- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- 2YT-8029-1004/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05460-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui, VĮ Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui
sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei.
dalyvaujant pareiškėjos D. G. atstovei advokato padėjėjai J. K., pareiškėjos D. G. įgaliotai atstovei J. Ž., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovei D. A., suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininkui A. Ū.,
nedalyvaujant pareiškėjai D. G., suinteresuotų asmenų valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras, Turto bankas ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui, VĮ Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašymu prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ji įgijo nuosavybės teises į negyvenamus pastatus/fermas, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pažymėjimas plane 1Ž1p, 2Ž1p, 3P1p, esančias adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad norimus įregistruoti negyvenamuosius pastatus/fermas įsigijo 1997-02-16 iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pagal gamybinio žemės ūkio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 7, kurioje nurodyta kiaulidė ir gamybinis sektorius, bei pagal ilgalaikio materialiojo turto pardavimo – priėmimo aktą ir pagal 1997-04-19 (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės apskaitos formą Nr. 87. Nurodė, jog už įsigytus negyvenamuosius pastatus/fermas yra atsiskaityta. Paaiškino, jog nuo įsigijimo momento negyvenamieji pastatai/fermos jai priklauso, juos prižiūrėjo, rūpinosi jais, kiek tai buvo įmanoma. Pateikė ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1997-02-16 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 4 kopiją dėl bendrovės turto pardavimo. 2016-11-28 buvo atlikti kadastriniai matavimai ir 2017-03-14 suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad pakanka turimų dokumentų nuosavybei tvirtinti. Pažymi, kad nepertraukiamai minimą nekilnojamąjį turtą valdo jau 20 metų, o valdymas yra atviras, niekieno netrukdomas, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškia jokių pretenzijų dėl naudojimosi pastatais, jų valdymo.
Pareiškėjos įgaliota atstovė ir jos atstovė advokato padėjėja teismo posėdžio metu prašymą palaikė ir jį prašė tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja nori įregistruoti tas fermas nekilnojamojo turto registre. Už pastatus D. G. (buv. pavardė – P.) buvo mokėta grynais pinigais, kai bendrovė likvidavosi. Šiuo metu yra išlikusios pastatų grindys, pamatai, kolonos, perdangos, pastatų matmenis galima nustatyti. Kol D. G. buvo Lietuvoje minimą turtą prižiūrėjo, tvarkė aplinką, o išvykus į užsienį plytas išsinešiojo pašaliniai asmenys, pastatai pradėjo griūti. Neturi duomenų kokiai tiksliai paskirčiai pareiškėja panaudotų įgytą nuosavybę, bet pastatai buvo pirkti ne nugriovimui. Mano, jog sutvarkius pastatus galima tinkamai panaudoti, nors šiuo metu jų nėra įmanoma eksploatuoti. Papildė, kad dalis pamatų yra geri, jie tiktų panaudoti ir kitiems statiniams ant senų pamatų. Paaiškino, jog matininkai iš vienos fermos suformavo du pastatus, todėl prašoma nustatyti įgyjamąją senatį į tris negyvenamuosius pastatus/fermas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius pateikė atsiliepimą į prašymą (pareiškimą), kuriame nurodė, kad prašymo (pareiškimo) nėra pagrindo tenkinti. Nuotraukose ir kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti duomenys, kad pastatai faktiškai nunykę, visiškai neprižiūrėti, neaptverti, kelia grėsmę žmogaus saugumui. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji pastatais faktiškai naudojosi 20 metų, ji niekada nebuvo apmokestinta žemės nuomos mokesčiu už faktinį po pastatų liekanomis esančios valstybinės žemės naudojimą, nes nedeklaravo, kad yra naudotoja, o valstybės ar savivaldybės institucijos neturėjo duomenų apie statinių griuvėsių savininkus. Pažymėtina, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjamas pastatas, kurį asmuo pirko ir turi tai patvirtinančius dokumentus, ar gali tokius dokumentus gauti. Pinigų sumokėjimą pareiškėja grindžia važtaraščiu, ant kurio yra tik spaudas apmokėta, nors toks dokumentas neturi įrodomosios galios. Nustatyti, ar išlikusios pastatų dalys dar gali būti naudojamos naudotojo poreikiams tenkinti pagal paskirtį, kuri nustatyta išlikusio pastato dalims, galėtų savivaldybės specialistai, tik esant išvadai, kad statinių nereikia griauti jie gali būti eksploatuojami pagal paskirtį, galėtų būti formuojamas žemės sklypas nuomai ar pardavimui ne aukciono būdu. Pareiškėja pateikė duomenis, kad statiniai neypatingi, todėl ji turi galimybę be leidimo pašalinti likusias sugriuvusio ar nugriauto pastato dalis, nesant statinių teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre ir tokiu būdu atlaisvinti valstybinę žemę.
Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, minėti statiniai yra valstybinėje žemėje, negali būti laikomi pastatais, nes yra visiškai sugriuvę. Turėjo būti ne tik važtaraštis, bet ir priėmimo – perdavimo aktas, o byloje pateiktos dokumentų kopijos, tačiau negalima patvirtinti, ar nebuvo pastatai įsigyti nugriovimui bei ar pareiškėja juos atvirai valdė. Nebuvo kreiptasi dėl deklaracijos, kol naudojosi, pareiškėja nėra mokesčių už žemę mokėtojas. Dėl prašymo (pareiškimo) tenkinimo palieka spręsti teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą (pareiškimą) nepateikė. Teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, jog žemės ūkio bendrovė nustatyta tvarka nėra išregistruota. Nurodė, jog likvidavimo metu pajininkai pirkosi bendrovės turtą, mokėjo grynais pinigais. Pastatai buvo parduodami vienetais, juos įsigiję asmenys tvarkėsi kaip norėjo, vieni griovė, kiti laikė gyvulius, ar panaudojo kaip statybines medžiagas. Patvirtino, jog pareiškėjos pareiškime minimi pastatai ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyti pastatai yra tapatūs objektai. Pažymėjo, jog kiaulidė pardavimo metu buvo naudojama pagal paskirtį ir vieno pastato. Nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos prašymui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į prašymą (pareiškimą), kuriame nurodė, kad minėti statiniai nuosavybės teise suinteresuotam asmeniui nepriklauso ir nėra įtraukti į bešeimininkių statinių sąrašą. Įrodymų vertinimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą palieka spręsti teismui. Nurodo, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovai nedalyvaus bylos nagrinėjime (b.l. 56).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į prašymą (pareiškimą), kuriame nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo sąlygas. Pirmiausia reikia nustatyti, ar pastatai nėra valstybės (savivaldybės) nuosavybė. Vadovaujantis žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 13 str., privatizavimo metu nenupirktu žemės ūkio įmonių turtu disponuoja vietos savivaldybė. Pareiškėja nepateikė duomenų, ar pastatai, kuriuos pastatė (duomenys neskelbtini) kolūkis teisės aktų nustatyta tvarka buvo privatizuoti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės. Be to, pagal pateiktus pirkimo – pardavimo sutartis ir perdavimo – priėmimo aktą pareiškėjai buvo perduoti du turto vienetai, t. y. kiaulidė ir gamybinis sektorius, o prašyme D. G. nurodo tris pastatus. Žemės ūkio bendrovės pateiktuose dokumentuose nenurodyta perduodamų pastatų buvimo vieta ir kiti duomenys, todėl negalima daryti išvados, kad į bylą pateiktų kadastrinių matavimų užfiksuoti duomenys ir žemės ūkio bendrovės dokumentuose įvardyti tie patys pastatai. Visos aplinkybės neįrodo, kad pastatai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b.l. 57-59).
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į prašymą (pareiškimą), kuriame nurodė, kad prašyme nurodyti nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės neįregistruotos, statinių statusas – formuojami. Duomenų, kad fermos priklausytų kitiems asmenims neturima, duomenų apie žemės sklypą, kuriame yra statiniai, neturima, žemės sklypas nėra pažymėtas žemėlapyje, neįregistruotas. Dėl pareiškimo tenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 63).
Suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, todėl šių dalyvaujančių asmenų atstovų neatvykimas į teismo posėdį nekliudė teismui išnagrinėti bylos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).
Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką 2017 m. birželio 29 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (b.l. 42-44). Negauta kitų asmenų prašymų dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas (prašymas) netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 - 4.71 str.).
Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Galimybė įgyjamąja senatimi fizinio ar juridinio asmens nuosavybėn įgyti daiktą yra vienas iš nuosavybės teisių į daiktą įgijimo teisinių pagrindų, ji įtvirtinta CK 4.47 str. 11 p. Šiai galimybei įgyvendinti nepakanka vien daikto valdymo tam tikrą laikotarpį fakto, bet būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-156/2010 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2,3 d.); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-67/2011). Pažymėtina, jog teismui konstatavus tik visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę.
Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų (b.l. 20-39) nustatyta, kad pastatai – negyvenamas pastatas/ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamas pastatas/ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamas pastatas/gamybinis sektorius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pažymėjimas plane 1Ž1p, 2Ž1p, 3P1p, esantys adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jiems 2016 m. lapkričio 28 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai. VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai D. G. įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisės atsiradimą į negyvenamuosius pastatus, be to, kadastro duomenų byloje užfiksuotos liekanos (pamatai) nėra Statybos įstatymo 2 str. 2 d. apibrėžtą sąvoką atitinkantys statiniai, kurie gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektais, nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai įregistruojamos daiktinės teisės į jį (b.l. 64).
Pareiškėja prašyme (pareiškime) nurodė, kad 1997 m. vasario 16 d. įsigijo negyvenamuosius pastatus/fermas, iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pagal gamybinio žemės ūkio pastato pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 7, kurioje nurodyta kiaulidė ir gamybinis sektorius. Iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1997 m. vasario 16 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 4 nustatyta, kad 250 vietų kiaulidės kainą nutarta sumažinti iki 6000-5000Lt, 410 vietų kiaulidės kainą iki 6000-5000Lt, gamybinis sektorius minėtame protokole – neįkainotas (nurodytos tik pašarų virtuvė, valgykla ir kitas kilnojamasis turtas). Iš pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties kopijos nustatyta, kad buvo sutarta parduoti kiaulides ir gamybinį sektorių, tačiau jame nenurodyta tiksli mokėjimo suma (pirkimo – gamybinio žemės ūkio pastato pirkimo - pardavimo sutarties 2 p. nurodyta pardavimo kaina yra „6000 Lt (šešis šimtus litų)“, pateiktame kasos pajamų orderyje nenurodyta tiksli mokėjimo data, jis nepasirašytas vyriausiojo buhalterio ar kito įmoką priėmusio asmens, ant minėto kasos pajamų orderio yra tik (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės spaudas, parašyta mokėjimo suma – „6000“ (b.l. 101, 7-9). Esant šiems neatitikimams nėra aišku, už kurį objektą D. P. (šiuo metu – G.) galimai sumokėjo 6000 Lt, kasos pajamų orderyje nurodyta tik kiaulidė, o ne kiaulidė ir gamybinis sektorius.
