Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Žibalas“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

degalinė), laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus, neturėdama galiojančios licencijos, suteikiančios

teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, taip pat laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus, neturėdama juridinę galią turinčių privalomų tų alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, ir nuo 22.00 val. iki 8.00 val. (t. y. draudžiamu laiku) degalinėje (t. y. mažmeninės prekybos vietoje, kurioje prekyba alkoholiniais gėrimais uždrausta) prekiauja alkoholiniais gėrimais. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Nutarimu, paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos 2018 m. sausio 10 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama pareiškėjos direktoriaus E. S. administracinio nusižengimo byla dėl to paties pažeidimo, kurioje nėra priimtas galutinis sprendimas. Be to, pareiškėjos teigimu, policijos pareigūnės, kurių tarnybiniais pranešimais buvo vadovaujamasi skundžiamame Nutarime, nurodo, jog jos veikė dirbdamos pagal priemonių planą Nr. 20-IL-509088 „Dėl nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų užkardymo Jonavos rajone“ ir neturėjo jokių įgaliojimų rinkti įrodymus tiek pareiškėjos, tiek pareiškėjos direktoriaus atžvilgiu, neturėjo teisės nei atlikinėti kontrolinio užpirkimo, nei pavedimo atlikti pareiškėjos patikrinimą. Anot pareiškėjos, policijos pareigūnių paaiškinimai administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo prieštaringi, nenuoseklūs. Taip pat nurodo, kad direktoriaus E. S. paaiškinimų prieštaringumas pateisinamas tuo, kad pirminės apklausos metu jis nežinojo visų faktinių aplinkybių. Tai, jog alkoholiniai gėrimai nebuvo konfiskuoti, patvirtina, kad policijos pareigūnėms šie alkoholiniai gėrimai priklausė ir jos siekė, kad joms priklausantys alkoholiniai gėrimai nebūtų sunaikinti. Policijos pareigūnės turėjo galimybę nustatyti asmenų, kurie įsigijo alų, tapatybes. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių alkoholinių gėrimų pirkimo-pardavimo faktą, įrodymų, kad buvo mokami pinigai už alkoholinius gėrimus, administracinio nusižengimo tyrimo metu, policijos pareigūnė nurodė, kad pinigų už putojantį vyną „Bosca“ nemokėjo. Policijos pareigūnės veiksmai nelaikytini kontroliniu pirkimu, kadangi kontrolinis pirkimas atliktas nesilaikant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-734 dėl apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nustatytos tvarkos. Policijos pareigūnės neturėjo nei pavedimo, nei pinigų kontroliniam pirkimui atlikti. Be to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono PK pareigūnai tikrinimą pareiškėjos degalinėje atliko tendencingai, siekdami atkeršyti dėl pralaimėtos bylos Kauno apygardos teismo byloje Nr. ATP-714-397/2016.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti remiantis skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK Jonavos r. PK) Veiklos skyriaus pareigūnai, dirbdami pagal priemonių planą Nr. 20-IL-509088 „Dėl nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų užkardymo Jonavos rajone“, nustatė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. apie 23.10 val. UAB „Žibalas“ degalinėje direktorius E. S., veikdamas pareiškėjos vardu, jos naudai ir interesais, dviem pirkėjams, kurių asmenybė nenustatyta, už 50,00 eurų, pardavė vieną butelį degtinės „Finlandia“ (alkoholio koncentracija 40 proc. tūrio, talpa 1 l) ir 10 butelių alaus „Carlsberg“ (alkoholio koncentracija 5 proc. tūrio, talpa 0,5 l), taip pat L. Š. už 8,00 eurus pardavė butelį putojančio vyno „Bosca“ (alkoholio koncentracija 7,5 proc. tūrio, talpa 0,75 l) (b. l. 67). Departamentas 2017 m. gruodžio 12 d. pareiškėją informavo apie atlikto tyrimo rezultatus, įspėjo apie atsakomybę už padarytus pažeidimus ir jai pasiūlė pateikti rašytinį paaiškinimą (b. l. 45–46). 2017 m. gruodžio 11 d. buvo surašytas protokolas Nr. ATK2-178, kuriuo nustatyta, kad pareiškėja jai priklausančioje degalinėje, laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus neturėdama galiojančios licencijos, suteikiančios teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, taip pat laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus, neturėdama juridinę galią turinčių privalomų tų alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, ir nuo 22.00 val. iki 8.00 val. (t. y. draudžiamu laiku) degalinėje (t. y. mažmeninės prekybos vietoje, kurioje prekyba alkoholiniais gėrimais uždrausta) prekiauja alkoholiniais gėrimais. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto, 1 dalies 11 punkto, 2 dalies 9 punkto, 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies 11 punkto reikalavimus, todėl jos atžvilgiu Departamentas priėmė nutarimą taikyti ekonomines sankcijas (b. l. 47–48).

