Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės UAB „Gelvida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3828-567/2016, pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gelvida“ dėl bankroto bylos iškėlimo; trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė UAB „Gelvida“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-05-05 (iki teismo posėdžio pradžios) gauti atsakovės paaiškinimai su papildomais įrodymais – UAB „Gelvida“ užsienio dukterinių įmonių dokumentais. Atsakovė be atskirajame skunde nurodytų aplinkybių papildomai pažymėjo, kad šiuo metu UAB „Gelvida“ yra dviejų užsienio (Baltarusijos Respublikos) įmonių akcininkė, dėl to bankroto bylos atsakovei iškėlimas iš esmės reikštų ir šių dukterinių įmonių veiklos pabaigą. Taip pat nurodė, kad UAB „Gelvida“ iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tikėjosi sulaukti sąlyginai smulkių piniginių įplaukų, kurių pakaktų padengti esantį įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondui, tačiau mokėjimo terminas yra iki 2016 m. gegužės 10 d., todėl skola būtų padengta dar šią savaitę. Be to, atsakovė su kontrahentais yra susitarusi dėl 2 mln. Eur investicijos dviem verslo projektams vykdyti ir šios piniginės lėšos atsakovę pasieks gegužės mėnesio antroje pusėje – birželio mėnesio pradžioje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta UAB „Gelvida“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.

Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi bankroto bylos iškėlimo metu

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad ieškovė nebuvo informuota apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovėje nebuvo gauti procesiniai dokumentai, todėl ji neturėjo galimybės laiku ir tinkamai sureaguoti.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka, pagal kurią kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pareiškime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per laikotarpį, nustatytą pranešime, kuris negali trumpesnis nei 30 d., bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Šia norma įstatymų leidėjas nustatė alternatyvius pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo būdus. Tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu, nepavykus pranešti vienu iš nurodytų būdų, pakanka, kad praeitų penkios dienos nuo pranešimo išsiuntimo įmonės buveinės adresu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-911-381/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016).

VSDFV Vilniaus skyrius nurodo, kad 2015-09-16 įmonės registracijos adresu Gerosios Vilties g. 1-76A, Vilnius, ir įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nurodytais Juridinių asmenų registre, išsiuntė pranešimus Nr. 3-104135 registruotais laiškais dėl UAB „Gelvida“ bankroto bylos iškėlimo, jeigu įsiskolinimas nebus sumokėtas nurodytu terminu. Pranešimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės registracijos adresu įteiktas nebuvo, o įmonės vadovo namų adresu buvo įteiktas asmeniškai įmonės direktoriui. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys (b. l. 22-25, 13). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad apie tai, jog jai yra iškelta bankroto byla, sužinojo atsitiktinai Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale. Nors apeliantė nurodydama šį teiginį, jo tiesiogiai nesieja su pažeista teise į teisminę gynybą (CPK 5 str.), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą yra viena iš fundamentalių teisių, kurių svarba pabrėžiama ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu, nagrinėjamu atveju tikslinga pasisakyti šiuo klausimu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartį, kuria priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinys atsakovei UAB „Gelvida“ dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat atsakovei UAB „Gelvida“ nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, kartu pateikiant ĮBĮ 9 str. 1 d. nurodytus dokumentus apie įmonės finansinę padėtį, išsiųstas adresu Gerosios Vilties g. 1-76A, Vilnius (b. l. 43, 45). Siųsti dokumentai buvo grąžinti teismui su žyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 54). Iš bylos duomenų matyti, kad grįžus neįteiktiems dokumentams, jie pakartotinai siųsti per elektroninių paslaugų portalą (b. l. 54-55-56). Be to, pranešimas apie tai, kad bus nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, buvo skelbiamas ir specialiame interneto tinklapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis) (b. l. 41).

Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 str. 2 d., ĮBĮ 6 str. 2 d.). Pareiga pranešti apie atsakovo buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent atsakovui (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 122 straipsnio 2 dalis, CPK 121 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė VSDFV Vilniaus skyriui ar pirmosios instancijos teismui būtų nurodžiusi kitą veiklos adresą. Juridinių asmenų registre atsakovė registruota adresu, kuriuo tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek pirmosios instancijos teismas atsakovei siuntė dokumentus – Gerosios Vilties g. 1-76A, Vilnius. Atkreiptinas dėmesys, kad šį adresą, Lietuvos apeliaciniam teismui teikdama atskirąjį skundą, nurodė ir pati apeliantė. Jis figūruoja ir atsakovės direktoriaus M. K. VSDFV Vilniaus skyriui siųstuose pranešimuose (b. l. 18-19). Aplinkybių, susijusių su pasikeitusiu įmonės veiklos adresu, dokumentų neįteikimo priežastimis, atsakovė atskirajame skunde nenurodė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad atsakovės teisė į teisminę gynybą, apribota ir / ar pažeista nebuvo. Kartu pažymėtina, kad apeliantė savo teisę išsakyti poziciją šiai bylai nagrinėti aktualiais klausimais pasinaudojo pateikdama atskirąjį skundą. Jame nurodyti argumentai, taip pat pridėti nauji įrodymai (skelbimai iš interneto tinklapio www.autoplius.lt) yra pridedami prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 str.).

Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-05-05 kartu su paaiškinimais gauti papildomi įrodymai – UAB „Gelvida“ užsienio dukterinių įmonių dokumentai, atsižvelgiant į tai, kad jie pateikti prieš pat posėdį, nenurodant priežasčių, kodėl jie negalėjo būti pateikti anksčiau, taip pat į tai, kad minėti dokumentai neatitinka valstybinės lietuvių kalbos reikalavimo (pateikti rusų k.) (CPK 113 str. 3 d.), nepridėtini prie bylos.

Dėl atsakovės mokumo

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantei UAB „Gelvida“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., ĮBĮ 2 str. 8 d.). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas atsakovei bankroto bylą iškėlė įvertinęs jos finansinę būklę pagal 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktus kitus duomenis – išrašus iš VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“, taip pat susidariusią ir augančią skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atlikto atsakovės (ne)mokumo įvertinimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 185 str.).

Pagal formuojamą teismų praktiką nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė ĮBĮ 9 str. 1 d. nurodytų dokumentų, o savo mokumą įrodinėja iš esmės vienintele aplinkybe - bendrovės nuosavybės teise valdoma 2012 m. Mercedes Benz GL 350 CDI 4MATIC, v/n HRB 007, kurios vertė siekia nuo 45 000 Eur iki 68 000 Eur (www.autoplius.lt duomenimis), o pastaroji areštuota nepagrįsto ieškinio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie argumentai, taip pat 2016-05-05 gautuose paaiškinimuose nurodomos papildomos aplinkybės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, taip pat nėra pakankami įrodymai atsakovės mokumui patvirtinti ir teismo padarytoms išvadoms paneigti. Atsakovė nurodydama, kad 2015 m. įsigijo brangų automobilį, nepateikia pirkimo-pardavimo sutarties ar kitų dokumentų, iš kurių matytųsi transporto priemonės įsigijimo kaina, jos tikroji vertė, o pateikiami skelbimai iš internetinio puslapio www.autoplius.lt negali būti pakankamas ir vienintelis pagrindas atsakovės mokumui konstatuoti, juolab atsižvelgiant į tai, kad ši transporto priemonė areštuota. Apeliantės argumentas, kad transporto priemonė areštuota nepagrįsto ieškinio pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas. Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinė byla pagal ieškovės UAB „Granuva" ieškinį atsakovei dėl 13 480,90 Eur priteisimo dar neišnagrinėta, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje patvirtina preliminarų ieškinio pagrįstumą, taip pat sprendimo įvykdymo pasunkėjimo riziką (CPK 144 str. 1 d.). Atsakovė teikdama papildomus paaiškinimus ir nurodydama, kad tikisi sulaukti smulkių įplaukų, taip pat, kad gegužės-birželio mėnesiais gaus 2 mln. Eur, to nepagrindė jokiais įrodymais, o nurodomos aplinkybės, kad dėl atsakovės bankroto neigiamas pasekmes patirtų ir jos dukterinės įmonės, vertintinos kaip neturinčios teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės (ne)mokumo, kaip pagrindo bankroto bylos iškėlimui.

Iš įmonės balanso už 2014 metus matyti, kad įmonė turėjo turto už 2 182 Lt, jį visą sudarė trumpalaikis turtas (pinigai (b. l. 30), mokėtinų sumų ir įsipareigojimų turėjo už 5 857 Lt, visa ši suma patenka į balanso eilutę „per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ (b. l. 17) ir šie įsipareigojimai yra susiję su darbo santykiais (b. l. 31). Įmonė 2014 metais patyrė 13 675 Lt nuostolių (b. l. 33, 38). Apeliantė, atskirajame skunde nurodydama, kad 2014 metų balansas nėra aktualus bylos išsprendimui, nepateikė balanso už 2015 metus, kuris paneigtų 2014 metų balanse nurodomą sunkią įmonės finansinę padėtį, taip pat kitų įrodymų (apart jau aptartos areštuotos transporto priemonės vertės). Sunkią atsakovės finansinę padėtį pagrindžia ir paties atskirojo skundo argumentai, jog šią dieną bendrovė faktiškai nevykdo tiesioginės ūkinės-komercinės veiklos, taip pat byloje nustatytos aplinkybės ir VSDFV Vilniaus skyriaus nurodyti argumentai, jog atsakovės įsiskolinimas biudžetui susidarė 2014 metais ir nuolat augo, atsakovė Fondo biudžetui daugiau kaip metus visiškai nemokėjo priskaičiuotų VSD įmokų už apdraustuosius, o skolos sumokėjimo dalimis įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Nurodytos aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus, kad susidariusi skola Valstybinio socialinio draudimo fondui atsakovei yra mažareikšmė. Be to, atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad 7 334,71 Eur dydžio įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsakovė planuoja sumokėti per 2-5 savaites, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios (2016-05-05) atsakovė ne tik, kad nepateikė sumokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų, tačiau iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad jos skola VSDFV išaugo ir 2016-05-03 dieną siekia 7 590,37 Eur (CPK 179 str. 3 d.). Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą dėl atsakovės nemokumo (ĮBĮ 2 d. 8 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino ĮBĮ nuostatas, susijusias su bankroto bylos įmonei iškėlimu, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą UAB „Gelvida“ iškeldama bankroto bylą, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 185 str.).

Įmonės bankroto procese paaiškėjus, kad įmonė yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais, įmonės kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai) galėtų teikti pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo ir kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo (ĮBĮ 28 str. 1 d., 27 str. 1 d. 3 p.). Pagrindas nutraukti bankroto bylą yra ir tada, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (ĮBĮ 27 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1274-180/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.