- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-09
- Bylos Nr.
- AN2-152-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03568-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. V. M.
- Institucija
- Vlniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarimo, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – VPK) Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimas panaikintas. Priimtas naujas nutarimas ir M. V. M. už teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 1 dalį skirta 30 (trisdešimties) eurų dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. V. M. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. spalio 7 d. 12.11 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas į kitą eismo juostą neįspėjo nei atitinkamais posūkių šviesos signalais, nei ranka prieš persirikiuodamas į dešinę eismo juostą. Šiais savo veiksmais M. V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 82.2 ir 86 punktus. M. V. M. paskirta administracinė nuobauda – 30,00 Eur bauda (b. l. 9).
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. V. M. atstovas advokato padėjėjas G. U. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai Institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą nutarimą nesant nusižengimo sudėties ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti (b. l. 2–4).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarimu tenkintas pareiškėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. V. M. atstovo advokato padėjėjo G. U. skundas iš dalies. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimas panaikintas. Priimtas naujas nutarimas ir M. V. M. už teisės pažeidimą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos ir Institucijos nutarime, skirta 30 eurų dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime sprendė, kad nėra pagrindo netikėti administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis dėl užfiksuoto pažeidimo. Byloje surinkti ir teismo ištirti jau minėti įrodymai patvirtina, kad M. V. M. padarė KET 82.2 ir 86 punktų pažeidimą dėl nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos, dėl ko jo veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Be to, sprendė, jog dėl padarytų pažeidimų ir nesilaikymo nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos priimtas 2020 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu, todėl naikintinas. Nustatyti pažeidimai buvo pašalinti nagrinėjant skundą teisme, kur teismo posėdyje buvo išklausytas M. V. M., buvo išspręsti jo prašymai ir apklausti liudytojai. Dėl to panaikinus skundžiamą nutarimą nėra pagrindo bylą iš naujo gražinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (b. l. 58–65).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu M. V. M. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-2902-2020 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nutraukti.
4.1. M. V. M. argumentuoja, kad teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo netinkamai bei paviršutiniškai, visiškai nesiaiškino tikrųjų tariamo įvykio aplinkybių, nepašalino byloje esančių duomenų prieštaravimų, kas lėmė, jog teismo 2021 m. vasario 9 d. priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimo taisykles administraciniame procese be teisinio pagrindo pripažindamas kaip apelianto kaltę pagrindžiančius įrodymus duomenis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi bei duoti tyrimo eiga suinteresuotų asmenų.
4.2. Apelianto M. V. M. teigimu, apylinkės teismo aptartas procesinis pažeidimas faktiškai atėmė iš apelianto galimybę tinkamai įrodyti, kad jis jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Teismas nepašalino policijos pareigūnų padarytų pažeidimų, o tiesiog formaliai apklausė tariamą įvykį mačiusius pareigūnus net nesuabejodamas jų parodymų teisingumu ir patikimumu.
4.3. Apeliantas nurodė, jog vaizdo įrašas, kuriame tariamai užfiksuotas apelianto padarytas administracinis teisės pažeidimas, pripažintas neabejotinu įrodymu, tačiau šio vaizdo įrašo pripažinti įrodymu pagrindo nėra, kadangi jis neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Vaizdo įrašas, kuris yra byloje, yra blogos kokybės, nors liudytoju apklaustas policijos pareigūnas nurodė, kad vaizdo įrašas yra padarytas su iPhone telefonu, kurio vaizdo kamera yra 12 MP (megapikselių) raiškos. Kartu su skundu apeliantas pateikė vaizdo įrašus, kurie buvo padaryti telefonu NOKIA 52301, kurio vaizdo kamera filmuoja 2 MP raiška. Nepaisant to, kad policijos pareigūnai vaizdo įrašą padarė su 6 kartus geresne vaizdo kamera, tačiau apelianto pateiktų vaizdo įrašų kokybė yra žymiai geresnė. Faktinės aplinkybės, kodėl policijos pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas yra tokios blogos kokybės, teismas nesiaiškino.
