Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus atstovo (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. surašytas už tai, kad jis būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido dirbti A. K., su kuriuo darbo sutartis sudaryta nebuvo ir apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nepranešta, tuo E. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p. bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. S. a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nutraukta nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliaciniame skunde Institucija prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorių E. S. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą E. S. prašo jo netenkinti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas. Pirmiausia pažymėtina, kad kiekvienoje byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę Institucijos pareigūnai, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad šioje byloje nėra pakankamai duomenų, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. S. A. K. būtų buvęs susitarimas dirbti atlygintinai; jog A. K. gaudavo atlygį; jog tarp jų egzistavo tęstiniai darbiniai santykiai. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas išsamiai aiškinosi bylos aplinkybes ir visų byloje surinktų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą, kad E. S. veikoje nėra ATPK 41³ str. 1 d., numatyto pažeidimo sudėties.ATPK 41³ str. 1 d., numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, ši administracinio teisės pažeidimo norma yra blanketinė, t. y. ji nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame suformuluotas konkretus draudimas. DK 98 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis. Tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 str. 2 d. darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius : 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad administracinėn atsakomybėn parauktas asmuo E. S. nuosekliai neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad A. K. buvo prašęs priimti jį dirbti, tačiau niekada nedirbo, nedirba ir nedirbs, be to jis su negalia ir negalėtų dirbti. E. S. parodymais nustatyta, jog A. K. įvykio dieną atėjo ir prašėsi pabūti, pasišildyti, bet jis nei plovė, nei dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jokio atlygio negaudavo. Šie E. S. parodymai atitinka bylos faktines aplinkybes, kitų liudytojų (G. R. ir M. A.) parodymus.Analizuojant pateiktą teismui medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas, sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl A. K. duotų parodymų ir paaiškinimų tiek teisme, tiek iš karto po įvykusio įvykio. Nors skunde teigiama, kad pagal nusistovėjusią praktiką, turi būti remiamasi pirminiais neva nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimais, ir jei apklausus teisme šio asmens parodymai pasikeičia, tai tokie parodymai vertinami kritiškai ir vadovaujamasi pirminiais. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad tiriant įrodymus tiek kiekvieną atskirtai, tiek jų visumą, darytina išvada, kad A. K. duotus 2016 m. vasario 23 d. paaiškinimus vertinti kaip neabejotinus nėra pagrindo. Apylinkės teismas tinkamai motyvavo, kodėl jie laikytini neobjektyviais ir E. S. kaltės nepagrindžiančiais įrodymais. Kauno apygardos teismas su tokiais motyvais visiškai sutinka ir dėl jų detaliau nepasisako. Kaip jau buvo pasisakyta, jog teisingam ATPK 41³ str. 1 d. inkriminavimui svarbūs yra ir liudytojų, kurie tiesiogiai bendravo su neva nelegaliai dirbusiu asmeniu, parodymai. Bylos duomenys patvirtina tai, kad 2016 m. vasario 23 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės plovyklą buvo atvaryti du policijos pareigūnų automobiliai nuplovimui. Apklausus policijos pareigūnus teismo posėdyje, nebuvo nustatytas konkretus ir aiškus faktas, jog tuo metu policijos pareigūnų atvarytus automobilius plovė būtent A. K.. Liudytojas A. Š. teismui parodė, jog baigus plauti jo tarnybinį automobilį ir jam išvažiavus iš plovyklos, liudytojas S. G. įvarė kitą tarnybinį automobilį ir jo automobilį plovė aukštas jaunuolis, kuris taip pat automobilį plovė ir gruodžio mėnesį. Teigė, kad kitų asmenų plovykloje nebuvo. Liudytojas S. G. patvirtino, kad jo automobilį plovė tas pats vaikinas, kuris ir prieš tai nuplovė policijos pareigūno A. Š. automobilį ir jis buvo vienas. Iš to seka, kad nei vienas pareigūnas, kurie buvo apklausti teisme liudytojais, negalėjo patvirtini fakto, jog būtent A. K. atliko tarnybinių automobilių plovimo paslaugas. Taip pat fakto, jog A. K. realiai buvo pradėjęs dirbti ir dirbo, t. y. plovė automobilius. Šių aplinkybių nepatvirtino ir teisme apklausti liudytojais M. A., G. R.. Liudytojas J. M. teismui patvirtino aplinkybes, kurias jis užrašė vietoj A. K. 2016 m. vasario 23 d. paaiškinime, kurį A. K. tik pasirašė. Dėl šių aplinkybių, sutinkamai su pirmos instancijos teismo išvada, vertintina, kad teismas tinkamai sprendė, jog patikimų duomenų, jog A. K. skaitė pareigūno surašytą jo paaiškinimą ar pats sugebėjo perskaityti nėra, teismas vertino ir tai, kad teismo posėdyje A. K. pats be vertėjo pagalbos nesugebėjo perskaityti rašytinio teksto bei sprendė, kad jis yra su stipria negalia, vadovaudamasis jo paties paaiškinimais bei pateiktu teismui A. K. neįgaliojo pažymėjimu. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, administracinio teisės pažeidimų byloje nėra duomenų apie tai, kad E. S. būtų taręsis su A. K. dėl darbo pobūdžio, laiko, grafiko, sutaręs ar mokėjęs jam atlyginimą už konkretų darbą, ar sutarę, kad atlyginimą jis gaus vėliau, kad A. K. būtų buvęs supažindintas su darbdavio nustatyta darbo tvarka ir jai paklusęs, tačiau priešingai, iš bylos duomenų seka, kad tarp E. S. ir A. K. jokių darbinių santykių nebuvo.Tai, kad A. K. ateidavo į degalinę pasišilti, pabūti kol sulauks savo draugės, kuri mokėsi Jaunimo mokykloje, šias aplinkybes patvirtino ir E. S., ir pats A. K., tačiau jie niekada nebuvo sutarę, kad A. K. dirbs konkrečius darbus už atlyginimą. Taigi, neginčijamų byloje įrodymų dėl E. S. kaltės, jog jis nelegaliai buvo įdarbinęs asmenį, nenustatyta. Taip pat byloje nėra tokių įrodymų, kurie vienareikšmiškai ir neginčytinai patvirtintų, kad A. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. S. pavedimu.Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. S. atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimą nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.