- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- 2VP-1769-793/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00272-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Suinteresuotas asmuo
- O. L., D. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl nutarties nevykdymo, suinteresuoti asmenys O. L., D. L. (D. L.), išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
antstolė V. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo nutarties nevykdymo, kuriuo teismo prašė spręsti O. L. atsakomybės klausimą vykdomojoje byloje Nr. 0004/18/00531, dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-549-1030/2018, nevykdymo. Nurodė, kad antstolės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/18/00531, pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-549-1030/2018, dėl laikinai nustatytos nepilnamečio vaiko M. L. bendravimo su tėvu D. L. tvarkos. Nuo vykdomosios bylos užvedimo – 2018-05-21 D. L. nuolatos informuoja antstolę apie tai, kad sūnaus motina O. L. nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, draudžia tėvui bendrauti su sūnumi, atvykti sūnui į tėvo namus, kartu praleisti šventes, vasaros atostogų metu gyventi tėvo namuose, neinformuoja tėvo apie sūnaus mokslo pasiekimus, sveikatą. Dėl tokio motinos elgesio nuolat kyla konfliktai, kuriuos girdi ir nepilnametis sūnus, kas kenkia tėvo ir sūnaus santykiams. D. L. net keletą kartų kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamą Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, tačiau šios tarnybos darbuotojai negalėjo pagelbėti, kadangi O. L. nepaiso jai pateikiamų rekomendacijų. D. L. yra jūreivis, tad per metus keletą mėnesių būna išvykęs į komandiruotes užsienyje, dėl nurodytos priežasties vaiko tėvas turi labai mažai laiko, kurį gali paskirti bendravimui su sūnumi. Tėvui grįžus iš komandiruotės užsienyje, vaiko motina leidžia tėvui pasimatyti su sūnumi tik tokiu laiku, koks numatytas teismo nutartyje. 2020-12-22 antstolės kontoroje gautas D. L. pareiškimas, jog O. L. nevykdo teismo nutarties 1 punkto, kuriame nustatyta, kad D. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. L. kas antrą (lyginės metų savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą. Šiuo atveju, tėvas su sūnumi negalėjo bendrauti 2020 m. gruodžio 25, 26, 27 dienomis, taip pat gruodžio 31 d., kadangi vaiko motina uždraudė sūnui sutikti Naujuosius metus kartu su tėvu. 2020-12-28 antstolė, D. L. pareiškimo pagrindu surašė ir patvirtino Aktą dėl D. L. bendravimo tvarkos su sūnumi M. L. Nr. S-4-21000034, kuriuo konstatavo, kad tėvas su vaiku negalėjo pasimatyti 2020 m. gruodžio 25 – 27 dienomis.
Atsiliepimas
Teismui į bylą pateiktuose 2021-01-16 pareiškime ir 2021-01-22 atsiliepime suinteresuotas asmuo O. L. su pareikštu pareiškimu dėl nutarties nevykdymo nesutiko, pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad civilinė byla, kurioje buvo nagrinėjamas nepilnamečio M. L. bendravimo su tėvu klausimas yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dėl nurodytų priežasčių antstolė vykdomąją bylą dėl laikinai nustatytos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos vykdo nepagrįstai, kadangi nutartis, kurios pagrindu yra vykdoma vykdomoji byla nebegalioja. Papildomai pažymėjo, kad vaiko tėvui pageidaujant, pastarajam yra sudaromos visos galimybės bendrauti su vaiku, vaiko tėvas D. L. ir jo motina A. L. su vaiku M. L. bendravo 2020-12-04, 2020-12-12, 2020-12-13, 2020-12-31, tačiau 2020-12-25, 2020-12-26, 2020-12-27 D. L. dėl O. L. nežinomų priežasčių su vaiku nebendravo.
Suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą dėl nutarties nevykdymo su pareiškimu sutiko teismo prašė pareiškimą tenkinti.
