Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

2020-03-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-86-951/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-13
Bylos Nr.
A18.-86-951/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01037-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. Š.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmasis veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-86-951/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01037-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 19.11; 21.9.10; 21.11.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Vaigai Aleksandravičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š., 2019 m. lapkričio 28 d. 11.17 val. siųsdamas elektroninius laiškus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniajai specialistei I. P., pažemino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. J. garbę ir orumą, laiškuose išvadindamas S. J. „žiurke“, „parazite“.

A. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad turi daug priekaištų policijai. Laiškas buvo skirtas ne konkrečiam pareigūnui. Pareigūnė S. J. atsiuntė ne jo naudai priimtą procesinį dokumentą, kurį jis apskundė. Neprisimena, kada šis dokumentas buvo priimtas. Kaip ir nurodyta byloje, tai galėjo būti 2019-11-27. Jis siuntė tris elektroninius laiškus su įžeidžiančiais žodžiais. Policija jo atžvilgiu ne vieną kartą priėmė nutarimus, dėl kurių jis neturėjo galimybės apsiginti. Dabar pirmą kartą turi galimybę teisme pasisakyti dėl neteisingai priimto nutarimo už greičio viršijimą. Nors jis tuo metu darbo reikalais buvo išvykęs į užsienį, tačiau jo atžvilgiu vis dėl to buvo priimtas nutarimas, kuriuo jis buvo nubaustas. Grįžęs paskambino policijai, kuri jam pasakė, kad viską išsiaiškins. Kaip matyti, jie dar iki šiol aiškinasi. Oficialiai skundo nepateikė, nes galvojo, kad jie patys išsiaiškins. Viename iš laiškų siuntė laišką su tekstu „S. J. šitas įrašas bus išviešintas“. Pareigūnės vardą, pavardę paminėjo, kadangi tas įrašas klaidingas. Jis surašė pareiškimą, tačiau jokie duomenys nebuvo renkami. Taip pat rašė „Parazite“. Tačiau šiuo atveju taip pat buvo kreiptasi ne į pareigūnę. Tai buvo atsakymas į iš policijos atsiųstą laišką, kuriame buvo atsiųstas nutarimas. Nežino, kokia pareigūnė siuntė jam laišką. Mano, kad siuntė pareigūnė, atsakinga už laiškų siuntimą. Dar parašė „Gausi į snukį“. Sutinka, kad parašė nesąmonę, tačiau ta nesąmonė daroma su policijos daromomis prielaidomis. Visur daromos prielaidos, tai yra, prielaida, kad įžeidė pareigūnę, prielaida, kad viršijo greitį. Visi įžeidžiantys žodžiai buvo skirti policijai, tikslu atkreipti į jį dėmesį. Sutinka, kad nenormalu taip rašyti, tačiau savo elgesį vertina su pateisinimu. Jis kaip žmogus sureagavo į neteisingus policijos veiksmus, o ne į konkrečios pareigūnės veiksmus. Jis mano, kad administracinio nusižengimo nepadarė. Mano, kad bus atsižvelgta į visą įvykių eigą, į visus jo paaiškinimus. Jis mano, kad šis tekstas įžeidžiančio pobūdžio, tačiau jis nėra adresuotas konkrečiam asmeniui. Jis nesuprato, kad laišką siuntė konkrečiam pareigūnui. Jis tiesiog atsakė į jam siųstą laišką.

