Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo V. T. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas keturiasdešimt penkių eurų (45 Eur) dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 d. – vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų (1050 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems metams trims mėnesiams, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir V. T. paskirta galutinė administracinė nuobauda – vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų (1050 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems metams trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. teismo nubaustas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 28 d. apie 1.00 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 11, vairuodamas automobilį „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Rover“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto (toliau visur redakcija galiojusi 2014 m. rugsėjo 28 d.) reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. V. T. 2014 m. rugsėjo 28 d. apie 1.00 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 11, vairuodamas automobilį „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. T. apeliaciniu skundu prašo išnagrinėti bylą iš naujo. Nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, jis automobilio nevairavo, vairavo kitas asmuo, yra tai patvirtinanti liudininkė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė V. T. kaltę dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo patvirtinančiais įrodymais, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, išsamiai išnagrinėjus visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertinus.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, jog V. T. 2014 m. rugsėjo 28 d. apie 1.00 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 11, vairuodamas automobilį „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Rover“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto (toliau visur redakcija galiojusi 2014 m. rugsėjo 28 d.) reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Be to, V. T. 2014 m. rugsėjo 28 d. apie 1.00 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 11, vairuodamas automobilį „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji N. N. apklausta teismo posėdyje paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (V. T.) nepažįsta. Datos tiksliai nepamena, rugsėjo pabaigoje, apie 1 valandą atvežė draugę į namus, sustojo prie Dariaus ir Girėno g. 11 namo, įjungė avarinį signalą. Matė, kaip iš galo atvažiavo juodos spalvos automobilis, sustabdė ir įvažiavo iš šono. Vairuotojas dar pasikėlė sėdynėje, pasižiūrėjo, jis buvo plikas arba šviesių plaukų. Po to jis paspaudė akseleratorių ir nuvažiavo. Pro šalį ėjo vyras ir moteris, kurie iškvietė policijos pareigūnus. Kitas automobilis buvo Audi, ji įsiminė numerius. Automobilyje buvo mažiausiai trys vaikinai, girdėjosi juokas, šalia vairuotojo ir už jo sėdėjo žmonės.

Liudytoja O. S. apklausta teismo posėdyje paaiškino, kad grižo namo Šaltkalvių gatve, kieme pamatė, kad iš automobilio išlipo keleivė ir pribėgo prie laiptinės. Už automobilio sustojęs kitas automobilis signalizavo, po to pasisuko į kairę, staigiai užkabino automobilį ir nulėkė. Negali pasakyti, kas vairavo kitą automobilį, jame buvo ne vienas žmogus. Matė, kad kažkas sėdėjo už vairuotojo.

Liudytoja V. V. apklausta teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną į Dariaus ir Girėno g. 11, ją namo parvežė N. N.. Ji jau buvo beveik prie durų, kai kažką išgirdo. Atsisukusi pamatė, kad stovėjo tamsus automobilis. Ten buvo daug jaunų žmonių. Galinėje sėdynėje irgi buvo žmonių.

Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi minėtais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji N. N. ar liudytojos O. S. bei V. V. anksčiau būtų pažinojusios V. T., siekė jį apkalbėti ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, V. T. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad vakare apie 11 valandą vakaro atvyko į Dariaus ir Girėno g., buvo su A. r asmeniu, kuris vairavo. Apie 12 val. nakties nuėjo į Šaltkalvių g. 10. Apie 1 val. buvo susitarę eiti į degalinę. Kelios minutės po pirmos valandos pastebėjo savo tėvo automobilį, kuriame sėdėjo A.. Pastaroji pasakė, kad vairavo Gintaras. Paklausius, kur jis yra, A. pasakė, kad pasišalino ir nežino kur. Automobilį Audi A4 paliko kieme apie 11 valandą vakaro. Raktai liko pas A.. Gintarui yra apie 40 metų, tamsiaplaukis, ūgis 160-170 cm. A. važiavo su Gintaru.

Liudytoju apklausta A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 23.20 val. išvažiavo iš Lazdynų į Dariaus ir Girėno g. 13. Buvo trise, ji, Vitalijus ir Vitalijaus pažįstamas. Buvo iki 12 val. vakaro, po to Vitalijus išėjo. Kai išvažinėjo iš kiemo, ant šaligatvio stovėjo sidabrinės spalvos automobilis. Vitalijaus pažįstamas kelis kartus signalizavo, švietė žibintais. Jis norėjo aplenkti ir atsitrenkė. Staigiai nuvažiavo ir sustojo aikštelėje už namo. Ji buvo to eismo įvykio liudytoja, gali patvirtinti, kad vairavo ne Vitalijus.

V. T. apeliacinio skundo teiginiai, jog jis automobilio nevairavo, jį vairavo kitas asmuo, yra tai patvirtinanti liudininkė, vertintini kaip nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis bei kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Apelianto versija paneigta aukščiau paminėtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagristai nesirėmė V. T. naudai liudijusių A. A. ir G. V. parodymais, nes jų parodymai prieštaravo tiek nukentėjusiosios N. N., tiek liudytojų O. S. ir V. V. parodymams. Atsižvelgiant į tai, kad, būdami byloje įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, liudytojai A. A. ir G. V. teismo posėdyje davė galimai melagingus parodymus, minėtiems liudytojams skundžiama nutartimi buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² str.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai ir jų visuma nekelia abejonių dėl V. T. kaltės jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymu. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, jog V. T. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog V. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieną skundo argumentą, neturintį esminės reikšmės šiam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.