- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- II-62-716/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03568-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Institucija
- Vlniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Gediminas Usavičius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu („Zoom“ platformoje) išnagrinėjo M. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Gedimino Usavičiaus skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu M. V. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 30 eurų bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 10 d. gautas atsakomybėn patraukto M. V. M. atstovo advokato padėjėjo Gedimino Usavičiaus (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Šalies argumentai
Skunde nurodoma, kad 2020 m. spalio 8 d. policija kreipėsi į pareiškėjo darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kadangi transporto priemone, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas priklauso minėtai bendrovei. Pranešime nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, data ir laikais, t. y. Kalvarijų g. 61, Vilniuje, X:6063494.0, Y: 582719.0, 2020 m. spalio 7 d., 12.11 val. Tokiu būdu pareiškėjas sužinojo apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėjas norėdamas išsiaiškinti galimai padaryto administracinio pažeidimo vietą internetiniame puslapyje https://maps.lt/map/ įvedė pranešime nurodyta koordinates. Paaiškėjo, kad pranešime nurodytos koordinatės neatitinka pranešime nurodyto adreso, t. y. pagal koordinates tariamas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas prieš/arba Kalvarijų g. bei Herkaus Manto g. sankryžoje. Esant šiam prieštaravimui pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, 2020 m. spalio 13 d. kreipėsi į policiją su prašymu leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. 2020 m. spalio 15 d. atvykus į policiją, pareiškėją pasitiko vienas iš asmenų, su kuriais 2020 m. spalio 7 d. sankryžoje (Kalvarijų g./Konstitucijos pr.) kilo konfliktas. Minimi asmenys prieš sankryžoje esantį šviesoforą „užkišo“ savo vairuojamą automobilį prieš pareiškėjo automobilį, tokiu būdu sukeldami avarinę situaciją, kadangi po atlikto manevro pas pareiškėją įsijungė automatinė stabdymo sistema dėl staiga priešais atsiradusio automobilio. 2020 m. spalio 15 d. pareiškėjui, kaip jo padaryto administracinio nusižengimo įrodymas, buvo parodytas itin prastos raiškos vaizdo įrašas, kuriame matyti pareiškėjo vairuojamas automobilis „Volvo XC70“, šalia Kalvarijų turgaus esančios šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos persirikiuojantis iš vienos eismo juostos į kitą. Pažymėtina, kad šis vienintelis administracinio nusižengimo byloje esantis įrodymas yra prieštaringas, nei patvirtinantis, nei paneigiantis administracinio nusižengimo padarymo faktą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pažalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir iniciavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į vaizdo įrašo kokybę, kuri lemia, kad faktiškai neįmanoma vizualiai stebint vaizdo įrašą padaryti neginčijamą išvadą, kad vaizdo įraše matomas automobilis nerodo posūkio signalo. Be to, administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas yra ne tik, kad itin prastos raiškos, tačiau jame net nėra užfiksuotas visas vairuojamojo automobilio manevras, todėl net nėra įmanoma identifikuoti, ar prieš atliekant vaizdo įraše matomą manevrą buvo parodytas įspėjamasis posūkio signalas. Pareiškėjas prašė policijos pateikti pilną, bei geresnės kokybės vaizdo įrašą, tačiau toks įrašas pareiškėjui pateiktas nebuvo. Todėl vaizdo įrašas negali nei patvirtinti, nei paneigti nutarime nurodomą teiginį, kad pareiškėjas, vairuodamas automobilį „Volvo XC70“, prieš persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą, neparodė įspėjamojo posūkio signalo. Antra, kaip matyti, iš vaizdo įrašo tariamo administracinio teisės pažeidimo metu buvo saulėta diena. Pareiškėjo vairuojamas automobilis važiavo šiaurės kryptimi, o saulė švietė iš pietų pusės, todėl susidarė situacija, kuomet į pareiškėjo vairuojamo automobilio galą švietė tiesioginiai saulės spinduliai. Esant tokiai situacijai, t. y., saulei tiesiogiai šviečiant į automobilio galą bei įspėjamąsias posūkio lempas, vizualiai per vaizdo kamerą pamatyti šviečiantį įspėjamąjį posūkio signalą yra itin sunku dėl susidarančio kontrasto. Pareiškėjas, siekdamas patvirtinti šią aplinkybę 2020 