Liudytoja S. J. teisme parodė, kad nepažįsta asmens, sėdinčio posėdžių salėje. Žino, kodėl teismas ją kviečia liudytoja byloje. Dirba (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus vyriausiąja tyrėja. Jai buvo pavesta atlikti tyrimą medžiagoje, kurioje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikalstamų veikų požymių. Toje medžiagoje pareiškėjas buvo A. Š.. Elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) komisariato raštinės darbuotojai išsiuntus pareiškėjui atsakymą, tai yra priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pirmiausiai, ji į programėlę „Messenger“, tai yra į savo asmeninę paskyrą socialiniame tinkle ,,Facebook“, gavo žinutę, kad buvo netinkamai atliktas darbas. Žinučių turinio tikrai neprisimena. Šios žinutės buvo pridėtos prie tarnybinio pranešimo. O kitą dieną raštinė jai persiuntė elektroninius laiškus, kuriuose ji buvo išvadinta žiurke, parazite ir dar visaip kitaip. Tokiu būdu buvo pažeminta jos, kaip policijos pareigūnės, garbė ir orumas. Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galėjo priimti lapkričio mėnesio pabaigoje. Tikrai nežino, kuri rašytinės darbuotoja asmeniui išsiuntė nutarimą, kadangi ji perduoda dokumentus į ,,DVS“ sistemą, tai yra duomenų valdymo sandėlį, ir iš ten automatiškai kažkuri raštinės darbuotoja išsiunčia. Į jos asmeninę paskyrą programėlėje „Messenger“ gavo žinutes. Neprisimena, ar žinutes į asmeninę paskyrą gavo tą pačią ar kitą dieną po nutarimo išsiuntimo. Nepamena, kas buvo parašyta žinutėse, jose lyg ir buvo nurodyta, kad asmuo kažką skųs. Žmogui tiesiog netiko priimtas sprendimas. Jos priimtas nutarimas yra skundžiamas. Kiek žino, šis nutarimas nebuvo apskustas. Apskundimo terminas seniai pasibaigęs ir nutarimas jau yra įsiteisėjęs. Kiek supranta, tie laiškai buvo siųsti tai raštinės darbuotojai, kuri išsiuntė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei neklysta, po nutarimo išsiuntimo žinutes iš A. Š. į programėlę „Messenger“ gavo tą pačią dieną, gal ir kitą dieną. O laiškus elektroniniu paštu iš A. Š. jai persiuntė tai dar kitą dieną. Jai tuos laiškus persiuntė raštinės darbuotoja. Raštinės darbuotoja suprato, kad tai skirta jai, nes tai buvo atsakymas į jos siųstą laišką. Laiškas tikrai nebuvo skirtas raštinės darbuotojai. Ji nepamena žinučių teksto, bet iš to teksto buvo galima suprasti, jog kalbama apie ją, o ne apie raštinės darbuotoją. Kadangi asmuo buvo nepatenkintas priimtu sprendimu, tai yra nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismui pagarsinus tris A. Š. rašytus laiškus, liudytoja S. J. parodė, kad jokio atsakymo į šiuos tris laiškus nebuvo pateikta ir į juos nebuvo reaguota. Jos, kaip policijos pareigūnės, garbė ir orumas dėl šių žodžių buvo įžeisti. Ji mano, kad toks asmens elgesys yra neetiškas, kadangi nutarime buvo aiškiai išaiškinta tvarka, jog nutarimas gali būti skundžiamas, o nuomonės reiškimas turėtų būti apgalvotas ir tikrai ne toks. Jei šie laiškai buvo adresuoti bendrai policijai, tai reikėjo rašyti daugiskaita, o ne vienaskaita. Žinutėse buvo pasakyta: ,,S. J., šitas įrašas bus išviešintas“ ir po to jau sekė kitos žinutės, tai ,,parazitė“, net įvardinta „žiurke“.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja I. P. teisme parodė, kad žino, kodėl teismas kviečia ją liudytoja. Nieko daug negali pasakyti. Policijoje dirba registratore. Ji registruoja raštus, kai registruoja, iš jos elektroninio pašto atsakymas siunčiamas klientui. Klientai kažkodėl įsivaizduoja, kad tuo pačiu galima bendrauti su registratoriais, nors jie neturi jokio ryšio su tiriamomis bylomis. Vieną rytą atėjusi į darbą ir atsidariusi savo elektroninį paštą, pamatė žodį ,,parazitė“, daugiau nieko nebuvo parašyta. Kažkaip nesuprato. Tada pažiūrėjo, kas jai atsiuntė laišką. Žiūri, kad siuntėjas A., jai atrodo elektrikas. Ji galvojo, kad tokio A. nepažįsta. Liko tokia kažko nesupratusi ir truputėlį pasijutusi nemaloniai. Pirmame tekste nebuvo įvardinta, kam jis adresuotas, o kituose buvo. Todėl ji iš karto nesuprato ir nesigilino, nes dar turi savo darbą. Po kiek laiko pamatė, kad atėjo kita žinutė vėl iš to paties A. elektriko. Jai atrodo, joje buvo įvardinta, kad „tyrėja J., šie duomenys kažkaip bus paviešinti“. Šios žinutės taip pat nesuprato. Kai pamatė, jog trečią žinutę atsiuntė vėl tas pats žmogus, kurioje buvo įvardinta, kad „J., tyrėja, jei sutiksiu tave, žiurke, gausi snukin“, tada ji susidomėjo ir pradėjo žiūrėti, kas čia vyksta. Tada ji suprato, jog tai skirta tyrėjai J.. Pažiūrėjo tą dokumentą ir suprato, jog žmogus tikriausiai nepatenkintas kažkokiu atsakymu. Tuo metu pagalvojo, kad šios nemalonios žinutės skirtos ne jai. Dar pažiūrėjo, jog su tuo surištas kažkoks dokumentas. Konkrečiai nepamena, bet viskas buvo lapkričio mėnesį, gautus laiškus ji susiejo su dokumentu, kuriuo buvo atsisakyta kelti kažkokią bylą. Žmogus turbūt buvo nepatenkintas, nes neįvykdė ko jis prašė. Jai atrodo, kad tokiais tekstais galėjo būti įžeista pareigūnės garbė ir orumas, bei galėjo įsižeisti ji pati. Ji gal ir pati įsižeistų tokiu atveju. Žmogaus išplūdimas nėra reikalo sprendimas, tam yra ir kitokių būdų. Jei rašo jai, nuo to pati irgi pasijautė nemaloniai. Paskambino ar nusiuntė tas žinutes tyrėjai, nes ji turi žinoti, jog žmogus ją keikia. Viskas baigėsi tuo, kai tyrėja S. paprašė jai atsiųsti tas žinutes.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

