- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- e2S-301-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01291-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- V. K., R. K.
- Atsakovas
- Ž. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir R. K. ieškinį dėl paveldimo turto padalijimo atsakovei Ž. K., kuria buvo įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. K. ir R. K. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą prašydami padalinti paveldimą turtą po A. K. mirties (duomenys neskelbtini)tarp įstatyminių įpėdinių: ieškovų – sūnų V. K. ir R. K., ir atsakovės – palikėją pergyvenusios sutuoktinės Ž. K. ir priteisti: 1) Ž. K. asmeninėn nuosavybėn: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 20 000 Eur vertės, 3/100 dalis pastato – ūkio pastato, esančio ten pat, 321 Eur vertės, 2) V. K. asmeninės nuosavybės teisėmis: MERCEDES BENZ, 2 000 Eur vertės, narystę (pajų) Panevėžio m. autogaražų kooperatyve Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2 000 Eur vertės), 3) R. K. asmeninėn nuosavybėn: palikėjo A. K. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas esančias pinigines lėšas, kurių likutis (duomenys neskelbtini) duomenimis yra 2 759,07 Eur; priteisti V. K. iš Ž. K. 13 550,99 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę palikimo turto dalį, bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 25 d. nutartimi įpareigojo ieškovus iki 2022 m. balandžio 6 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.
3. Nustatė, kad ieškovai į bylą pateikė tik Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro notarės V. P. 2021 m. rugsėjo 8 d. išduotą liudijimą dėl palikimo priėmimo, tačiau nepateikė duomenų, kad šalims notaras būtų išdavęs paveldėjimo teisės liudijimus, kuriuose būtų nurodyti duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuoti konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Tik gavę paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdiniai gali pasidalyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.70 straipsnis), todėl, nesant duomenų apie paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą, teismas negali nustatyti ar pagal pareikštus reikalavimus ginčas yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. I. V. ir R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirojo skundo pagrindiniai argumentai:
4.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tik gavę paveldėjimo teisės liudijimą, šalys gali pasidalinti paveldėtą turtą;
4.2. šalys palikimą priėmė, tai patvirtina liudijimai dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimų notarė neišdavė, nes tarp paveldėtojų kilo ginčas dėl paveldėto turto pasidalinimo;
4.3. esant ginčui dėl paveldėtojų, teismas turi spręsti dėl turto padalinimo, todėl apeliantai ir kreipėsi į teismą iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarinės procedūros negali būti baigtos, esant ginčui tarp paveldėtojų;
4.4. teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos bei netinkamai aiškino ir taikė ieškinio trūkumų instituto nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
6. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio trūkumus, įpareigodamas įpėdinius (ieškovus), norinčius padalinti paveldėtą turtą, pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pirmiausiai pareiškėjas turi pasirinkti būdą, kuriuo jis gins savo pažeistas teises. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys (pareiškimas) turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis).
8. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). CPK 115 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti.
9. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
10. CK 5.70 straipsnis nustato du paveldimo turto pasidalijimo būdus: 1) įpėdinių susitarimu; 2) įpėdiniams nesutarus dėl turto padalijimo pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. Iš pateikto ieškinio matyti, kad bylos šalys – paveldėtojai pagal įstatymą. Jų teisė paveldėti atsirado mirus jų tėvui ir sutuoktiniui. Paveldimas turtas – kilnojamas ir nekilnojamas turtas bei piniginės lėšos, mirties dieną priklausę mirusiajam. Palikėjo turtą vaikai ir sutuoktinis paveldi pagal įstatymą lygiomis dalimis, nes palikėjas kitokio paveldėjimo teisės atsiradimo pagrindo ir įpėdiniams tenkančių turto dalių testamentu nenustatė (CK 5.11 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Iš pateikto ieškinio matyti, kad įpėdiniai nesutarė dėl paveldimo turto pasidalijimo. Todėl apeliantai mano, kad teismas iki paveldėjimo teisės išdavimo turi išspręsti ginčą tarp įpėdinių ir nepagrįstai ieškovus įpareigojo pateikti paveldėjimo teisės liudijimą.
11. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiąją paveldėjimo teisės dalį. Laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galioja paveldėjimo teisių režimas, kadangi įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018). Palikimas kaip paveldima turto masė (aktyvas ir pasyvas) egzistuoja ribotą laiką – iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo .Esant įpėdinių daugetui ir jų valiai dėl paveldėto turto pasidalijimo paveldėjimo procese, paveldėjimo procedūros užbaigiamos bendru įpėdinių susitarimu dėl paveldėto turto pasidalijimo, o kitais atvejais – tik nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimu.
12. Naujausioje praktikoje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išdavus paveldėjimo teisių liudijimą, pasibaigia paveldėjimo teisių režimas, o įpėdiniai įgyja teisę disponuoti konkrečiu paveldėtu turtu ar jo dalimis. Pirminiame disponavimo paveldėtu turtu etape, kuris tęsiasi iki įpėdinių nuosavybės teisių į paveldėtą turtą įregistravimo viešame registre, įpėdiniai gali disponuoti paveldėtu turtu tarpusavyje susitardami dėl paveldėto turto pasidalijimo (CK 5.70 straipsnio 1 dalimi). Tuo tarpu įregistravę savo nuosavybės teises į daiktus viešame registre įpėdiniai įgyja teisę disponuoti paveldėtu turtu, sudarydami sandorius su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovams išduotas liudijimas dėl palikimo priėmimo patvirtina, kad ieškovai priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, tačiau nesuteikia jiems teisės kreiptis į teismą dėl paveldėto turto padalinimo. Gavę paveldėjimo teisės liudijimą, iki teisių į daiktus įregistravimo viešame registre įpėdiniai gali paveldėtą turtą pasidalyti, sudarydami paveldėto turto pasidalijimo sutartį, nurodydami, kokie daiktai, kokia dalimi kuriam iš įpėdinių atitenka ir kaip yra atsiskaitoma su kitais įpėdiniais, jei pasidalijama kitaip, nei nustatyta įstatymu ar testamentu (CK 5.70 straipsnis). Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pirmiausiai išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o tik po to (vėliau) kitu notariniu veiksmu patvirtinama paveldėto turto pasidalijimo sutartis. Ieškovai kreipdamiesi į teismą dėl paveldėto turto padalinimo, turėtų pateikti teismui paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtinantį, kad ieškovai turi teisę kreiptis į teismą.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
N. V. K. ir R. K. terminą iki 2022 m. birželio 10 d. pašalinti Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.