Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S. ir H. S. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnyje ir nuteistas 20 MGL (736,96 Eur) (septynių šimtų trisdešimt šešių eurų 96 eurocentų) bauda.

H. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje ir nuteistas 20 MGL (736,96 Eur) (septynių šimtų trisdešimt šešių eurų 96 eurocentų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. buvo nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 3 d., laikotarpiu nuo 1.40 val. iki 2.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnįjį patrulį V. P., prieš jį vartodamas necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius.

H. S. buvo nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 3 d., laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 2.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, dėl asmeninių paskatų įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnįjį patrulį V. P., prieš jį vartodamas necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius.

Apeliaciniais skundais nuteistieji H. S. ir S. S. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalis, kuriomis jie pripažinti kaltais ir nuteisti bei priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį jų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios pagrįstumo

Taigi pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma rodo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja neturėjo teisinio pagrindo panaikinti įsiteisėjusio ikiteisminio tyrimo pareigūno 2014 m. sausio 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl toks nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to konstatuojama, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atnaujintas ir atliekamas nesant teisinio pagrindo.

Dėl draudimo antrą kartą bausti už tą pačią veiką (non bis in idem principo) pažeidimo

Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia baudžiamojo proceso įstatymo nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, judgement of 10 February 2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad non bis in idem principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Taigi sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas (arba persekiojamas) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82). Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-335/2012 pažymėjo, kad asmens neteisėti poelgiai, už kuriuos jis jau yra pripažintas kaltu ir nubaustas įsiteisėjusiais nutarimais administracinės teisės pažeidimų bylose, negali būti iš naujo vertinami tiriant inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius jo veikoje, nes taip būtų pažeistas draudimas bausti už tą pačią veiką antrą kartą (non bis in idem). Kasacinės instancijos teismas nesutiko su argumentais, kad, pripažinus asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, anksčiau jam paskirtos administracinės nuobaudos būtų panaikintos ir taip išvengta non bis in idem principo pažeidimo, nes toks baudžiamojo proceso legitimizavimo būdas įmanomas, kai administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, pvz., kai eismo įvykio dalyvis administracine tvarka nubaustas už vairavimą esant neblaiviam per klaidą nenustačius, kad būtent dėl šio asmens kaltės žuvo žmonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-102/2008). Kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-788/2015 pastebėjo, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai baudžiamasis procesas po administracinės nuobaudos paskyrimo pripažintas teisėtu, nes anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, pvz., asmeniui per klaidą paskiriama administracinė nuobauda tik už vairavimą esant neblaiviam, ignoruojant faktą, kad dėl jo sukelto eismo įvykio žuvo žmonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2008). Tačiau toks vertinimas turi būti tinkamai motyvuotas ir pagrįstas išvada apie ankstesnio administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumą nagrinėjamai situacijai ir būtinumą taisyti padarytą teisingumo klaidą.

BK 290 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasipriešinimą, inter alia, policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš esmės tiek ATPK 187 straipsnio, tiek ir BK 290 straipsnio paskirtis ta pati – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Todėl sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai vadovaujasi bendrąja ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą, ar už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje išvardytų pareigūnų įžeidimą kaltininkas turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka, nukentėjusiojo statusas negali būti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus – tokiais atvejais atsakomybės už minėtų pareigūnų įžeidimą atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2005, 2K-114/2006). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Be to, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-375/2011 ir kt.). Atribojant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, būtina įvertinti padarytą veiką pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, vadovautis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285/2014).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, patikrinusi juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinės nuobaudos S. S. ir H. S. buvo skirtos dėl klaidos, kurią nulėmė nepagrįstas tyrėjo nutarimas atsisakyti ikiteisminį tyrimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2014 m. sausio 20 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį. Su tokiu nutarimu buvo supažindintas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininkas ir pasirašė prie žymos „Sutinku“. Šiuo nutarimu apie priimtą sprendimą informuotas pareiškėjas V. P., nutarimo nuorašas persiųstas Šiaulių apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrai. Šiuo nutarimu taip pat nutarta spręsti klausimą dėl S. S. ir H. S. atsakomybės pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad S. S. ir H. S. 2014 m. kovo 17 d. buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimais S. S. ir H. S. pripažinti kaltais padarę administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir jiems skirtos administracinės nuobaudos – 400 Lt baudos. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja A. S. 2014 m. gegužės 7 d. nutarimu panaikino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2014 m. sausio 20 d. nutarimą padariusi išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas netinkamai įvertino medžiagoje surinktus duomenis ir dėl to nepagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojai A. S. priimant 2014 m. gegužės 7 d. nutarimą nebuvo paaiškėjusios jokios naujos įvykio aplinkybės reikšmingos S. S. ir H. S. veiksmų vertinimui, kad Šiaulių apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūra gavusi 2014 m. sausio 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašą, tokio nutarimo nepanaikino, tai rodo, kad prokuratūra sutiko su šiame nutarime padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, todėl visiškai nėra pagrindo teigti, kad S. S. ir H. S. administracinėn atsakomybėn buvo patraukti dėl klaidos.

S. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 3 d., laikotarpiu nuo 1.40 val. iki 2.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnįjį patrulį V. P., prieš jį vartodamas necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarimu S. S. nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 3 d., 1.32 val., (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, viešoje vietoje būdamas girtas necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, dėvinčius tarnybinę uniformą, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą, bei grasino susidoroti fiziškai. Tuo S. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

H. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 3 d., laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 2.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, dėl asmeninių paskatų įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnįjį patrulį V. P., prieš jį vartodamas necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarimu H. S. nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 3 d., 1.32 val., (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje viešoje vietoje, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, dėvinčius tarnybinę uniformą, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą, bei grasino susidoroti fiziškai ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Taigi iš nuteistiesiems S. S. ir H. S. baudžiamojoje ir administracinių teisės pažeidimų bylose esančių kaltinimų matyti, kad S. S. ir H. S. baudžiamojon atsakomybėn patraukti už tų pačių veiksmų atlikimą, už kuriuos jau buvo nubausti administracinių teisės pažeidimų bylose priimtais nutarimais.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ankstesnis S. S. ir H. S. nubaudimas už administracinių teisės pažeidimų padarymą atitinka įstatymo reikalavimus ir negali būti traktuojamas kaip taisytina klaida, nulemta reikšmingų aplinkybių nežinojimu, dėl to konstatuojama, kad S. S. ir H. S. už tuos pačius veiksmus yra baudžiami antrą kartą ir tai yra principo non bis in idem pažeidimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas), dėl to šis baudžiamasis procesas negalėjo būti pradėtas, o pradėtasis turi būti nutrauktas, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu nutraukti baudžiamąją bylą nuteistųjų S. S. ir H. S. atžvilgiu dėl kaltinimų pagal BK 290 straipsnį.