Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-11-24 · Civilinė byla Nr. e2A-1043-933/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-09-12Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-24Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-24
Bylos Nr.
e2A-1043-933/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00877-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Aldona Tilindienė, Irmantas Šulcas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Geva“
Atsakovas
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1043-933/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00877-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.4.1.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geva“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geva“ ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas arba perkančioji organizacija) vykdomo supaprastinto viešojo pirkimo „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone“ (toliau – Pirkimas) sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 5.1 punktą ir 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos 2.4 punktą (bei tapačias nuostatas perkeltas į Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymas dėl transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone pirkimo“ 5 dalį „Pasiūlymo kokybiniai parametrai“), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškino, kad, ketindama dalyvauti atsakovės vykdomame Pirkime, susipažino su Pirkimo sąlygomis ir laikydama pastarąsias neteisėtomis, 2022 m. birželio 28 d. pateikė atsakovui dėl jų pretenziją. Perkančioji organizacija 2022 m. liepos 5 d. pranešimu informavo tiekėją apie pretenzijos atmetimą.

3. Ieškovės įsitikinimu, Pirkimo sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos vadybos sistemų standartai“ 5.1 punkto nuostata, nustatanti kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui per paskutinius 3 (trejus) metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių būti savo jėgomis suteikusiam ir teikiančiam panašias paslaugas už ne mažiau kaip 70 000 Eur be PVM, neproporcingai Pirkimo objektui riboja tiekėjų konkurenciją, eliminuoja tiekėjų, ypač naujai į rinką ateinančių, dalyvavimą Pirkime, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus, sudaro sąlygas nesąžiningam tiekėjų varžymuisi. Nors ginčijamos Pirkimo sąlygos numato galimybę tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais (tuo atveju, jeigu tie subjektai patys vykdys tą Pirkimo sutarties dalį, kuriai reikia jų turimų pajėgumą), tačiau tuo pačiu jose yra nustatytas perteklinis reikalavimas per atitinkamą laikotarpį iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos tiekėjui pačiam savo jėgomis, t. y. nesiremiant kitų ūkio subjektų pajėgumais, būti suteikus / tebeteikiant tapačias perkamoms paslaugas už ženklią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų rinkoje veikia ribotas ratas potencialių tiekėjų, nuolat dalyvaujančių tokios paslaugos viešuosiuose pirkimuose, tai pagrįstai leidžia manyti Pirkimo sąlygas esant parengtas konkrečiam tiekėjui. Be to, Pirkimo sąlygose nustatyta teise tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tiekėjui faktiškai sudaroma galimybė išvengti ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo, kas įrodo, kad ginčijamas reikalavimas tiesiogiai nėra susijęs su tiekėjo kvalifikacija ir jos nepagrindžia.

4. Kadangi ginčijamas Pirkimo sąlygų reikalavimas, aiškinant Pirkimo sąlygų formuluotes lingvistiniu požiūriu, reiškia reikalavimą tiekėjui turėti patirtį būtent analogiškų (tapačių) Pirkimu ketinamų įsigyti, o ne panašių paslaugų teikime, toks reikalavimas riboja konkurenciją bei pažeidžia Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos“ (toliau – ir Metodika) 16 punkto nuostatas, kadangi perkančioji organizacija gali reikalauti tiekėjo patirties tik teikiant panašias, bet ne analogiškas paslaugas.

5. Reikalavimas tiekėjams būti suteikusiems ar teikiantiems panašias paslaugas už 70 000 Eur sumą be PVM neatspindi tiekėjų patirties, nes tas pačias paslaugas teikiant mažesniuose miesteliuose, labai sunku pasiekti reikalaujamą sumą. Atsakovas panašiu laikotarpiu skelbdamas viešuosius pirkimus dėl analogiškų paslaugų teikimo Panevėžio, Alytaus apskrityse, ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo nebuvo nustatęs. Tokio reikalavimo nebuvo nustatyta ir skelbiant konkursus dėl analogiškų paslaugų viešųjų pirkimų 2021 m. Tokiu būdu susiduriama ne su perkančiosios organizacijos diskrecijos teise nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, o siekiama apriboti galimybę Pirkime dalyvauti ir paslaugas Vilniaus apskrityje teikti naujiems tiekėjams, įskaitant ieškovę, žinant, kad jų neatitiks naujas tiekėjas. Ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams yra perteklinis, nes Pirkimo sąlygose yra nustatyti kiti reikalavimai, susiję su tiekėjų kvalifikacija, tokie, kaip turėjimas teisės verstis atitinkama veikla, techninių pajėgumų turėjimas ir kiti, kurių pakanka patvirtinti tiekėjo pajėgumą teikti atsakovo perkamas paslaugas.

6. Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.4 punkto (bei tapati nuostata perkelta į Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymas dėl transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone pirkimo“ 5 dalį „Pasiūlymo kokybiniai parametrai“) nuostata, nustatanti, jog tiekėjas, pateikęs T₁ kriterijų (aplinkosauginis kriterijus, pagal kurį papildomi balai ekonominio naudingumo kontekste suteikiami, jeigu tiekėjas yra įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą) gauna maksimalų balų skaičių (10), o tokio nepateikęs tiekėjas – 0 balų skaičių, neturi įtakos perkamų paslaugų kokybei, tačiau eliminuoja iš Pirkimo smulkius ūkio subjektus, neįsidiegusius aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Tokio kriterijaus nustatymas sąlygoja situaciją, kai perkančioji organizacija įsigys paslaugą už žymiai didesnę kainą, nors tiekėjai, neturintys įdiegtos aplinkos apsaugos vadybos sistemos, analogišką paslaugą siūlys įsigyti už mažesnę kainą. Tokia Pirkimo sąlyga yra nesuderinama su viešųjų pirkimų tikslu įsigyti reikiamas paslaugas ar prekes už geriausią kainą bei neužtikrina, kad viešajame pirkime būtų laikomasi VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų.

7. Aplinkybė, kad perkančiosioms organizacijoms yra nustatyti atitinkami žaliųjų pirkimų reikalavimai, savaime nereiškia, jog atitinkamų teisės aktų nuostatos imperatyviai privalo būti taikomos būtent dabar – ginčo Pirkimo atveju ir būtent 2022 m. Atsakovas iki 2022 m. pabaigos dar turi visas galimybes žaliųjų pirkimų reikalavimus selektyviai taikyti kituose savo organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, ypač tuose, kuriuose, skirtingai nei ginčo Pirkimo atveju, atsakovo sudaromos viešojo pirkimo sutartys nesukelia teisių, pareigų ir piniginių prievolių tretiesiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieškovės, kaip siekiančios dalyvauti Pirkime tiekėjos, tinkamumas ginčyti ginčo Pirkimo sąlygas jos pačios aptartas labai lakoniškai, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė, kuri siekė dalyvauti Pirkime pagal pakeistas sąlygas, visgi gali būti pripažinta tinkamu asmeniu kvestionuoti ginčo Pirkimo sąlygas.

10. Argumentų, kuriais ieškovė remiasi, ginčydama Pirkimo sąlygų 3 priedo 5.1 punkto teisėtumą, ji visiškai nesieja su savo pačios subjektinių teisių pažeidimu. Ieškovė nei kartu su pretenzija, nei prie ieškinio nėra pridėjusi duomenų bei nėra nurodžiusi faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad jos atžvilgiu reikalavimas įrodyti suteiktų / teikiamų paslaugų vertę yra neproporcingas, jog ji pati ar pasitelkusi kitus ūkio subjektus neturi sąlygų (galimybių), ar turi blogesnes sąlygas (galimybes) tam, kad atitiktų nustatytą kvalifikacinį reikalavimą. Ieškovė pretenzijoje ir ieškinyje iš esmės tik darė prielaidas dėl kitų tiekėjų, ypač paslaugas teikiančių mažesniuose miestuose ar naujai ateinančių į rinką, teisių dalyvauti Pirkime galimo pažeidimo.

11. Pirkimo sąlygų 3 priedo 5.1 punkte nustatytas reikalavimas ieškovei buvo aiškus, ji neprašė atsakovo paaiškinti Pirkimo sąlygų. Ieškovė ginčijo šios Pirkimo sąlygos teisėtumą tuo aspektu, kad jame, kaip panašios paslaugos, buvo nurodytos iš esmės tapačios Pirkimo objektui paslaugos. Tačiau ieškovė nepagrindė, kaip ginčijama Pirkimo sąlygų nuostata apribojo pačios ieškovės galimybes dalyvauti Pirkime ir konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

12. Ieškovė, ginčydama Pirkimo sąlygų 3 priedo 5.1 punktą tuo aspektu, kad nėra logiškai paaiškinta, kodėl tokiu atveju, kai leidžiama remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, yra nustatytas perteklinis reikalavimas tiekėjui savo jėgomis būti suteikus / teikiant panašias paslaugas, tokios sąlygos neteisėtumą sieja su šios sąlygos pritaikymu konkrečiam tiekėjui. Tačiau, pirma, ieškovė nenurodė tariamo konkretaus tiekėjo, kuris atitinka nurodytą reikalavimą, antra, nepateikė argumentų ir nenurodė faktinių aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijama Pirkimo sąlygų nuostata pažeidžia jos pačios subjektines teises, riboja jos galimybes pateikti pasiūlymą ir dalyvauti Pirkime, konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

13. Ieškovės argumentai, kuriais ji grindžia Pirkimo sąlygų 6 priedo 2.4 punkte nustatyto ginčijamo ekonominio naudingumo kriterijaus neteisėtumą, nėra susiję su pačios ieškovės subjektinių teisių pažeidimu. Nei pretenzijoje, nei ieškinyje ieškovė nėra nurodžiusi, kad dėl ekonominio naudingumo (aplinkosauginio) T₁ kriterijaus ir balų už jį nustatymo Pirkimo sąlygose, neproporcingai sumažėjo pačios ieškovės galimybės konkuruoti viešajame Pirkime arba kad perkančiajai organizacijai iškilusi tariama grėsmė įsigyti paslaugas didesne kaina kažkaip pažeidė ir ieškovės subjektines teises.