A. Š. kaltė dėl padaryto nusižengimo iš dalies be jo paties paaiškinimų, liudytojų parodymų įrodyta ir administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pareigūno tarnybiniu pranešimu, elektroninių laiškų informacija, programoje „Facebook“ rašyto teksto informacija, informacija apie pretendentą, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, administracinio nusižengimo protokolu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, demokratinėje visuomenėje šios teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, Nr. 28871/95). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), ypač tais atvejais, kai pasisakymais tėra išreikštas pyktis, nepasitenkinimas, nenurodant susierzinimo priežasties. Pavyzdžiui, EŽTT laikė įžeidžiamais teisėjui adresuotame laiške nurodytus teiginius ,,kažkoks kvailys“, „ribota asmenybė“, ,,akivaizdus kretinas“, nes jais išreikštas pareiškėjo pyktis, frustracija, tačiau suprantamai nepaaiškintos to priežastys (EŽTT 2003 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Skalka prieš Lenkiją, Nr.43425/98). Jei reiškiant asmeninę nuomonę siekiama nepagrįstai pulti kitą asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teise į saviraiškos laisvę (EŽTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Wojtas-Kaleta prieš Lenkiją, Nr. 20436/02). Taigi, demokratinėje visuomenėje teisės laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įgyvendinimo ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, Nr. 28871/95).

ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. neneigia, kad 2019 m. lapkričio 28 d. siuntė elektroninius laiškus su tekstais „parazite“, „kai sutiksiu gausi į snukį ziurke“. Kaip matyti iš A. Š. paaiškinimų, duotų teisme, jis neneigia ir jų įžeidžiančio pobūdžio. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad jis siuntė tris elektroninius laiškus su įžeidžiančiais žodžiais. Paminėtina, kad lietuvių kalbos žodyne žodis „parazitas“ apibrėžiamas perkeltine prasme kaip tai, kas gyvena svetimu darbu, išnaudotojas, veltėdis (http://www.lkz.lt). Epitetai, tokie kaip „žiurkė“, „snukis“ nukreipti apibūdinti žmogų, ir dar pareigūnę, moterį, patys savaime byloja nepagarbą to žmogaus atžvilgiu. Todėl teismas pagrįstai pripažįsta, kad šie žodžiai yra menkinantys žmogų ir yra įžeidžiantys.