4.4. M. V. M. pastebėjo, jog teismas netgi pripažino, kad policijos pareigūnų užfiksuotas vaizdas patvirtina, jog apeliantas neva neparodė įspėjamojo posūkio signalo, nors apeliantas kartu su skundu pateikė šio vaizdo įrašo stop kadrą, kurį padidinus matyti, kad kairiajame posūkyje yra matyti oranžinė spalva, o tai reiškia, kad vaizdo įraše matomas automobilis rodo kairįjį posūkio signalą, tačiau dėl itin blogos vaizdo įrašo kokybės šis faktas yra matomas tik stop kadrą padidinus iki maksimumo. Tuo atveju, jeigu vaizdo įrašas iš tiesų būtų buvęs padarytas 12 MP vaizdo kamera, kaip kad nurodo policijos pareigūnai, tokių techninių priemonių neprireiktų imtis norint pamatyti įspėjamąjį posūkio signalą. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl apelianto pateikto stop kadro, kuriame matyti rodomas posūkio signalas, teismas apskritai nepasisakė.
4.5. Apeliantas paminėjo, kad tam, jog duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ANK nustatyta tvarka, tačiau teismas šio įrodymo patikimumo aplinkybių nenagrinėjo, nors policijos pareigūnų atliktas vaizdo įrašas, kurio pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Policijos pareigūnų padarytas vaizdo įrašas, kuris yra byloje, nebuvo tikrinamas ANK nustatyta tvarka, tiesiog apsiribota policijos pareigūnų apklausa, nors vaizdo įrašas kelia didelių abejonių jo įrodomąją galia.
4.6. M. V. M. nurodė, kad kartu su skundu apeliantas teismui pateikė du vaizdo įrašus. Teismas pasisakydamas dėl jų nurodė, kad šie vaizdo įrašai padaryti ne įvykio vietoje, ne įvykio metu, modeliuojant faktinę situaciją apeliantui palankiu būdu taip, kad saulės spinduliais apšviečiant automobilį VOLVO XC70 techninėmis priemonėmis fiksuojamas rodomas posūkio signalas nėra matomas. Be kita ko, teismui sukėlė abejones, ar apelianto pateiktuose vaizdo įrašuose posūkio signalas nebuvo įjungtas tuo metu, kai filmavimo įrenginys buvo priartintas prie automobilio.
4.7. Apeliantas teigė, jog, kaip matyti iš policijos pareigūnų padaryto vaizdo įrašo, jis buvo padarytas į automobilio galą šviečiant tiesioginiams saulės spinduliams. Tokia situacija susidarė, kadangi apeliantas Kalvarijų g. važiavo link SIEMENS arenos, t. y. į šiaurės pusę, o automobilio galas buvo pietų pusėje, todėl į jį švietė tiesioginiai saulės spinduliai. Todėl apeliantas ne bandė modeliuoti situaciją sau palankia linkme, kaip teigia teismas, o siekė kiek įmanoma labiau atkurti įvykio metu buvusią situaciją. Iš apelianto pateiktų vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad netgi ir esant daug geresnei vaizdo įrašo kokybei į automobilio galą šviečiant tiesioginiams saulės spinduliams automobilio įjungti posūkio signalai matyti tik labai priartėjus prie automobilio. Kadangi policijos pareigūnų vaizdo įrašas, kaip minėta, yra itin blogos kokybės, todėl šviečiant tiesioginiams saulės spinduliams į automobilio galą vaizdo įraše nesimato rodomo posūkio signalo. Šių faktinių aplinkybių teismas nenagrinėjo.
4.8. M. V. M. pabrėžė, kad apeliantas pateikti kitokiomis aplinkybėmis padarytų vaizdo įrašų (pvz., įvykio vietoje) neturėjo jokios kitos galimybės, kadangi pareigūnai pažeisdami ne teismo tvarka nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo bylos procesą atėmė iš apelianto galimybę pateikti pareigūnams šiuos vaizdo įrašus ir šių vaizdo įrašų pagrindu prašyti papildomai ištirti faktines aplinkybes. Šie vaizdo įrašai pateikti teismui atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnai pažeidė ne teismo tvarka nagrinėjimo tvarką, teismas turėjo ypatingą dėmesį skirti šių aplinkybių nagrinėjimui, tačiau to nedarė.
4.9. Apeliantas nurodė, kad teismas pripažino apklaustų pareigūnų parodymus patikimais įrodymais, esą jie yra nuoseklūs ir pagrindo abejoti pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Iš esmės E. J. ir Z. R. parodė tas pačias faktines aplinkybes, kad važiuodami policijos automobiliu ties Kalvarijų g. esančiu prekybos centru „I.“ juos aplenkė apelianto automobilis, kuris manevravo iš pirmosios eismo juostos į antrąją nerodydamas posūkio signalo, šį manevrą apeliantas atliko tris kartus, todėl jie telefonu nufilmavo apeliantą, kuomet jis nerodė įspėjamojo posūkio signalo.