14. Ieškovė visų ginčijamų Pirkimo sąlygų neteisėtumą dėl diskriminuojančio ir konkurenciją dirbtinai ribojančio jų pobūdžio bei viešųjų pirkimų principų pažeidimų siejo su jų pritaikymu tariamam konkrečiam tiekėjui. Tačiau ieškovė nepateikė argumentų ir įrodymų dėl jos pačios subjektinių teisių pažeidimo, o pretenzijoje ir ieškinyje išdėstytais argumentais dėl Pirkimo sąlygų pritaikymo konkrečiam neįvardintam tiekėjui iš esmės patvirtino savo siekį ginti tariamai pažeistas kitų tiekėjų teises konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, kas prieštarauja pačios ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas sampratai. Ieškovės išdėstytos prielaidos apie tariamai pažeistas visų kitų tiekėjų teises ir apribotą konkurenciją dėl Pirkimo sąlygų pritaikymo tariamam neįvardintam tiekėjui nesudaro pagrindo spręsti esant jos teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas.

15. Ieškovė viso ginčo metu (tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje stadijoje) iš esmės abstrakčiai kvestionavo ginčo Pirkimo sąlygas, nepagrindė, kad būtent dėl jų nustatymo Pirkimo sąlygose ji neturėjo objektyvių galimybių dalyvauti Pirkime, ar kad tokios galimybės buvo gerokai apsunkintos, ji turėjo blogesnes sąlygas, lyginant su jos konkurentais, dalyvauti Pirkime. Ieškovės argumentai iš esmės buvo nukreipti ne į siekį apginti savo galimai pažeistas teises, o į gynimą interesų tų tiekėjų, kuriuos ji apibūdina kaip smulkesnius ūkio subjektus, naujai į rinką ateinančius ūkio subjektus ir / ar kitus galimus panašioje situacijoje esančius subjektus.

16. Ieškovė rėmėsi viešųjų pirkimų principų pažeidimu, tačiau nenurodė argumentų, kurie būtų pagrindę, kaip konkrečiai buvo pažeistos būtent jos subjektinės teisės.

17. Teismas priėjo išvados, kad ieškovė neįrodė savo suinteresuotumo ginčyti nagrinėjamoje byloje aptartas Pirkimo sąlygų nuostatas, nes neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo ir poreikio jį ginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Geva“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde kartojamos ieškinyje bei dublike išdėstytos aplinkybės bei pateikiami tokie papildomi argumentai:

18.1. Apeliantė, pateikdama pretenziją ir ieškinį, pagrindė savo siekį dalyvauti Pirkime pagal prašomas pakeisti sąlygas, todėl įrodė būtinąją teisinio suinteresuotumo sąlygą – savo subjektinių teisių pažeidimo egzistavimą. Tiek nuginčijus Pirkimo sąlygas, tiek jas palikus galioti, tai sukeltų apeliantei tam tikras teisines pasekmes.

18.2. Aplinkybė, kad apeliantė dar nepateikė pasiūlymo Pirkime, nepaneigia jos teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas. Ieškinio tenkinimo atveju teismui pripažinus neteisėtomis ginčijamas Pirkimo sąlygas ir jas panaikinus, apeliantei nebūtų kliūčių teikti pasiūlymą ir varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

18.3. Apeliantė buvo ir yra tinkama ieškovė – asmuo, įrodęs, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama ir kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Visa tai sudaro skundžiamo sprendimo panaikinimą savarankišku pagrindu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalyje.

18.4. Atsakovas, kaip perkančioji organizacija, apeliantės pretenziją ikiteisminėje ginčo stadijoje priėmė ir ją nagrinėjo, kas reiškia, jog pati perkančioji organizacija pripažino ieškovės, kaip potencialios tiekėjos teisę bei teisinį suinteresuotumą kvestionuoti Pirkimo sąlygų teisėtumą.

