 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruota gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 24 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis), įgaliotine paskirta A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio ieškovės A. R. adresuoto 2017 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 19-4979 nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į A. R. dėl sutarties ir kitų dokumentų, susijusių su sutarties pasirašymu pateikimo. Ieškovė nurodė, kad reikalaujami dokumentai pateikti nebuvo, todėl ieškovė savo iniciatyva kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 24 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir su ja susijusių dokumentų gavimo.

Pažymėtina, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (LAT 2011-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; LAT 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes laikytina, jog ieškovė apie savo teisės pažeidimą faktiškai sužinojo 2017 m. lapkričio 14 d., A. R. pasikreipus į Tauragės rajono savivaldybę dėl daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš UAB „Tauragės butų ūkis“ administruojamų namų sąrašo. Ieškinys dėl daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 24 d. jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, teismui pateiktas 2018 m. birželio 5 d., pasibaigus CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyto ieškinio senaties terminui. Vadovaudamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kadangi trečiasis asmuo UAB „Tauragės būstas“ prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovės ieškinys atmetamas tuo pagrindu, kad praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nepateikė jokių įrodymų, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai vadovaudamiesi jungtinės veiklos sutarties 29¹-31 punktais bei atitinkamomis civilinio kodekso nuostatomis, turi teisę patys derybų keliu spręsti iškilus klausimus ar nesutarimus dėl jau sudarytos ar naujai sudarinėjamos jungtinės veiklos sutarties.

Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovės Tauragės rajono savivaldybės trečiojo asmens UAB „Tauragės būstas“ naudai priteistinos pastarojo turėtos 750,00 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą byloje, pagal pateiktus dokumentus (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Prašoma priteisti suma neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tai yra 260,62 Eur, šioje byloje priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti ieškovės Tauragės rajono savivaldybės ieškinį.

Priteisti iš Tauragės rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 188737457, 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidų už advokato pagalbą byloje trečiojo asmens UAB „Tauragės būstas“, juridinio asmens kodas 304314250, naudai.

Priteisti iš ieškovės Tauragės rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 188737457, valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 260,62 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 62 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas – 5660, minėtą sumą sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.