Šalies argumentai
Išvadą byloje teikianti institucija teismui pateikė rašytinę nuomonę dėl antstolės pareiškime nurodytų aplinkybių, dėl nutarties nevykdymo, kuria informavo teismą, jog ši šeima skyriui žinoma dėl ilgalaikio santuokos nutraukimo proceso, kuriame įstatymų nustatyta tvarka dalyvavo įgalioti skyriaus atstovai. Taip pat nurodė, jog 2018 m. šalyje dėl įvykusios vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos, skyrius nebedisponuoja duomenimis gautais iki 2018-07-01. Patikrinus informacinę Tarnybos sistemą „Integrrą“ nuo 2018-07-01 Skyriuje nerasta registruotų pranešimų dėl bendravimo tvarkos pažeidimo su vaiku M. L., išskyrus, vaiko tėvo D. L. 2019-07-30 prašymą skyriui, prie kurio buvo pridėti papildomi dokumentai, iš kurių buvo matyti, jog vaiko tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Taip pat 2019-12-17 skyriuje buvo gautas D. L. ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio ir nustatytos vaiko su tėvu bendravimo tvarkos pakeitimo, kuriame buvo nurodyta, jog „vaiko mama O. L. visais būdais trukdo vaiko tėvui susitikti su sūnumi, pradėjo nebeatsiliepti į telefono skambučius, neatrašo į SMS žinutes arba atrašo, kad turi kitų planų, dažnai nurodo, kad sūnus neva nenori bendrauti su tėvu Apie trukdymą bendrauti tėvui su vaiku buvo kalbama ir nagrinėjant šį ieškinį teisme, nors iš pateiktų prie ieškinio ir antstolės V. D. pareiškimo nuotraukų akivaizdu, kad M. L. puikiai leidžia laiką su tėvu ir atrodo laimingas. Taip pat bylos dėl priteisto išlaikymo dydžio ir nustatytos vaiko su tėvu bendravimo tvarkos pakeitimo nagrinėjimo metu buvo kalbėtasi su vaiku dėl bendravimo su tėvu ir vaikas nurodė, jog jis nori susitikti ir bendrauti su tėvu, jo pasiilgsta, o ypatingai pasiilgsta močiutės (tėvo mamos) A. L.. Be to, išvadą byloje teikianti institucija pažymėjo, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl nutarties, susijusios su tėvo su vaiku nustatytos bendravimo tvarkos (ne)vykdymu. Teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatyme nustatytos sąlygos ir pagrindai. Pažymėjo, kad kiekvienas atvejis individualus ir turėtų būti vertinamas pagal konkrečias aplinkybes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-549-1030/2018, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje nustatė laikiną D. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. L., gim. 2009-04-27, tvarką: 1) Ieškovas D. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. kas antrą (lyginės metų savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; 2) Ieškovas D. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; 3) Ieškovas D. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. D. L. (L.) gimimo dieną (rugsėjo 4 dieną) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; 4) D. L. gimimo dienai sutampant su M. L. mokymosi mokykloje dienomis, D. L. gimimo dienos bendravimo laikas perkeliamas į ateinančio savaitgalio šeštadienį; 5) Ieškovas D. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. kiekvienais metais keturiolika nepertraukiamų kalendorinių dienų vaiko vasaros atostogų metu nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos, nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Vasaros atostogų laikas derinamas D. L. ir O. L. abipusiu sutarimu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios (v. b. l. 3-4). Suinteresuoto asmens D. L. 2018 m. gegužės 21 d. Prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo ir prieš tai nurodytos teismo nutarties pagrindu antstolės V. D. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/18/00531 (v. b. l. 1, 3-4, 8). 2020-12-22 antstolės kontoroje gautas D. L. 2020-12-21 Pareiškimas dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo, kuriame nurodyta, kad O. L. nepagrįstai riboja tėvo teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes, prašo antstolės kreiptis į teismą dėl nutarties nevykdymo ir baudos O. L. skyrimo (v. b. l. 35). 2020-12-28 antstolė 2020-12-21 D. L. pareiškimo pagrindu surašė ir patvirtino Aktą dėl D. L. bendravimo tvarkos su sūnumi M. L. Nr. S-4-21000034, kuriuo konstatavo, kad tėvas su vaiku negalėjo pasimatyti 2020 m. gruodžio 25 – 27 dienomis (v. b. l. 37).