Tačiau, kaip rodo bylos medžiaga, A. Š. nepripažino, kad siųsdamas elektroninius laiškus, jis siekė pažeminti būtent (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. J. garbę ir orumą, tvirtindamas, kad šie laiškai buvo adresuoti visai policijai. Teismas tokius asmens paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip A. Š. gynybinę poziciją, siekiant save atriboti nuo įvykio ir taip išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Be to, juos paneigia kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. Š. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė 3 elektroninius laiškus, kuriuos (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresnioji specialistė I. P. persiuntė elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini), nes iš laiškų turinio ji nustatė, kad jie skirti konkrečiai pareigūnei, t. y. S. J.. Tokias aplinkybes I. P. patvirtino ir teismui, apklausta kaip liudytoja. Ji teigė, kad pirmame tekste nebuvo įvardinta, kam jis adresuotas, o kituose buvo, todėl ji iš karto nesuprato, po kiek laiko pamatė, kad atėjo kita žinutė vėl iš to paties A. Elektriko, joje buvo įvardinta, kad „tyrėja A., šie duomenys kažkaip bus paviešinti“, šios žinutės taip pat nesuprato, bet kai pamatė, jog trečią žinutę atsiuntė vėl tas pats žmogus, kurioje buvo įvardinta, kad „A., tyrėja, jei sutiksiu tave, žiurke, gausi snukin“, tada ji suprato, jog tai skirta tyrėjai A.. Kaip teisme tvirtino liudytoja apklausta S. J., iš gauto teksto buvo galima suprasti, jog kalbama apie ją, dėl šių žodžių buvo įžeista jos, kaip policijos pareigūnės, garbė ir orumas, jei šie laiškai būtų buvę adresuoti bendrai policijai, tai reikėjo rašyti daugiskaita, o ne vienaskaita, šiuo atveju žinutėse buvo pasakyta: ,,S. J., šitas įrašas bus išviešintas“, ir po to jau sekė kitos žinutės, tai ,,parazitė“, net įvardinta „žiurke“. Be to, iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad šie elektroniniai laiškai buvo rašyti kaip atsakas į pareigūnės S. J. 2019-11-27 nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamų veikų požymių. Bylos duomenys rodo, kad būtent šiuo nutarimu ir buvo nepatenkintas A. Š.. Tokių aplinkybių teismui neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Byloje esantys duomenys rodo ir tai, kad pareigūnės S. J. 2019-11-27 priimtas nutarimas A. Š. buvo išsiųstas 2019-11-28, ir tą pačią po šio nutarimo gavimo A. Š. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė 3 elektroninius laiškus. Dar daugiau, tai, kad A. Š. šiais laiškais siekė pažeminti būtent konkrečios pareigūnės, t. y. S. J., garbę ir orumą, rodo ir tai, kad A. Š., 2019-11-28 gavęs pareigūnės S. J. 2019-11-27 nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamų veikų požymių, per „Messengerio“ programėlę susirado norimą konkretų asmenį, t. y. pareigūnę S. J., kuriai 2019-11-28 išsiuntė keletą žinučių su tekstais „Apgynei bandita. Sveikinu“, „Tau ne policijoj dirbti“, „Si byla nebus pamirsta“.

Pažymėtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų, t. y. pareigūnei išdėstytų įžeidžiančių žodžių, teisinis vertinimas, tačiau nėra analizuojami ir vertinami policijos pareigūno veiksmai ar tikrinamas šių veiksmų teisėtumas bei pagrįstumas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje dėl pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo yra nurodęs, kad tai, ar pareigūnai įžeidinėjami dėl jų teisėtų nurodymų, reikalavimų, duodamų vykdant tarnybines pareigas, ar apskritai dėl to, kad nukentėjusysis yra pareigūnas (kaltininkui tai suvokiant), tai neturi reikšmės veiką kvalifikuojant pagal ANK 508 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009).

Taigi, aukščiau išanalizuotos aplinkybės, A. Š.pasisakymų kontekstas, žodžių prasmė, tai, kad pareigūnė vykdė jai pavestas tarnybines pareigas, leidžia daryti išvadą, kad A. Š., išvadindamas policijos pareigūnę „parazite“, „žiurke“, siekė parodyti negatyvų požiūrį į pareigūnę, jos atliekamas pareigas, ir duoda pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad A. Š. pažemino pareigūnės garbę ir orumą. Todėl jo padaryta veika kvalifikuotina ne pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 508 straipsnį (minėtas straipsnis neturi atskirų dalių).

A. Š. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 str., 36 str.). Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jam skirtina nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, paskirti administracinę nuobaudą – 90 (devyniasdešimties) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Ilona Jakubėnienė