Skundžiamu Nutarimu Departamentas UAB „Žibalas“ skyrė 7 300,00 Eur baudą (b. l. 38–43).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjai skirta 7 300,00 Eur bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies 2 punkte, 1 dalies 11 punkte, 2 dalies 9 punkte, 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 dalies 11 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

Įgyvendindamas anksčiau nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose.

Įstatymų leidėjas nuo 2016 m. sausio 1 d. panaikino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte anksčiau įtvirtintą nuostatą, kad alkoholiniais gėrimais galima prekiauti stacionarių degalinių nespecializuotose skyriuose. Taigi nuo 2016 m. sausio 1 d. prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse apskritai draudžiama, o Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas baigtinis vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sąrašas.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22.00 val. iki 8.00 val. mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkto nuostatos draudžia parduoti, laikyti, gabenti alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies 9 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti, laikyti, gabenti alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos.

Peržiūrėjus prie administracinės bylos pridėtą vaizdo medžiagą matyti, kad prie degalinės langelio stovėjo du vyrai, kurie mėgino įsigyti alkoholio. Iš jų pokalbio aišku, kad jie nori nusipirkti degtinės ir alaus, prie langelio vyrai paskaičiavo pinigus ir padavė juos prie langelio stovinčiam vyrui, kuris paima pinigus ir paduoda alkoholinius gėrimus. Minėti asmenys nusipirko vieną butelį degtinės „Finlandia“ ir 10 butelių alaus. Policijos pareigūnė L. Š. taip pat paprašė prie degalinės langelio stovinčio vyro alkoholinio gėrimo – šampano ir šis jai už 8,00 Eur parduoda putojančio vyno „Bosca“ (administracinės bylos priedas kompiuterinė laikmena). Nors pareiškėja skunde teigia, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių alkoholinių gėrimų pirkimo-pardavimo faktą, įrodymų, kad buvo mokami pinigai už alkoholinius gėrimus, tačiau iš vaizdo medžiagos yra akivaizdu, jog tiek prieš policijos pareigūnes pirkę vyriškiai, tiek pati policijos pareigūnė alkoholinių gėrimų įsigijo ir už juos sumokėjo, todėl toks pareiškėjos argumentas yra atmestinas. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog pareiškėja buvo sąmoningai klaidinama ir toks policijos pareigūnės kontrolinis pirkimas neteisėtas, nėra pagrįsta, nes iš vaizdo įrašo matoma, jog degalinės darbuotojas atsako į perkančių asmenų klausimus apie alkoholinius gėrimus, o tokia situacija degalinės veikloje nėra neįprasta ar išskirtinė.