18.5. Apeliantė teismine tvarka ginčijo Pirkimo sąlygas, nes dėl perteklinių ir nepagrįstų prašomų panaikinti reikalavimų neturėjo galimybės pateikti pasiūlymo, o atsakovas pasiūlymą būtų tiesiog atmetęs. Be to, skirtingai nei nurodoma sprendime, apeliantės, siekiančios dalyvauti Pirkime nebūtų gelbėję ir subjektai, kurių pajėgumais galėtų remtis ieškovė tam, kad atitiktų Pirkimo sąlygas, kadangi savo jėgomis nurodytų paslaugų nurodyta apimtimi ji dar nėra suteikusi. Ieškovė tam, jog atitikti Pirkimo sąlygų 3 priedo 5.1 punkto kvalifikacinį reikalavimą, neturėjo galimybės remtis trečiųjų asmenų pajėgumais.

18.6. Apeliantė neturi įdiegtos aplinkos vadybos sistemos – perteklinio Pirkimo objektui neproporcingo reikalavimo ir būtent dėl to neproporcingai sumažėja jos galimybės konkuruoti viešajame pirkime. Pareikštu ieškiniu apeliantė tiesiogiai gina savo interesus ir teisę konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, kadangi toks reikalavimas taip pat riboja galimybę Pirkime dalyvauti naujai į atitinkamą rinką ateinančiam tiekėjui – apeliantei.

18.7. Išvadą byloje teikusi institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) iš esmės tiesiogiai patvirtino Pirkimo sąlygų neaiškumą, kas reiškia, jog Pirkimas vykdomas pagal neaiškias, tiekėjų skirtingai suprantamas Pirkimo sąlygas, todėl tokio Pirkimo procedūros privalo būti nutrauktos.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Policijos departamentas prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22. Bylos duomenimis, 2022 m. birželio 22 d. Policijos departamentas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis paskelbė apie supaprastintą viešąjį pirkimą „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone“, kuriuo numatė įsigyti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone (Pirkimo sąlygų 4.1 punktas).

23. UAB „Geva“, susipažinusi su paskelbto viešojo pirkimo sąlygomis, 2022 m. birželio 28 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje inter alia prašė pakeisti Pirkimo sąlygas pretenzijoje nurodyta apimtimi. Pretenziją grindžiama tuo, kad:

23.1. (1) Pirkimo sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 5.1 punkto nuostata, įtvirtinanti kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui per paskutinius 3 (tris) metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių būti savo jėgomis suteikus ar tebeteikiant panašias paslaugas už ne mažiau kaip 70 000 Eur be PVM; panašiomis sutartimis laikomos sutartys, kurios apima transporto priemonių nuvežimą, pervežimą, perkėlimą (transporto priemonių iškėlimas, užkėlimas, nukėlimas ir kt.) ir jų saugojimą, pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus, neproporcingai Pirkimo objektui riboja sąžiningą konkurenciją, eliminuoja daugelio kitų tiekėjų (ypač – naujai į rinką ateinančių tiekėjų) dalyvavimą Pirkime bei sudaro sąlygas nesąžiningam tiekėjų varžymuisi, t. y. pagrįstai leidžia manyti Pirkimo sąlygas esant parengtas (pritaikytas) konkrečiam tiekėjui, nes: (i) nėra logiškai paaiškinama, kokiu pagrindu ši Pirkimo sąlygų nuostata numato galimybę tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jei tiekėjui tuo pačiu keliamas perteklinis reikalavimas per atitinkamą laikotarpį iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pačiam savo jėgomis būti suteikus / tebeteikiant panašių paslaugų už ženklią pinigų sumą, (ii) panašiomis sutartimis, vertinant sąlygų formuluotes lingvistiniu požiūriu, iš esmės laikomos analogiško pobūdžio sutartys dėl tapačių paslaugų, kurias siekiama įsigyti Pirkimu, tačiau Pirkimo vykdytojas, atsižvelgiant į Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos nuostatas, gali reikalauti tiekėjo patirties tik dėl panašių, bet ne analogiškų paslaugų teikimo, darbų atlikimo, pernelyg nesusiaurinant vertinamo dalyko, (iii) šiuo atveju tiekėjo kvalifikacija negali būti vertinama pagal suteiktų / teikiamų paslaugų vertę (70 000 Eur be PVM), kadangi tiekėjo kvalifikacijos (gebėjimo vykdyti viešojo pirkimo sutartį) vertinimo kontekste tiekėjui yra visiškai nesvarbi nuvežtinos / pervežtinos / perkeltinos transporto priemonės buvimo vieta geografine prasme;

