Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį bauda 60 BBND MGL (3000 Eur) nustatant 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus 6 mėnesius.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, konfiskuotas R. N. nuosavybės teise priklausantis automobilis Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš R. N. nuspręsta išieškoti 36,30 Eur proceso išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą bei šio automobilio saugojimo išlaidas po 0,28 Eur už kiekvieną dieną nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros), jas prilyginant 4 MGL 200 Eur baudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė

I. Bylos esmė

1. R. N. 2020 m. rugpjūčio 24 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol 2020 m. rugpjūčio 24 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas policijos pareigūnų bei alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510 Nr. ARCK-0029, metrologinės patikros Nr. 1179129, 17.49 val. nustatytas 2,03 promilių girtumas, o 18.05 val. nustatytas 1,96 promilių girtumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl R. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir prašo panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį bei jį išteisinti.

6. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatydamas įvykio aplinkybes, nepadarė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų - R. N. šiuo atveju pagrįstai ir teisingai buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl vairavimo transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y., ir paties nuteistojo parodymus, liudytojų parodymus, rašytinius bylos įrodymus, nurodė, kad visais šiais įrodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina jų visuma. Tokiu būdu priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

7. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde kartoja iš esmės tuos pačius argumetus kaip ir pirmosios instancijos teisme, t. y., neigia, jog R. N. vairavo pats automobilį ir teigia, jog kaltinime nurodytu jį prie garažų nuvežė A. K., tačiau tokią apeliaciniame skunde pateiktą versiją paneigia byloje esančių įrodymų visuma, todėl šis skundo argumentas atmetamas ir vertinamas išimtinai apelianto pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojai J. D. ir J. Š. nuosekliai viso proceso metu parodė, jog kaltinime nurodytu metu matė, kaip pats R. N. sėdo už savo automobilio vairo ir išvažiavo, jokie kiti asmenys jo automobilio nevairavo. Liudytojams dėl nuteistojo R. N. neblaivumo nekilo jokių abejonių – tai suprato iš jo nerišlios kalbos, nekoordinuotos eisenos, paraudusių akių. Juo labiau, kalbantis su nuteistuoju ir šio paklausus, ar žino, jog išgėrusiam važiuoti negalima, pastarasis atsakė, jog yra ne girtas, o „kominis“. Liudytojai nuteistajam išvažiavus automobiliu nedelsiant iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 58-59, 62-63, 66-67, 70-71; 2 t., b. l. 10-11). Jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo nesivadovauti šių liudytojų tarpusavyje sutampančiais parodymais, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, jokių argumentų dėl liudytojų parodymų neobjektyvumo nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Šiuos liudytojų parodymus, jog būtent nuteistasis pats vairavo automobilį, patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai – jų turinys atskleidžia, jog nors iš pradžių nuteistasis ir aiškina nevairavęs automobilio, tačiau vėliau nustoja neigti šias aplinkybes. Papildomai pažymėtina ir tai, jog šiuose vaizdo įrašuose nuteistasis nei karto nenurodė, jog jį kažkas atvežė iki garažų, juolab, kad tai būtų buvęs liudytojas A. K. (1 t., b. l. 23-27). Be to, būtent vaizdo įraše Nr. 2020_0824_175746_008MOV policijos pareigūnui paklausus nuteistojo - ar labai čia gazavo, pastarasis atsako „baik tu, atvažiavau ir viskas“ (1 t., b. l. 26). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui liudytojui D. S. taip pat nekilo abejonių, jog būtent nuteistasis, kuris sėdėjo automobilyje už vairo, tą automobilį pats ir vairavo – kaip liudytojas parodė - nepaisant to, jog automobilio variklis buvo išjungtas, tačiau variklio dangtis buvo šiltas ir matėsi, jog automobilis neseniai atvažiavo ir sustojo, už automobilio buvo aiškios vėžios (2 t., b. l. 8-9). Šios aplinkybės analogiškai užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime, todėl nesivadovauti šio liudytojo parodymais teismas taip neturi pagrindo (1 t., b. l. 53-54). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nuteistojo R. N. kaltės visiškai pagrįstai nesivadovavo apeliaciniame skunde akcentuojamais ir, anot nuteistojo, jį teisinančiais liudytojų A. K. ir M. A. parodymais, jog nuteistasis R. N. pats nevairavo automobilio. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog šių liudytojų parodymai nepaneigia anksčiau išdėstytų įrodymų: liudytojos M. A. nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o atvirkščiai – jas paneigia, o liudytojo A. K. parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs – liudytojas duodamas parodymus teisme nurodė aplinkybes, kurių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, be to, liudytojas A. K. yra nuteistojo R. N. kolega, jie kartu dirba, todėl tai yra dar viena aplinkybė, kuri verčia abejoti šio liudytojų parodymų objektyvumu. Taigi išanalizavus minėtų tiek netiesiogiai, tiek tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymų turinį bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, vertinama, jog R. N. pateikta versija yra ne atspindys faktinės situacijos, tačiau siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo ir jo gynėjo iniciatyva buvo apklaustas liudytojas B. D., kuris patvirtino nuteistojo keliamą versiją, jog pastarasis kaltinime nurodytu metu alkoholį vartojo prie garažų kartu su šiuo liudytoju, todėl prašoma vadovautis šio liudytojo parodymais. Kita vertus, apeliaciniame skunde teigiama, jog jei tikima liudytojų parodymais, kad nuteistasis vairavo automobilį pats, tai tokiu atveju negalima tiksliai nurodyti, kokio girtumo laipsnyje galėjo būti nuteistasis R. N. iki jo atvažiavimo adr. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), be to, jokiais kitais būdais ir priemonėmis neįmanoma nustatinėti asmens girtumo, kaip tik įstatymo ir poįstatyminio akto apibrėžtais būdais – tikrinant alkotesteriu iškvepiamą orą arba atliekant asmens kraujo tyrimą.