Byloje nėra ginčo, jog alkoholiniai gėrimai buvo parduoti degalinėje. Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 3 straipsniu buvo pakeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir buvo nustatytos vietos, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, o ši nuostata išdėstyta taip: „Lietuvos Respublikoje leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose“. Šio įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. Taigi, kaip minėta, stacionariose degalinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 2016 m. sausio 1 d. neleidžiama. Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad alkoholiniais gėrimais degalinėje buvo prekiaujama. Tai įrodo ne tik byloje pateiktas vaizdo įrašas, bet ir Kauno AVPK Jonavos r. PK Veiklos skyriaus pareigūnų surinkta rašytinė medžiaga (nutarimas, protokolas, tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, fotonuotraukos (b. l. 68–83)). Teismas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad policijos pareigūnės pažeidimo padarymo metu veikė dirbdamos pagal priemonių planą Nr. 20-IL-509088 „Dėl nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų užkardymo Jonavos rajone“ ir neturėjo jokių įgaliojimų rinkti įrodymus pareiškėjos atžvilgiu. Policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai (Policijos įstatymo 25 straipsnis). Taigi neabejotina, kad policijos pareigūnės veikė teisėtai ir savo veiksmais teisėtai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. fiksavo faktines aplinkybes asmeninio telefono video kamera, apklausė galimus įvykio liudininkus bei nustatė galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį, iš kurio paimti rašytiniai paaiškinimai, taip pat užfiksuoti betarpiškai įvykio metu dalyvavusių pareigūnų paaiškinimai. Teismo vertinimu, šioje situacijoje taip pat nėra pagrindo pareiškėjos iškeltai versijai, kad Jonavos rajono PK pareigūnai tikrinimą pareiškėjos degalinėje atliko tendencingai, siekdami atkeršyti dėl pralaimėtos bylos Kauno apygardos teismo byloje Nr. ATP-714-397/2016. Byloje duomenų, kad tiek policijos pareigūnės, kurios dalyvavo perkant alkoholinius gėrimus degalinėje, tiek kiti policijos pareigūnai, kurie atliko tyrimą, būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų kitokį asmeninį suinteresuotumą (konfliktinę situaciją), dėl kurios galėtų būti pateikti neteisingi duomenys, pateikta nėra. Taigi tokie pareiškėjos teiginiai visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Teismas, vertindamas pareiškėjos iškeltą ginčą, sutinka su atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjos skunde pateikti argumentai dėl policijos pareigūnų veiksmų tiek fiksuojant degalinėje padarytą pažeidimą, tiek toliau atliekant administracinio nusižengimo tyrimą vertintini kaip gynybinio pobūdžio, siekiant išvengti kilusios atsakomybės, nes pareiškėjos teiginiai dėl faktinių aplinkybių nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, tik subjektyviu vertinimu (pamąstymais, spėjimais). Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai negali būti vertinami kaip panaikinantys padaryto pažeidimo sudėtį. Policijos pareigūnių paaiškinimai tarnybiniuose pranešimuose neprieštarauja vienas kitam, o užfiksuota vaizdo medžiaga atitinka policijos pareigūnių tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Teismas taip pat sutinka su Departamento išvada, jog pagrindo tenkinti pareiškėjos 2018 m. sausio 10 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama pareiškėjo direktoriaus E. S. administracinio nusižengimo byla, nebuvo, nes prejudicinės galios sprendžiant pareiškėjos kaip juridinio asmens atsakomybės klausimui ši byla neturės. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pareiškėja prekiavo alkoholiniais gėrimais degalinėje, todėl pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 2 dalies 9 punktą ir 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą; pardavusi alkoholinius gėrimus mažmeninės prekybos vietoje pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą, taip pat pareiškėja, neturėdama licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir parduotų alkoholinių gėrimų juridinę galią turinčių įsigijimo ir gabenimo dokumentų, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalies 2 punkto reikalavimus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai konstatavo anksčiau paminėtų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų nesilaikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti pareiškėjai baudą. Kadangi pareiškėja jai skirtos baudos dydžio neginčija ir šis dydis atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribas, teismas nevertina paskirtos baudos dydžio pagrįstumo ir plačiau nepasisako.

Kiti pareiškėjos teiginiai, teismo nuomone, niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl jie šiame sprendime detaliau nenagrinėjami. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Žibalas“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.