23.2. (2) Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.4 punkto nuostata, numatanti, kad tiekėjas, pateikęs T1 kriterijų, gauna maksimalų balų skaičių (10), tiekėjas, nepateikęs T1, gauna 0 (nulis) balų skaičių, atitinkamai, tapati nuostata tiesiogiai perkelta į Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymas dėl transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone pirkimo“ 5 dalį „Pasiūlymo kokybiniai parametrai“, yra perteklinė ir Pirkimo objektui neproporcinga Pirkimo sąlyga, riboja galimybę Pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų ratui bei nėra suderinama su viešųjų pirkimų principais ir tikslu įsigyti prekes / paslaugas geriausia kaina, nes: (i) tokią nesudėtingą paslaugą konkurencingais įkainiais perkančiajai organizacijai gali teikti ir smulkesnis ūkio subjektas, neturintis įdiegtos aplinkos apsaugos vadybos sistemos EMAS arba kitos aplinkos apsaugos vadybos sistemos, tiekėjui sąlygojančios ženklius finansinius kaštus, (ii) tokios sistemos įdiegimas pats savaime ne tik sukelia grėsmę perkančiajai organizacijai paslaugą įsigyti ženkliai didesne kaina, tačiau ir nuvežamų transporto priemonių savininkams, kuriems viešojo pirkimo sutartyje nustatytais atvejais kils prievolė atsiskaityti – permokėti už suteiktas paslaugas;

23.3. (3) Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte nurodoma maksimali pirkimui suplanuotų lėšų suma (260 000 Eur), PVM įskaitytas) (taip pat sutampanti ir su maksimaliai galima tiekėjų pasiūlymų kaina) objektyviai nėra teisinga ir iškreipianti faktinę situaciją, todėl perkančioji organizacija turėtų (i) arba padidinti maksimalią pirkimui suplanuotų lėšų sumą, arba (ii) pakeisti transporto priemonių iki 3,5 t saugojimo paslaugos preliminaraus 18 mėn. saugotinų parų kiekius, atitinkančius realias saugojamų transporto priemonių apimtis paromis.

24. 2022 m. liepos 5 d. Policijos departamentas raštu „Dėl UAB „Geva“ pretenzijos nagrinėjimo“ inter alia informavo UAB „Geva“ apie pretenzijos atmetimą. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas grindžiamas tuo, jog: (1) Pirkimo sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 5.1 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas atitinka Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 15 ir 16.2 punktuose nustatytas rekomendacijas, (2) perkančioji organizacija nereikalauja, kad tiekėjai privalomai laikytųsi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, tačiau jei tiekėjas grindžia savo ekonominį naudingumą atitikimu aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartui, jis privalo pateikti atitikimą šiam standartui įrodančius dokumentus, t. y. aplinkosauginis reikalavimas vertinamas tik kaip kokybinis ekonominio naudingumo kriterijus, be to, perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, turi laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 1133 „Dėl Žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“ nustatytų reikalavimų, (3) 260 000 Eur su PVM paslaugų pirkimui suplanuota suma yra reali, nes atliktas rinkos tyrimas pagal tiekėjų šiuo metu galiojančius viešai skelbiamus transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų sutarčių įkainius.

25. UAB „Geva“, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jos pretenziją, 2022 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo Policijos departamento vykdomo supaprastinto viešojo pirkimo „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone“ sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 5.1 punktą ir 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.4 punktą (bei tapačias nuostatas perkeltas į Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymas dėl transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone pirkimo“ 5 dalį „Pasiūlymo kokybiniai parametrai“). Taigi, ieškinyje UAB „Geva“, skirtingai nei pretenzijoje, neginčijo Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkto nuostatos.

26. Panevėžio apygardos teismui 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendime konstatavus, kad ieškovė neįrodė vieno iš teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas elemento – tiekėjo subjektinių teisių pažeidimo dėl galimai neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų – ir ieškinį atmetus, UAB „Geva“ pateikė apeliacinį skundą. Apeliantė, tvirtindama, kad turi suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, kurį įrodė tiek pretenzijos, tiek ieškinio ir dubliko argumentais, o pirmosios instancijos teismas, priėjęs priešingos išvados, ne tik nepagrįstai nepripažino ieškinyje ginčijamų Pirkimo sąlygų neteisėtomis, bet kartu padarė proceso teisės normų (CPK 5 straipsnis) pažeidimą, kuris sąlygoja savarankišką pagrindą panaikinti sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

27. Iš viešai deklaruojamų duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Geva“ užsiima odontologine veikla (https://rekvizitai.vz.lt/imone/geva/), o licenciją transportavimo veiklai vykdyti gavo tik 2022 m. gegužės 26 d. (e. b. 2 t. 150 b. l.), pirkimas paskelbtas 2022 m. birželio 22 d.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

28. Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, sprendžiant dėl asmenų procesinio subjektiškumo, teisiškai reikšmingas ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; kt.).

29. Iš kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas matyti, kad, pirma, šis klausimas aktualus visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo ginčo šalys tiesiogiai nesutaria; antra, teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 34 punktas).

30. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibūdinamas kaip jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Dėl to teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.7 punktas).

31. Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir abi kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 36 punktas; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019, 34 punktas). Kasacinio teismo šioje srityje nuosekliai pažymima, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34 punktą). Ieškovai, kreipdamiesi į teismą, turi ginti būtent savo galimai pažeistus interesus, o ne visų konkurentų teises.

32. Tiekėjų teisės inicijuoti peržiūros procedūrą įgyvendinimas priklauso nuo ieškovo naudojamo civilinių teisių gynybos būdo, todėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo nuostatas ir reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus turinys (sąlygos) nėra visiškai tapatus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudenciją; Teisingumo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Medeval, C-166/14).

33. Apeliantė, būdama įsitikinusi, kad turi suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, šį savo argumentą grindžia kasacinio teismo išaiškinimu, jog teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.5 punktas; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022, 30 punktas). Teisėjų kolegija, sutikdama su nurodytu išaiškinimu, akcentuoja, kad šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog ieškovė yra tinkamas subjektas atsakovo nustatytoms Pirkimo sąlygoms ginčyti (atitinka šios nutarties 31 punkte nurodytą pirmąją sąlygą). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė tiek pretenzijos, tiek ieškinio įžanginėse dalyse nurodė ketinanti dalyvauti Pirkime, tačiau ši aplinkybė, iš esmės patvirtinanti apeliantės tinkamumą ginčyti Pirkimo sąlygas, nėra pakankama konstatuoti antrojo tiekėjo suinteresuotumo elemento – subjektinių teisių pažeidimo dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų – egzistavimą. Todėl, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės bendrąjį siekį (interesą) dalyvauti ginčo Pirkime, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien pastarosios aplinkybės nepakanka pagrįsti ieškovės suinteresuotumui ginčyti Pirkimo sąlygas.

34. Tvirtindama, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos pažeidžia ieškovės subjektines teises pateikti pasiūlymą Pirkime bei varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, t. y. egzistuoja šios nutarties 31 punkte nurodyta antroji suinteresuotumo sąlyga, apeliantė skunde teigia, kad tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje stadijose ji akcentavo, jog Pirkimo sąlygos riboja galimybę dalyvauti Pirkime naujiems tiekėjams, taip pat ir ieškovei.

35. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos aplinkybes, nustatė, kad ieškovė, ginčydama Pirkimo sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 5.1 punkto nuostatą pretenzijoje nurodė, jog aptariama sąlyga pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus, neproporcingai Pirkimo objektui riboja sąžiningą konkurenciją, eliminuoja daugelio kitų tiekėjų (ypač – naujai į rinką ateinančių tiekėjų) dalyvavimą Pirkime bei sudaro sąlygas nesąžiningam tiekėjų varžymuisi, t. y. pagrįstai leidžia manyti Pirkimo sąlygas esant parengtas (pritaikytas) konkrečiam tiekėjui. Ieškinyje, pasisakydama dėl aptariamos Pirkimo sąlygos neteisėtumo, ieškovė, pakartodama pretenzijoje išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad jos gebėjimą vykdyti Pirkimo sutartį ir būti patikima tiekėja patvirtina aplinkybė dėl veikimo rinkoje nuo 1993 m. Pretenzijos ir ieškinio argumentai, priešingai nei teigiama skunde, patvirtina, kad nei pretenzijoje, nei ieškinyje, išskyrus ketinimą dalyvauti ginčo Pirkime, ieškovė nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad Pirkimo sąlygų 3 priedo 5.1 punkto nuostata pažeidžia apeliantės subjektines teises teikti pasiūlymą Pirkime. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad tik pirmosios instancijos teismui pateiktame dublike ieškovė nurodė, jog Pirkimo sąlygų 3 priedo 5.1 punkto nuostata eliminuoja tiekėjų, ypač naujai į rinką ateinančių, tokių kaip ieškovė, dalyvavimą Pirkime, tačiau šį teiginį patvirtinančių argumentų ir įrodymų nepateikė. Išdėstytos aplinkybės visiškai paneigia aukščiau minėtus skundo argumentus, neva tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje stadijose ieškovė akcentavo, jog Pirkimo sąlygos riboja jos galimybes dalyvauti Pirkime.

36. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad, pirma, argumentų, kuriais ieškovė rėmėsi ginčydama Pirkimo sąlygų 3 priedo 5.1 punkto teisėtumą, ji visiškai nesiejo su savo pačios subjektinių teisių pažeidimu – ieškovė pretenzijoje, ieškinyje bei dublike iš esmės akcentavo neapibrėžtų naujų tiekėjų negalėjimą dalyvauti ginčo Pirkime; antra, ieškovė argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais nepagrindė, kaip ginčijama Pirkimo sąlygų nuostata dėl panašių sutarčių apribojo pačios ieškovės galimybes dalyvauti Pirkime ir konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

37. Iš esmės analogiška situacija susiklostė ir ieškovei ginčijant Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.4 punkto nuostatą. Ieškovė pretenzijoje tvirtino, kad pastaroji Pirkimo sąlyga yra perteklinė ir neproporcinga Pirkimo objektui, riboja galimybę Pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų ratui bei nėra suderinama su viešųjų pirkimų principais ir tikslu įsigyti prekes / paslaugas geriausia kaina. Ieškinyje ji tik pakartojo pretenzijoje teiktus argumentus. Taigi, nei pretenzijoje, nei ieškinyje ieškovė nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad Pirkimo sąlygų 6 priedo 2.4 punkto nuostata pažeidžia jos subjektines teises teikti pasiūlymą Pirkime. Galiausiai tik dublike ieškovė ėmė teigti, kad ginčo Pirkimo sąlyga neproporcingai riboja ir jos galimybę dalyvauti Pirkime, tačiau argumentų, išskyrus šį deklaratyvų teiginį, nepateikė.

38. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, ginčydama Pirkimo sąlygų 6 priedo 2.4 punktą, ieškovė nepagrindė, jog būtent dėl jos nustatymo Pirkimo sąlygose ji neturėjo objektyvių galimybių dalyvauti Pirkime ar kad tokios galimybės buvo gerokai apsunkintos, kad ji turėjo blogesnes sąlygas, lyginant su jos konkurentais, dalyvauti Pirkime.

39. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ieškovės apeliacinį skundą, sprendžia, kad tik šiame procesiniame dokumente ieškovė, siekdama paneigti skundžiamo sprendimo išvadas, ėmėsi įrodinėti jos subjektinių teisių pažeidimą ginčo Pirkimo sąlygomis. Tik skunde ieškovė nurodė, kad neturi reikalingos patirties, reikalaujamos pagal Pirkimo sąlygų 3 priedo 5.1 punktą, bei nėra įdiegusi aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagal Pirkimo sąlygų 6 priedo 2.4 punktą, tačiau galiausiai pakartojo pretenzijoje, ieškinyje bei dublike teiktus argumentus dėl nurodytų Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Tačiau sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.9 punktas). Tokiu būdu – pakartodama argumentus dėl nurodytų Pirkimo sąlygų neteisėtumo – ieškovė, užuot vykdžiusi teismų praktikoje pripažįstamą tiekėjo pareigą įrodyti savo suinteresuotumą ginčyti konkrečius viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, siekė užsitikrinti keliamų reikalavimų patenkinimą.

40. Taigi, nors ieškovė savo suinteresuotumą grindžia nurodytų Pirkimo sąlygų neteisėtumu, jas pritaikant konkrečiam neįvardintam tiekėjui bei apribojant tiekėjų (ypač naujai atėjusių į rinką) konkurenciją, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateikti argumentai (ikiteisminėje stadijoje, teismo procese) tiesiogiai nenukreipti į tikslą užkardyti savo teisių pažeidimą, juolab, kad viso proceso metu ji aiškiai neįrodė, kad esant ginčijamoms Pirkimo sąlygoms ji negalėtų dalyvauti Pirkime. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos tiekėjų siekis savo naudai sumažinti galimų konkurentų ratą ir (ar) viešuosius pirkimus padaryti skaidresnius, nelaikytinas peržiūros procedūros objektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 99 punktą).

41. Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, inter alia:, jei konkurencijos sąlygų iškraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus (žr., pvz., kasacinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014); viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia tiekėjo subjektinių teisių (žr. kasacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 51 punktą).

42. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė, ginčydama Pirkimo sąlygų 3 priedo 5.1 punkto nuostatą, pretenziją grindė trim aspektais: dėl reikalavimo pačiam savo jėgomis būti suteikus / tebeteikiant panašias paslaugas, dėl panašių sutarčių sutapatinimo su analogiškomis sutartimis ir dėl teikiamų paslaugų vertės reikšmės kvalifikacijos vertinime. Ieškinyje įrodinėdama, kad aptariama Pirkimo sąlyga yra diskriminacinė ir riboja tiekėjų konkurenciją, ieškovė papildomai teigė, jog tokios sąlygos nebuvo įtvirtinta nei ankstesniuose, nei panašiu metu vykdytuose atsakovo viešuosiuose pirkimuose, kuriais buvo siekiama įsigyti analogiškas ginčo Pirkimui paslaugas. Dublike ieškovė ne tik pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, bet kartu papildomai akcentavo, kad Pirkimo sąlygose yra eilė kitų reikšmingų kvalifikacinių reikalavimų – Pirkimo sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1 punkto nuostata numatanti pasiūlymą teikiančio tiekėjo įsipareigojimą, kad viešojo pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę verstis atitinkama veikla turintys asmenys, Pirkimo sąlygų 1 priedo „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų techninė specifikacija“ 8–9 punktų nuostatos dėl techninių tiekėjo pajėgumų, Pirkimo sąlygų 2 priedo „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ nuostata dėl įsiskolinimo valstybės biudžetui (ne)buvimo, Pirkimo sąlygų 11.2 punkto nuostata dėl dokumentų, įrodančių kitų ūkio subjektų, kuriais tiekėjas remsis pajėgumų prieinamumo visą sutarties vykdymo laikotarpį – leidžiančių perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo gebėjimu vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Skunde ieškovė šiuos savo argumentus dar labiau išplėtė, nurodydama, kad kiekvienas atsakingas ir rūpestingas tiekėjas draudžiasi civilinės atsakomybės draudimu, kas, ieškovės įsitikinimu, taip pat patvirtina tiekėjo gebėjimą tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartį.