m. lapkričio 21 d. su mobiliuoju telefonu „Nokia 5230“, kurio vaizdo kamera filmuojama 2 megapikselių raiška, atliko kelis vaizdo įrašus. Šie vaizdo įrašai patvirtina, kad esant situacijai, kuomet į automobilio galą šviečia tiesioginiai saulės spinduliai, per vaizdo kameras gaunamas vaizdas yra toks, kad įžiūrėti įjungtą įspėjamąjį posūkio signalą vaizdo įraše yra gana sudėtinga, net ir atlikus filmavimą daug geresnės kokybės vaizdo kamera, nei ta, kuri yra administracinio nusižengimo byloje. Trečia, žiūrint administracinio teisės nusižengimo byloje esantį pareigūnų atliktą vaizdo įrašą, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nufilmuotas automobilis nerodo įspėjamojo dešinio posūkio signalo. Tačiau sustabdžius vaizdo įrašą ir priartinus stop kadrą akivaizdžiai matyti, kad automobilio posūkio signalo dešinė ir kairė pusė skiriasi viena nuo kitos skleidžiama spalva. Priartinus vaizdo įrašo stop kadrą matyti, kad kairėje pusėje esančio įspėjamojo posūkio signalo lempa yra balta, o dešinėje pusėje esančio įspėjamojo posūkio signalo lempa yra kitokios spalvos – ji yra oranžinė ir skiriasi nuo kairėje pusėje esančio posūkio signalo. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas nerodytų dešinio posūkio signalo, tuomet automobilio abiejų pusių posūkio signalo lempos būtų tokios pačios spalvos. Ketvirta, pareiškėjui susipažįstant su administracinio teisės nusižengimo bylos medžiaga, jam nebuvo pateikti jokie duomenys, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad filmuota buvo būtent nurodomą dieną, o ne kitu laiku. Taip pat nėra aišku, kokia technika buvo filmuota. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareigūnų neaišku kokiomis priemonėmis, kokiu laiku ir kada, itin prastos kokybės vaizdo įrašas, kuris yra vienintelis tariamo administracinio teisės pažeidimo įrodymas, yra netinkamas ir jo pagrindu taikyti pareiškėjo atžvilgiu administracinę atsakomybę būtų neteisėta ir neteisinga. ANK 616 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas susipažinimo su bylos medžiaga metu pateikė prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi susipažinimo metu, tapo aišku, kad jam pateikta medžiaga yra itin prieštaringa. Atvykus paskirtu metu į bylos nagrinėjimą, pareiškėją sutiko pareigūnė, kuriai pareiškėjas kelis kartus pakartojo, kad pageidauja administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, būtent dėl to jis asmeniškai atvyko į policiją, be to, norėjo pateikti papildomus prašymus. Aukščiau nurodyta ANK teisės norma buvo pažeista, kadangi pareiškėjui reikalaujant žodinio administracinio teisės nusižengimo bylos nagrinėjimo, jis buvo nevykdomas. Skundžiamą nutarimą surašiusi pareigūnė pareiškėjui tiesiog nurodė, kad jai viskas yra aišku, todėl priežasties žodiniam bylos nagrinėjimui ji nematanti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas nurodo, kad 2020 m. spalio 7 d. 12.11 val., Kalvarijų g. 61, Vilniuje, M. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas į kito eismo juostą, neįspėjo nei atitinkamais posūkių šviesos signalais, nei ranka, prieš persirikiuodamas į dešinę eismo juostą, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiu būdu, 2020 m. lapkričio 12 d. administracinio nusižengimo byloje M. V. M. buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 30 Eur bauda. Administracinis nusižengimas užfiksuotas Kalvarijų g. 61, Vilniuje, adresą įrašius į administracinių nusižengimų registrą (toliau – Registras), pagal įvykio adresą Registras nurodo koordinates X:6063494.0, Y:582719.0. Administracinis nusižengimas pradėtas fiksuoti pastebėjus, kad Kalvarijų g. važiuojantis automobilis vairuojamas agresyviai, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą eismo juostą, vairuotojas neįspėja kitų eismo dalyvių apie važiavimo krypties pasikeitimą, todėl buvo užfiksuotas vairuotojo daromas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pažeidimo dieną su skundą padavusiu asmeniu, jokios konfliktinės situacijos nebuvo, taip pat pastebėtina, kad apelianto padarytas pažeidimas užfiksuotas važiuojant jam iš paskos „užkišus“ automobilį, apelianto vairuojamas automobilis liktų važiuoti iš galo. Joks pranešimas ar skundas dėl galimai netinkamo policijos automobilio vairavimo registruotas nebuvo. Apeliantas sužinojęs, kad jo atžvilgiu bus pradėta administracinė teisena ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas tik 2020 m. spalio 29 d. su skundu (10-AP-8919) kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje atlikus patikrinimą, policijos pareigūnų veiksmuose pažeidimų nenustatė (2020 m. lapkričio 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-39331). Apelianto nurodoma tariama konfliktinė situacija – pasirinktas būdas siekiant išvengti jam taikytos administracinės atsakomybės. Administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų, papildomai užfiksuotas vaizdo įrašymo technika (mobiliuoju telefonu, kurio vaizdo kamera 12 MP). Vadovaujantis ANK 569 straipsniu, įrodymai byloje yra: įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų; įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą; įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis; įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu; administracinio nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais. Administracinė byla išnagrinėta vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo gautas. Su apeliacinio skundo nurodytais motyvais kategoriškai nesutinka, kadangi jie yra nepagrįsti bei prieštarauja bylos nagrinėjimo metu surinktiems duomenims, todėl vertinti, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyrius priimdamas nutarimą skirti administracinę baudą visapusiškai ir objektyviai įvertino surinktus įrodymus. Prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus priimtą 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
M. V. M. nubaustas už tai, kad 2020 m. spalio 7 d. 12.11 val. Kalvarijų g. 61, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas į kitą eismo juostą, neįspėjo nei atitinkamais posūkių šviesos signalais, nei ranka, prieš persirikiuodamas į dešinę eismo juostą ir tokiais savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių įvykio metu galiojusi redakcija numatė privalomą vairuotojo pareigą prieš persirikiuojant įspėti kitus eismo dalyvius atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka (82.2 punktas). Remiantis Kelių eismo taisyklių 86 punktu įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių.
Teismo posėdžio metu M. V. M. parodė, kad įvyko konfliktas su policijos pareigūnais artėjant prie Kalvarijų g. - Konstitucijos pr. sankryžos. 2020 m. spalio 7 d. apie 12.05 val. jam vairuojant automobilį „Volvo XR70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko situacija prie sankryžos, kurioje trečia eismo juosta galimas posūkis tik į kairę. Jis važiavo antra eismo juosta, į kurią dideliu greičiu atvažiavo tarnybinis policijos automobilis. Jis tuo metu nežinojo, kad tai tarnybinis policijos automobilis, nes automobilis buvo nežymėtas. Pamatęs, kad antroje juostoje yra daug automobilių, policijos pareigūnų tarnybinis automobilis jam prieš nosį nerodydamas posūkio signalo užkišo savo automobilį ir nuspaudė stabdį. Jo automobilis aprūpintas miesto saugumo sistema. Įvyko greitas stabdymas, kuris sukėlė avarinę situaciją. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui jis pradėjo judėti Kalvarijų g. ir ties „Ibrahim“ prekybos centru aplenkė nusižengimą padariusį nežymėtą policijos automobilį, garsiniu signalu šį įspėjo. Matomai pareigūnai įsižeidė dėl šio perspėjimo ir pasakė, kad jis neparodė posūkio persirikiuodamas į pirmą eismo juostą. Kalvarijų g. buvo tuščia, kas matyti iš įrašo. Pareigūnai teigia, kad jis keletą kartų persirikiavo iš vienos eismo juostos į kitą eismo juostą. Su tuo jis nesutinka, nes toks vairuotojas būtų neadekvatus, apsvaigęs, kelių chuliganas. Tokiu atveju policininkas privalėtų stabdyti automobilį, kuris neadekvačiai elgiasi kelyje. Šiuo atveju to nebuvo padaryta. Įraše matosi, kad jis ramiai persirikiuoja į pirmą juostą, kur nėra kitų automobilių. Jis rodė posūkio signalą apie 3-3,5 sekundės. Apie tai, kad tai buvo nežymėtas policijos pareigūnų vairuojamas automobilis, jis sužinojo tik vėliau. Gerai įsidėmėjo, kad tai yra „Renault Laguna“. Per pirmą susitikimą su pareigūnais, kai tik buvo parodytas vaizdo įrašas, jis pasakė, kad nori bylą žodine tvarka nagrinėti. Į policiją jis atvyko 2020 m. lapkričio 12 d. 10.00 val. kartu su savo atstovu Gediminu Usavičiu. 15 min. palaukė ir atėjo tyrėja I. M., kuri uždavė vieną klausimą, ar jis sumokėjo 15 eurų. Jis pasakė, kad nesumokėjo, kad dėl to atėjo į bylos nagrinėjimą. Tyrėja pasakė, kad dabar turės sumokėti 30 eurų. Su advokatu sakė, kad nori teikti parodymus. Tyrėja pasakė, kad jai viskas aišku, jeigu nepatinka jis gali eiti ir skųstis, įteikė spausdintą nutarimą nusižengimo byloje ir per 2 min. juos paleido.
Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad praeitais metais, datos neatsimena, su kolega važiavo tarnybiniu nežymėtu automobiliu Kalvarijų gatve. Ties „Ibrahim“, kur buvo senas Vilniaus rajono apylinkės teismo pastatas, pastebėjo „Volvo“ automobilį, kuris kelis kartus manevravo iš vienos eismo juostos į kitą ir nerodė posūkio signalo. Jis vairavo, todėl liepė savo kolegai išsitraukti kamerą ir tai užfiksuoti. Jo kolega spėjo išsitraukti telefoną ir kažkur ties Kalvarijų turgumi, ties Pirmo policijos komisariato senu pastatu pavyko užfiksuoti, kaip eilinį sykį „Volvo“ automobilis persirikiavo ir neparodė posūkio signalo. Tą užfiksavę jie pradėjo administracinę teiseną. Kelyje jokių incidentų nebuvo. Jis nelabai supranta tokios pozicijos ir atrodo, kad visos abejonės yra gynybinė versija. Jis 100 % yra tikras, kad vairuotojas nerodė posūkio signalo.
Liudytojas Z. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. spalio 7 d. apie 12.10 val. važiavo Kalvarijų gatve. Buvo pastebėtas automobilis „Volvo“, kurio važiavimo stilius sukėlė įtarimą. Viršininkas nurodė užfiksuoti vairuotojo daromus pažeidimus. Jis telefone įjungė kamerą ir pradėjo filmuoti. Pažeidimai pasireiškė persirikiavimu iš vienos eismo juostos į kitą, apvažiuojant automobilius ir nerodant posūkio signalo. Jis telefoną išsiėmė nuo Kalvarijų gatvės 28, nuo buvusio Vilniaus rajono apylinkės teismo. Prie Kalvarijų g. 61 persirikiavimo momentą pavyko užfiksuoti nufilmuojant telefonu. Iki filmavimo buvo dar du ar trys persirikiavimai, kuriuos jie matė akivaizdžiai, kad buvo keistos eismo juostos nerodant posūkio signalo. Jis užfiksavo pažeidimą dėl posūkio signalo nerodymo. Galima gal buvo vertinti ir dėl chuliganiško vairavimo, tačiau kad nekiltų ginčų, kadangi daugiau persirikiavimų techninėmis priemonėmis neužfiksavo, jie nutarė fiksuoti mažesnį pažeidimą. Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo gauta.
Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo lapkričio 12 diena. Jai būnant kabinete suskambo laidinis telefonas iš budinčios dalies, kuriame yra priimami interesantai. Jai pranešė, kad atvyko asmuo į nagrinėjimą. Ji nusileido į interesantų laukimo salę. Ten jai prisistatė asmuo būtent dėl šios bylos nagrinėjimo. Buvo susipažinta su medžiaga, su pateikta video medžiaga. Nekilus abejonių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, buvo priimtas nutarimas. Byla išnagrinėta rašytinio tvarka. Nutarimas įteikta asmeniui pasirašant. Asmuo buvo atvykęs, tačiau jokie prašymai nebuvo pateikti iki nagrinėjimo. Asmuo, norėdamas žodinio proceso, turi pateikti prašymą ir dalyvauti žodinio proceso tvarka nagrinėjime. Tokio prašymo iki nagrinėjimo nebuvo, todėl buvo pasirinkta rašytinio proceso tvarka. Prašymo jokia rašytine forma nebuvo, o žodine irgi, berods, nebuvo.
Pareiškėjas ginčija savo pažeidimą nurodydamas, kad įspėjamąjį posūkio signalą rodė, tačiau jo nesimatė dėl tiesioginių saulės spindulių, taip pat reiškia abejones dėl policijos pareigūnų pateikto vaizdo įrašo ,kuris yra itin prastos kokybės.
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad M. V. M. pagrįstai patrauktas atsakomybėn už tai, kad 2020 m. spalio 7 d. ties pastatu Kalvarijų g. 61, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas į kitą eismo juostą prieš manevrą apie tai neįspėjo automobilio posūkio šviesos signalais.