4.10. M. V. M. paminėjo, kad šie parodymai negali būti pripažinti nuosekliais. Visų pirma, nuo prekybos centro „I.“ iki sankryžos, ties kuria nufilmuotas apeliantas, yra 325 m atstumas, šis atstumas neleidžia atlikti trijų manevrų persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą, kaip nurodė policijos pareigūnai teismo posėdžio metu. Tą galima padaryti nebent ypač smarkiai viršijus leistiną greitį, tačiau apklausiami policijos pareigūnai nurodė, kad transporto priemonių greitis nebuvo viršytas, jis buvo daugmaž normalus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes galima prieiti sekančių išvadų: 325 m atstumas važiuojant 55 km/h greičiu nuvažiuojamas per 21,3 sekundes. Kadangi apelianto automobilis prieš raudoną šviesoforo signalą lėtėjo, tai prie 21,3 sekundės pridėjus 2 arba 3 sekundes, gauname, kad minėtas atstumas buvo nuvažiuotas per 24 ar 25 sekundės. Policijos pareigūnų vaizdo įrašo trukmė yra 8 sekundės, taigi neužfiksuoto laiko belieka tik 16 ar 17 sekundžių. Norint saugiai aplenkti kitą automobilį minimaliai reikia 20 m (5 m apelianto automobilio ilgis 4-15 m atstumas tarp apelianto automobilio ir policijos pareigūnų automobilio). Pareigūnų pateiktame vaizdo įraše matyti, kad toks atstumas tarp automobilių ir buvo užfiksuotas. Žemiau pateikiama lentelė, iš kurios matyti, kokį atstumą abu automobiliai galėjo nuvažiuoti. Taip pat iš šios lentelės matyti, kad nėra jokios techninės galimybės jokiam automobiliui atlikti kelis „persirikiavimus“ iš vienos eismo juostos į kitą. Todėl pareigūnų teismo posėdžio metu duoti parodymai nėra teisingi.
4.11. Atkreipė dėmesį į tai, kad šie duomenys paneigia policijos pareigūnų pateiktą versiją, kuriai, be kita ko, pritarė ir teismas, jog apeliantas kelyje elgėsi įžūliai, akivaizdžiai pavojingai. Be to, tokia versija kelia rimtų klausimų, kodėl tuo atveju, jeigu apeliantas tokiu būdu vairavo transporto priemonę, policijos pareigūnai jo nestabdė, o apsiribojo tik jo nufilmavimu.
4.12. Pastebėjo, jog šiuo atveju pareigūnai negalėjo siųsti apeliantui administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, kadangi tariamas pažeidimas buvo padarytas apelianto akivaizdoje. Policijos pareigūnai, klausiami teismo posėdžio metu, kodėl jie nestabdė apelianto automobilio, ypač, kai jie nurodė apie tariamą apelianto vairavimo stilių, o pasinaudojo ANK 611 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad jie apelianto nestabdė, kadangi tuo metu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas. Tačiau teiginys, kad Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, neatitinka tikrovės. Tariamas įvykis padarytas 2020 m. spalio 7 d., kai karantinas Lietuvos Respublikoje nebuvo paskelbtas, kaip žinia, 2020 m. spalio 11 d. vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą ir jokie apribojimai tuo metu nebuvo paskelbti.
4.13. Apeliantas pažymėjo, kad policijos pareigūnų parodymai, priešingai nei nurodė teismas, yra nenuoseklūs ir neatitinkantys tikrovės, kadangi policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės, susijusios tiek su automobilių manevravimu, tiek su automobilio nestabdymo faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Teismas neatsižvelgdamas į apelianto nurodomas faktines aplinkybes, o tiesiog preziumuodamas policijos pareigūnų parodymų teisingumą paviršutiniškai išnagrinėjo byloje esančias faktines aplinkybes. Taigi teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, todėl priimtas teismo procesinis sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas (b. l. 82–85).
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyrius prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-62-716/2021 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-03568-2020-7) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad M. V. M. nurodo, jog vaizdo įrašo pripažinti įrodymu pagrindo nėra, kadangi jis neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, tačiau M. V. M. nenurodo jokių minėtą teiginį pagrindžiančių argumentų, tiesiog nurodo, kad vaizdo įrašas yra blogos kokybės, tačiau ir šis teiginys yra subjektyvus M. V. M. vertinimas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą akivaizdžiai galima matyti, kad M. V. M. vairuodamas automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš persirikiuodamas į kitą (dešinę) eismo juostą apie savo ketinamą persirikiuoti į kitą eismo juostą neįspėjo nei atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, nei ranka. Pažymėtina ir tai, kad minėtas vaizdo įrašas atitinka ANK 569 straipsnyje keliamus reikalavimus duomenims, vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu gauti tarpusavyje atitinkantys duomenys, todėl teismas pagrįstai vaizdo įrašą pripažino įrodymu administracinio nusižengimo byloje.