43. Ginčydama Pirkimo sąlygų 6 priedo 2.4 punkto nuostatą, pretenzijoje ieškovė nurodė du jos neteisėtumo aspektus: dėl tokio reikalavimo finansinio nenaudingumo ir nereikalingumo. Ieškinyje, dublike bei skunde UAB „Geva“ papildomai tvirtina, kad šiuo atveju perkančiajai organizacijai nebuvo pagrindo taikyti ginčo Pirkimui žaliųjų pirkimų reikalavimų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1133 „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“.)

44. Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. CPK 423³ straipsnyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu (nurodyto straipsnio 2 dalis); ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (to paties straipsnio 3 dalis); keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (to paties straipsnio 4 dalis). Šios CPK įtvirtintos nuostatos dėl ieškiniui keliamų reikalavimų ir ieškovo procesinio elgesio ribojimai, iš esmės reiškia, kad ieškovas (tiekėjas) procese ribojamas pretenzijos turinio atžvilgiu.

45. Įvertinusi pretenzijoje, ieškinyje, dublike bei skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė UAB „Geva“ ieškinyje ir dublike pateiktais argumentais, kuriuos taip pat nurodė ir apeliaciniame skunde, neteisėtai praplėtė ginčo ribas, t. y. pretenzijos pagrindas neatitinka pirmosios instancijos teismui, o vėliau ir apeliacinės instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų pagrindo. Pretenzijoje ir ieškinyje bei dublike, vėliau – apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nesutaptis leidžia spręsti, kad ieškovė nesilaiko ikiteisminės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustatyta aplinkybė tik dar kartą patvirtina ieškovės suinteresuotumo stoką ginčyti Pirkimo sąlygas. Papildomais argumentais įrodinėjamas Pirkimo sąlygų neteisėtumas, bet ne ieškovės suinteresuotumas jas ginčyti.

46. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė be bendrojo siekio (intereso) dalyvauti Pirkime pagal pakeistas sąlygas, iš esmės nenurodė argumentų, kurie būtų pagrindę, kaip buvo pažeistos būtent jos subjektinės teisės. Ieškovė viso ginčo metu (ikiteisminėje stadijoje, teismo procese) iš esmės abstrakčiai kvestionavo ginčo reikalavimą, nepateikdama konkretesnių argumentų, duomenų ar įrodymų, kad dėl ginčo reikalavimo nustatymo buvo pažeistos būtent jos teisės, kad ji turi blogesnes sąlygas, lyginant su jos konkurentais, dalyvauti Pirkime. Tokiu būdu ieškovė neįrodė savo suinteresuotumo ginčyti nagrinėjamoje byloje aptartas Pirkimo sąlygų nuostatas. Konstatuota aplinkybė taip pat paneigia skundo argumentą, neva pirmosios instancijos teismas, prieidamas prie išvados, kad ieškovė neįrodė jos subjektinių teisių pažeidimo bei tokiu būdu konstatuodamas savarankišką pagrindą atmesti ieškinį, taikant CPK 5 straipsnį, padarė proceso teisės normų pažeidimą (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pateiktus 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019; 2019 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-296-378/2019).

47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau jau minėtu kasacinio teismo išaiškinimu (žr. 31 nutarties punktą) bei aukščiau nutartyje padaryta išvada, jog ieškovė neįrodė jos subjektinių teisių pažeidimo, skundo argumentų dėl Pirkimo sąlygų 3 priedo 5.1 punkto bei 6 priedo 2.4 punkto sąlygų teisėtumo nenagrinėja.

48. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei padariniai perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus, tačiau ši praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja būtų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius. Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinėje praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

49. Aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad jis kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, sprendžia, kad pagrindo naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus nėra pagrindo jai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

52. Atsakovui Policijos departamentui nepareiškus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei nepateikus jų patyrimą patvirtinančių dokumentų klausimas dėl atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras PečiulisIrmantas ŠulcasAldona Tilindienė