M. V. M. nors ir teigė, kad persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją rodė posūkio signalo, tokius jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir tarpusavyje atitinkantys duomenys. Padarytą pažeidimą, kuris atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtina vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame automobilio „Volvo XC70“ mirksintis posūkio signalas persirikiavimo metu nėra matomas. Skundu abejojamo tokio vaizdo įrašo patikimumu, tačiau šio vaido įrašo turinį patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. J. ir Z. R., kurie vienodai ir kategoriškai parodė, kad įraše užfiksuoto automobilio „Volvo XC70“ persirikiavimo iš vienos juostos į kitą metu posūkio signalas nebuvo rodomas. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų, kurie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme, parodymais, juo labiau kad juos atitinka pateiktas vaizdo įrašas. Tuo tarpu iš M. V. M. parodymų teismas nustatė, kad pažeidėjas turėjo motyvą kelyje elgtis įžūliai, nes buvo nepatenkintas nežymėto policijos pareigūnų automobilio manevru prieš sankryžą įiam persirikiuojant į pažeidėjo vairuojamo automobilio važiavimo juostą. Pažymėtina, kad pripažinus pažeidėjo nurodomą galimą incidentą prieš sankryžą, kurį policijos pareigūnai neigė, tokia aplinkybė savaime nėra pagrindas paneigti M. V. M. padarytą ir užfiksuotą pažeidimą kitoje vietoje. Tuo tarpu dėl Lietuvos Respublikoje pripažintos pandemijos ir paskelbto karantino suprantamas pareigūnų, kurie nėra Kelių policijos tarnybos atstovai, elgesys dėl pažeidėjo nestabdymo įvykio vietoje po to, kai pažeidimas buvo užfiksuotas techninėmis priemonėmis.
Teismas pripažįsta, kad padaryto pažeidimo nepaneigia ir pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai fiksuojant to paties automobilio rodomą posūkio signalą. Šie vaizdo įrašai padaryti ne įvykio vietoje, ne įvykio metu, modeliuojant faktinę situaciją pažeidėjui palankiu būdu taip, kad saulės spinduliais apšviečiant automobilį „Volvo XC70“ techninėmis priemonėmis fiksuojamas rodomas posūkio signalas būtų nematomas. Tokie vaizdo įrašai nepaneigia galimybės, kad techninėmis priemonėmis taip filmuojamas įjungtas posūkio signalas realiai gali būti tiesiogiai matomas žmogaus žvilgsniu, taip pat kelia abejones, ar posūkio signalas nebuvo įjungtas tuo metu, kai filmavimo įrenginys buvo priartintas prie automobilio. Be to, tokie pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai nėra duomenys, kuriais būtų savaime paneigiamas kitu laiku, kitoje įvykio vietoje ir teismo pripažįstamas padarytu pažeidimas dėl posūkio signalo nerodymo. Kaip jau minėta, teismas policijos pareigūnų mobiliuoju telefonu darytą vaizdo įrašą dėl neparodyto posūkio signalo pripažįsta įrodymu dėl to, kad šiame įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu gauti tarpusavyje atitinkantys duomenys, o būtent liudytojų E. J. ir Z. R. parodymai, šio pareigūno tarnybinis pranešimas, surašytas pažeidimo padarymo dieną (b. l. 14).
Tokiu būdu kruopščiai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgiant į visų teisme apklaustų asmenų nurodytas aplinkybes, surinktus byloje rašytinius ir vaizdo medžiagų duomenis teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo netikėti administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis dėl užfiksuoto pažeidimo. Byloje surinkti ir teismo ištirti jau minėti įrodymai patvirtina, kad M. V. M. padarė Kelių eismo taisyklių 82.2 ir 86 punktų pažeidimą dėl nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos, dėl ko jo veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas pagal 417 straipsnio 1 dalį.
Nagrinėdamas skundą teismas atsižvelgė ir vertino, ar administracinio nusižengimo bylos teisena buvo vykdoma įstatymų pagrindais ir nustatyta tvarka, tinkamai laikantis teisės normų ir teisėtumo, protingumo principų, ar paskirta pažeidėjui administracinė nuobauda atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 ir 34 straipsnių nuostatas.
Teismas nustatė, kaip nurodyta procesinio dokumento įžanginėje dalyje, kad minėtas Institucijos 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimas buvo priimtas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V. M. rašytinio proceso tvarka (b. l. 9). Tokią tvarką pareiškėjas su pažeidėju ginčijo skundu ir teisme nurodydami, kad buvo nuvykę į bylos nagrinėjimą, tačiau išklausyti nebuvo.