Sutiktina su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovės išdėstytais argumentais, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą į tris statinius, nors pagal pirkimo – pardavimo sutartį buvo parduoti du statiniai, kasos pajamų orderis (be privalomų rekvizitų) išduotas už vieną pastatą. Teismas sutinka ir su suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytais argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (redakcija galiojusi 1997-02-01 – 1997-07-04) 10 str. išdėstyti rekvizitai, kurie buvo būtini apskaitos dokumentams (dokumento surašymo data, ūkinės operacijos turinys, asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei teisingą įforminimą. Nesant šių privalomų ir papildomų rekvizitų bendrovės išrašytas apskaitos dokumentas juridinės galios neturi. Esant tokiai situacijai neįmanoma nustatyti, už kokią statinių dalį/statinius pareiškėja galimai/mokėjo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės pateikė prieštaringus parodymus dėl siekio įteisinti pastatus – vienu atveju nurodė, kad siekia nugriauti ir sutvarkyti griuvėsius, kitu siekiama ant senųjų pastatų statyti naujus statinius. Tačiau bylos duomenys visgi leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjos nurodomi pastatai priklausė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Tokią išvadą pagrindžia pareiškėjos pateikti duomenys – (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio susirinkimo protokolo kopija, kurioje užfiksuota, kad buvo nutarta parduoti bendrovės turtą. Iš pareiškėjos pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties 6 p. nustatyta, kad ši sutartis prieš trečiuosius asmenis galės būti panaudota ir sukels teisines pasekmes tik tuo atveju, jei bus įregistruota viešame registre, t. y. tuometinio VĮ „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro“ Šiaulių filiale. 1964 m. CK 255 str. buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad minima pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kai teisme nagrinėjamos aplinkybės dėl nuosavybės teisės įgijimo, pirmiausia reikia teisiškai kvalifikuoti, ar konkretūs materialūs objektai yra nuosavybės teisės objektai (statiniai, pastatai, įrenginiai ar jų dalys), ar tik jų liekanos arba kitokie likučiai, kurie neatitinka nuosavybės teisės objektams keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-327/2009). Pažymėtina, kad nenustatytiems asmenims išardžius buvusius negyvenamuosius statinius (fermas/gamybinį sektorių) kaip statybines medžiagas, pareiškėjos nurodomi ferma/gamybinis sektorius 1Ž1p, 2Ž1p, 3P1p, iš esmės buvo išardyti, išlikę tik gelžbetonio pamatai, pavienės gelžbetoninės perdangos, žemutinės buvusių statinių plytinių sienų dalys, kas matosi ir pateiktose fotonuotraukose. Taigi, kaip nustatyta iš byloje esančių fotonuotraukų, pareiškėjos atstovių pripažinimo, pastatų beveik neišliko, nes sugriuvo ir/ar buvo išardyti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti tuo, kad pareiškėja visą laikotarpį nuo 1997 m. ginčo pastatus valdė kaip savus, jais naudojosi, nes esant tinkamai priežiūrai ir nuolatiniam naudojimuisi, pastatai būtų tvarkomi, remontuojami ir todėl nesugriūtų. Be to, neaiškų, kada pastatas buvo išardytas ir ar tikrai jis buvo naudojamas minimalų reikalaujamą 10 metų terminą. Taigi nėra pagrindo svarstyti, ar šie pastatai gali būti įgyti įgyjamosios senaties tvarka, kadangi, juos išardžius kaip statybines medžiagas, nebeliko ir pačių pastatų, taigi ir objektų, kuriems būtų galima taikyti įgyjamosios senaties kriterijus.
Pareiškėjos prašyme (pareiškime) nurodyti faktai yra nepakankami patvirtinti faktą, kad D. G. 10 metų naudojo minimus pastatus kaip savus. Darytina išvada, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog pareiškėja pastatą-gamybinį sektorių ir du pastatus – fermas, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį. Laikoma, kad pareiškėja neįrodė nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo įgyjamąja senatimi vienos iš būtinų sąlygų – teisėto daikto valdymo (CK 4.23, 4.68 str.). Kadangi tik konstatavus visas sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, todėl nesant pareiškėjos teisėto daikto valdymo, dėl kitų įstatyme numatytų sąlygų buvimo ar nebuvo teismas nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja negyvenamą pastatą - fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamą pastatą - fermą, Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamą pastatą – gamybinį sektorių Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pažymėjimas plane 1Ž1p, 2Ž1p, 3P1p, esančius adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį, todėl pareiškėjos pareiškimas yra netenkintinas.
Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), todėl šios 6,38 Eur teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, priteistinos iš pareiškėjos (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu ir 533 straipsniu,
nusprendžia:
Netenkinti pareiškėjos pareiškimo.
Priteisti iš pareiškėjos D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,38 Eur (šešis eurus trisdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.