8.1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis liudytojo B. D. parodymais, duotais apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu - juos laiko nepatikimais, kadangi šis liudytojas nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, apie šį liudytoją nuteistasis nenurodė jokių aplinkybių viso baudžiamojo proceso metu, įskaitant ir apeliaciniame skunde. Be kita ko, liudytojo B. D. parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, o atvirkščiai – juos paneigia.

8.2. Šioje byloje neginčijamai įrodyta, jog nuteistasis į kaltinime nurodytą vietą atvažiavo vairuodamas automobilį. Pagal bylos duomenis matyti, jog tik išvažiavus nuteistajam link garažų, kur jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, liudytojai J. D. ir J. Š., iš karto paskambino trumpuoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus – skambučio laikas 17.23 val. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko apie 17.39 val. Nuteistojo R. N. neblaivumas alkotesteriu pirmą kartą buvo tikrinamas 17.45 val., rodmenys – 2,03 promilės, antrasis tikrinimas alkotesteriu – 18.05 val., rodmenys – 1,96 promilės (1 t., b. l. 30-33, 53-54). Taigi nuo pranešimo gavimo prabėgus vos 22 min., kai nuteistajam pirmuoju tikrinimu alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,03 promilės), ir prabėgus vos 20 min. po pirmojo tikrinimo alkotesteriu, kai nuteistajam antruoju tikrinimu alkotesteriu taip pat buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,96 promilės), net ir tikint nuteistojo pateikta versija, jog jis alkoholinius gėrimus vartojo tik prie garažų su kitais vyrais, negali lemti išvados, jog 17.23 val., kai R. N. vairavo automobilį, alkoholio kiekis nuteistojo organizmo terpėje buvo mažesnis nei 1,51 promilės. Teisėjų kolegijos nuomone, prie garažų nuteistojo nurodytas išgertas alkoholio kiekis negalėjo ženkliai sąlygoti neužilgo nustatyto girtumo laipsnio, kuris, nustatant alkotesteriu, ženkliai viršijo 1,51 promilės ribą.

8.3. Taip pat nesutiktina, jog jokiais kitais būdais ir priemonėmis neįmanoma nustatinėti asmens girtumo kaip tik įstatymo ir poįstatyminio akto apibrėžtais būdais – tikrinant alkotesteriu iškvepiamą orą arba atliekant asmens kraujo tyrimą. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma ne tik atliekant asmenų biologinės terpės bandinių tyrimus (kraujo tyrimus), bet ir liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, kadangi asmens apsvaigimą siejant tik su kraujo tyrimo atlikimu, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams pasišalinus iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengus patikrinimo, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-613/2011, Nr. 2K-40/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo R. N. vairavimas esant neblaiviam, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, įrodytas tiek anksčiau minėtų liudytojų nuosekliais parodymais, tiek kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Taigi naikinti skundžiamo nuosprendžio šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.

9. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai R. N. pripažino kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dėl to Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą atmesti.