Teisme apklausta nutarimą priėmusi vyresnioji tyrėja I. M. parodė, kad byla išnagrinėta rašytinio tvarka, nes asmuo, nors ir buvo atvykęs, tačiau prašymo dėl žodinio proceso nepateikė.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnis reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka. Jame numatyta bendroji taisyklė, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą (1 dalis). Kartu minėtas straipsnis numato specialią normą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka (3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, kokiu būdu toks reikalavimas turėtų būti išreikštas, neįpareigoja asmenys tai daryti tik rašytine forma ar būtinai kitokiu privalomu būdu. Minėtas straipsnis privalomai numato tik tai, kad apie galimybę reikalauti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi būti pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (3 dalis). Tokia normos konstrukcija leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka jeigu administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys per nustatytą terminą pateikia reikalavimą dėl žodinio proceso arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ir nukentėjusysis) atvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą. Tokią išvadą pagrindžia ir kompleksinis administracinių nusižengimų kodekso normų vertinimas, o būtent kodekse numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą (571 straipsnis), teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus (577 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Iš M. V. M. ir jo atstovo pasisakymų, taip pat liudytojos I. M. parodymų teisme nustatyta, kad pažeidėjas kartu su atstovu advokato padėjėju buvo atvykę į bylos nagrinėjimą administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku 2020 m. lapkričio 12 d. 10.00 val. Šiems asmenims atvykus tokiu būdu buvo aiškiai išreikštas pažeidėjo reikalavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, remiantis minėta administracinių nusižengimų kodekso 616 str. 3 d. nuostata dėl asmenų atvykimo, byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad remiantis įstatymu bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka dalyvaujant atvykusiems asmenims arba rašytinio proceso tvarka proceso dalyviams nedalyvaujant. Bylos nagrinėjimo dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui rašytinio proceso tvarka, kokia šiuo atveju buvo taikyta ir yra nurodyta priimtame nutarime, įstatymas nenumato.
Liudytojos I. M. nurodyta aplinkybė, kad reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo išreikštas raštu, vadovaujantis aukščiau minėtomis administracinių nusižengimų kodekso normomis ir asmenims atvykus į bylos nagrinėjimą negalėjo būti pagrindu bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Rašytine tvarka išnagrinėjus bylą buvo pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. M. įstatymu garantuojamos teisės, numatytos administracinių nusižengimų kodekso 577 straipsnyje, o būtent būti išklausytam duodant paaiškinimus, dalyvaujant nagrinėjamoje byloje reikšti prašymus, pateikti reikšmingus duomenis.
Dėl padarytų pažeidimų ir nesilaikymo nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos priimtas 2020 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu, todėl naikintinas. Nustatyti pažeidimai buvo pašalinti nagrinėjant skundą teisme, kur teismo posėdyje buvo išklausytas M. V. M., buvo išspręsti jo prašymai ir apklausti liudytojai. Dėl to panaikinus skundžiamą nutarimą nėra pagrindo bylą iš naujo gražinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas pripažįsta M. V. M. kaltu padarius neteisėtą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nagrinėjant pareiškėjo skundo argumentus dėl pažeidimo padarymo vietos teismas remiantis liudytojų parodymais ir pateiktu vaizdo įrašu iš įvykio vietos nustatė, kad pažeidimas buvo padarytas ties „Kalvarijų turgumi“, kurio adresas yra Kalvarijų gatvė 61, Vilnius, kas ir buvo pagrįstai nurodyta priimtame nutarime.
Išnagrinėjus bylą M. V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad pažeidėjui nuobaudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
M. V. M. nusižengė kelių eismo saugumo srityje pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jis yra dirbantis, savo kaltę neigė, teismas nenustatė nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, bylos duomenimis asmuo neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 17), „LITEKO“ duomenimis nėra teistas praeityje. Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus įstatymo nuostatas, draudžiančias sunkinti skundą dėl nutarimo pateikusio asmens teisinę padėtį, pažeidėjui skirtina minimali sankcijoje kaip administracinė nuobauda numatyta piniginė bauda. Pagrindo skirti švelnesnio pobūdžio nuobaudą švelninant pareiškėjo atsakomybę teismas nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutarė:
skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą panaikinti.
Priimti naują nutarimą, ir M. V. M. už teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį skirti 30 (trisdešimties) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.