Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Artūro Šumsko, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei A. Š., nuteistojo gynėjui advokatui R. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. (toliau – A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. paskiriant jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., A. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, 2014 m. lapkričio 7 d., apie 05.05 val., prie Kauno g. 32 namo, Vilniuje, ties sustojimu „Naujamiestis“, nuo nukentėjusiosios A. A. peties nutraukė rankinę , bet nukentėjusiajai ją pagriebus, jis ištraukė rankinę iš A. A. rankų ir bėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė A. A. rankinę už 80 litų, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-S5260“ už 300 litų, piniginė už 60 litų, 180 litų pinigų, iš viso nukentėjusiosios 620 litų vertės turtas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. A. bėgo jam iš paskos šaukdama pagalbos, o tai išgirdę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus Operatyvaus reagavimo poskyrio vyr. patrulis A. G. ir Operatyvinio poskyrio tyrėjas A. T., kaltinamąjį su pagrobta rankine sulaikė. Tokiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, turi nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą, neveda asocialaus gyvenimo būdo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, šias aplinkybes vertino šališkai, kadangi nurodė, jog nusikalstamų veikų darymas yra nuteistojo gyvenimo būdas. Be to, nuteistojo vertinimu, tai, kad jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais neduoda pagrindo vertinti jį neigiamai, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant pastarajam laisvės atėmimo bausmės.

Teismo posėdžio metu nuteistojo A. G. gynėjas advokatas R. V. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. Už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčydamas nusikalstamos veikos kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, prašo paskirti švelnesnę bausmę, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Analizuojant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, matyti, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 str. nuostatas priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Veika padaryta esant tiesioginei tyčiai bei savanaudiškais motyvais. Vertinant nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, svarbu paminėti ir tai, kad A. G. praeityje teistas du kartus, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės pagrindžia išvadą, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, jis linkęs nusikalsti.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei įvertinęs nuteistojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), baudžiamąją bylą nagrinėjo pagreitinto proceso tvarka bei taikė nuteistajam LR BK 64¹ str. Nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad A. G. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Tuo tarpu vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos A. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pažymėtina, kad pagal LR BK 60 str. 1 d. 9 p., atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš šios teisės nuostatos seka, kad aptariamos sunkinančios aplinkybės pripažinimui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, būtina įvertinti ir tai, ar tokia pastarojo būsena turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Abejonių tuo, kad A. G. jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, teismui nekyla. Šią aplinkybę patvirtina nuteistojo blaivumo patikrinimo kvito šaknelė, kurioje nurodyta, jog 2014 m. lapkričio 7 d. A. G. buvo nustatytas 1,21 promilių girtumas (b. l. 20), šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad alkoholis jo neteisėtų veiksmų atlikimui nagrinėjamu atveju įtakos neturėjo, tačiau tokia nuteistojo pozicija, vertinant ją byloje ištirtų įrodymų kontekste, nėra pagrįsta. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. iki analizuojamo nusikaltimo padarymo turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, dirbo UAB „Montuotojas“ suvirintoju, iš ko spręstina, kad apeliantas turėjo galimybę savo finansinius sunkumus spręsti kitomis, nei nusikalstamų veikų darymas, priemonėmis. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad A. G. ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, tačiau dauguma jų susiję su neteisėtu alkoholio vartojimu viešoje vietoje bei su tuo susijusiais pažeidimais. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, kas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, neabejotinai turėjo įtakos jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymui.

Nustatytų faktinių aplinkybių plotmėje spręstina, kad nuteistajam A. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.