5.2. Institucija pastebėjo, kad abejones kelia ir M. V. M. argumentai, kuriais jis bando paneigti teisme liudytojais apklaustų policijos pareigūnų E. J. ir Z. R. duotus parodymus, o būtent, tai, kad abu policijos pareigūnai nurodo, jog M. V. M. iki užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo kelis kartus manevravo iš vienos eismo juostos į kitą apie tai neįspėdamas kitų eismo dalyvių nei atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, nei ranka. Pažymėtina tai, kad pareigūnų duotus parodymus patvirtina pats teisės pažeidimo užfiksavimo būdas, t. y. pažeidimas užfiksuotas filmuojant mobiliuoju telefonu, o tai padaryti įmanoma tik turint išankstinių duomenų, kad asmuo gali daryti kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
M. V. M. apeliacinis skundas atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimas panaikintas, M. V. M. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda, yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
7. Apylinkės teismo nutarimu M. V. M. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė KET 82.2 ir 86 punktų pažeidimus, tai yra, kad jis vairuodamas automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš persirikiuodamas į kitą eismo juostą neįspėjo nei atitinkamais posūkių šviesos signalais, nei ranka prieš persirikiuodamas į dešinę eismo juostą.
8. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog M. V. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo netikėti administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis dėl užfiksuoto pažeidimo. Apylinkės teismas nurodė, kad teismas policijos pareigūnų mobiliuoju telefonu darytą vaizdo įrašą dėl neparodyto posūkio signalo pripažįsta įrodymu dėl to, kad šiame įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu gauti tarpusavyje atitinkantys duomenys, o būtent, liudytojų E. J. ir Z. R. parodymai, šio pareigūno tarnybinis pranešimas, surašytas pažeidimo padarymo dieną.
9. Apeliaciniame skunde iš esmės argumentuojama, jog policijos pareigūnų padarytas vaizdo įrašas ir jų parodymai nepatvirtina, jog prieš persirikiuojant nebuvo įjungtas posūkio šviesos signalas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutinka.
10. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pastebėjo, jog padarytą pažeidimą, kuris atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtina vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame automobilio „Volvo XC70“ mirksintis posūkio signalas persirikiavimo metu nėra matomas. Nors skundu abejojama tokio vaizdo įrašo patikimumu, tačiau, apylinkės teismo vertinimu, šio vaido įrašo turinį patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. J. ir Z. R., kurie vienodai ir kategoriškai parodė, kad įraše užfiksuoto automobilio „Volvo XC70“ persirikiavimo iš vienos juostos į kitą metu posūkio signalas nebuvo rodomas.
11. Aukštesnysis teismas pastebi, kad nors pareiškėjas mano, jog minėtas vaizdo įrašas negali būti pripažintas dėl jo netinkamos kokybės (jo manymu, iš jo negalima nustatyti, ar lempas apšviečiant saulei posūkio signalas nebuvo įjungtas), vaizdo įrašas ir jame užfiksuotos aplinkybės, anot jo, turėjo būti ištirti ANK nustatyta tvarka, tačiau nenurodė, kokius konkrečiai procesinius veiksmus reikia atlikti tiriant vaizdo įrašą. Apelianto nuomone, reikalinga tirti, kodėl policijos pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas yra tokios blogos kokybės, tačiau apygardos teismas pažymi, kad tokios aplinkybės išsiaiškinimas niekaip nepadės byloje nustatyti tiesą, kadangi byloje vertinamas toks vaizdo įrašas, koks yra.