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. e2-549-1030/2018, 2018 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo nustatė D. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. L. tvarką: 1) Šios tvarkos 2-7 punktuose nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka yra taikoma tiems laikotarpiams, kai D. L. yra Lietuvoje; 2) D. L. apie savo grįžimo į Lietuvą laiką ir planuojamą buvimo Lietuvoje trukmę, kurios metu jis turės pareigą laikytis šios bendravimo tvarkos, privalo pranešti O. L. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatomo grįžimo; 3) D. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. kas antrą (lyginės metų savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; 4) D. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; 5) D. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. D. L. gimimo dieną (rugsėjo 4 dieną) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; 6) D. L. gimimo dienai sutampant su M. L. mokymosi mokykloje dienomis, D. L. gimimo dienos bendravimo laikas perkeliamas į ateinančio savaitgalio šeštadienį; 7) D. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. kiekvienais metais keturiolika nepertraukiamų kalendorinių dienų vaiko vasaros atostogų metu nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos, nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Vasaros atostogų laikas derinamas D. L. ir O. L. abipusiu sutarimu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. Paminėtu sprendimu teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (laikiną bendravimo tvarką) paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina tai, kad 2018 m. balandžio 16 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-549-1030/2018, dalis dėl nustatytos D. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. L. tvarkos įsiteisėjo 2019 m. sausio 10 d., Klaipėdos apygardos teismui nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-17-538/2019, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, įstatymo nuostatų, nepilnamečio vaiko ir šalių interesų nepažeidė, todėl keisti šią teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, šiuo atveju, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vykdomoji byla nutraukiama: <...>jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Šiuo konkrečiu atveju, pažymėtina tai, kad 2019 m. sausio 10 d. įsiteisėjus 2018 m. balandžio 16 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-549-1030/2018 daliai, kuria nustatyta D. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. L. tvarka, 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir kurios pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/18/00531 galiojimas pasibaigė, ko pagrindu konstatuotina, kad 2018 m. sausio 9 d. nutartis, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka, nuo 2019 m. sausio 10 d. nebegalėjo būti vykdoma. Pažymėtina, kad įsiteisėjus 2018 m. balandžio 16 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-549-1030/2018 daliai, kuria nustatyta D. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. L. tvarka, ir kuriuo buvo panaikintas 2018 m. sausio 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0004/18/00531 turėjo būti nutraukta. Esant nustatytoms aplinkybėms antstolės V. D. pareiškimas dėl nutarties nevykdymo atmestinas kaip nepagįstas.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad visos aplinkybės, nurodytos tiek pareiškėjos pareiškime, tiek šalių atsiliepimuose apimančios 2018 m. sausio 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priverstinį vykdymą, šiai nutarčiai nuo 2019-01-10 nebegaliojant yra teisiškai nereikšmingos ir todėl išsamiau dėl šių aplinkybių teismas nepasisako.
Šalys, įgyvendindamos savo teises bei atlikdamos pareigas, taip pat ir vykdymo procese privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad D. L. neabejotinai žinojo apie 2018 m. sausio 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebegaliojimą nuo 2019 m. sausio 10 d., tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolei, 2018 m. sausio 9 d. nutarties pagrindu vykdančiai vykdomąją bylą Nr. 0004/18/00531, tą aplinkybę būtų pranešęs, dėl ko vykdomoji byla ir toliau buvo vykdoma. Paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo D. L. vykdymo procese, galimai, elgėsi pasyviai ir nerūpestingai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl nutarties nevykdymo.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0004/18/00531 grąžinti pareiškėjai antstolei V. D..
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.