12. Apylinkės teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo netikėti liudytojų, kurie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme, parodymais, juo labiau kad juos atitinka pateiktas vaizdo įrašas. Apygardos teismas, peržiūrėjęs šį vaizdo įrašą, taip pat nenustatė, kad prieš persirikiuojant buvo įjungtas dešinysis posūkio signalas (jo nesimato įjungto arba jis nebuvo įjungtas). Apeliaciniame skunde teigiama, kad šio vaizdo įrašo stop kadre padidinus matyti, kad kairiajame posūkyje yra matyti oranžinė spalva, o tai reiškia, kad vaizdo įraše matomas automobilis rodo kairįjį posūkio signalą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad viena vertus byloje nėra jokios fotonuotraukos su stopkadru, kita vertus, šiuo atveju yra svarbu, ar persirikiuodamas į dešinę M. V. M. įjungė dešinį posūkio signalą (tiek protokole, tiek nutarimuose užfiksuotas pažeidimas persirikiuojant į dešinę eismo juostą). Nors apeliantas ginčija pareigūnų parodymus argumentuodamas, kad jie nenuoseklūs, kadangi neatitinka tikrovės jų parodymų dalis dėl galimai chuliganiško M. V. M. vairavimo dar prieš ginčijamą persirikiavimą, tačiau aukštesnysis teismas pastebi, jog tai yra tik paties apelianto subjektyvus vertinimas, be to, šiuo atveju yra svarbus pats faktas, ar byloje pakanka įrodymų, jog nebuvo įjungtas dešinysis posūkio signalas, todėl netgi jeigu iš tiesų minėta pareigūnų parodymų dalis neatitiktų tikrovės, tai savaime nereiškia, kad ir parodymai dėl ginčijamo pažeidimo yra neteisingi.
13. Apeliantas teigia, kad iš apelianto pateiktų vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, jog netgi ir esant daug geresnei vaizdo įrašo kokybei į automobilio galą šviečiant tiesioginiams saulės spinduliams automobilio įjungti posūkio signalai matyti tik labai priartėjus prie automobilio. Apylinkės teismas nutarime išsamiai motyvavo, kodėl M. V. M. pateikti vaizdo įrašai nepaneigia policijos pareigūnų nufilmuotų aplinkybių ir jų parodymų. Nutarime nurodyta, kad šie vaizdo įrašai padaryti ne įvykio vietoje, ne įvykio metu, modeliuojant faktinę situaciją pažeidėjui palankiu būdu taip, kad saulės spinduliais apšviečiant automobilį „Volvo XC70“ techninėmis priemonėmis fiksuojamas rodomas posūkio signalas būtų nematomas. Tokie vaizdo įrašai nepaneigia galimybės, kad techninėmis priemonėmis taip filmuojamas įjungtas posūkio signalas realiai žmogaus akimis gali būti tiesiogiai matomas, taip pat kelia abejonių, ar įjungtas posūkio signalas būtų matomas filmuojant geresnės kokybės videokamera, galiausiai neatmestina tikimybė, kad posūkio signalas buvo įjungtas tik tuo metu, kai filmavimo įrenginys buvo priartintas prie automobilio. Be to, tokie pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai nėra duomenys, kuriais būtų savaime paneigiamas kitu laiku, kitoje įvykio vietoje ir teismo pripažįstamas padarytu pažeidimas dėl posūkio signalo nerodymo. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių tokius teiginius paneigiančių argumentų, apygardos teismas šiuo teiginius juos laiko logiškais, jiems pritaria.
14. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pareigūnai negalėjo siųsti apeliantui administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, kadangi tariamas pažeidimas buvo padarytas apelianto akivaizdoje. Policijos pareigūnai, klausiami teismo posėdžio metu, kodėl jie nestabdė apelianto automobilio, ypač, kai jie nurodė apie tariamą apelianto vairavimo stilių, o pasinaudojo ANK 611 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad jie apelianto nestabdė, kadangi tuo metu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas. Tačiau teiginys, kad Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, neatitinka tikrovės. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kad buvo vadovaujamasi ANK 611 straipsnio nuostatomis. Nėra ginčo dėl to, kad M. V. M. gavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ir turėjo galimybę jį įvykdyti. Vėlesnio proceso metu buvo užtikrinta jo teisė į gynybą jam turint galimybę teikti skundą, paaiškinimus ir duomenis teismui. Apygardos teismas šioje byloje nevertina, ar teisėtai pasielgė policijos pareigūnai, nesustabdę M. V. M. vairuojamo automobilio įvykio vietoje.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytoms išvadoms, jog M. V. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas.
16. Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati M. V. M. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Bauda skirta tinkamai pritaikius įstatymą, taip pat atsižvelgus į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Paskirtos baudos dydis yra minimalus ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas baudos dydis. Pažymima, kad aptariamas nusižengimas buvo padarytas dienos metu, gatvėje, kurioje vyksta tiek automobilių, tiek pėsčiųjų eismas. Todėl vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo.
17. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. M. V. M. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).
18. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamame teismo nutarime buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai panaikino Institucijos 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą, priėmė naują nutarimą, kuriuo M. V. M. pripažino kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir jam paskyrė administracinę nuobaudą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. V. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.