Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės, Vaido Vasiliausko,

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo įgaliotajai atstovei Ž. J. (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. D. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (daugiau kaip 25 metus). Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

8. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Pagal 2024 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo atliktą vertinimą nuteistojo A. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nors vertinimo metu ir buvo nustatytos tam tikros rizikos valdymo pastangos, tačiau esminių pokyčių nebuvo fiksuota. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo posėdyje pataisos įstaigos atstovė nurodė, kad nuteistojo vidutinės rizikos taškų suma yra 69 balai, iš kurių 20 statinių, o likusieji dinaminiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis 2022 m. rugsėjo 20 d. atliktu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, A. D. buvo nustatyta vidutinė – 72 balų nusikalstamo elgesio rizika. Šie duomenys rodo, kad nors paskutinio vertinimo metu ir buvo nustatytos tam tikros rizikos valdymo pastangos, tačiau esminių pokyčių nebuvo fiksuota, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas trimis balais negali būti laikomas esminiu ir pakankamu teikimui tenkinti. Remiantis 2024 m. kovo 1 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis po paskutinio vertinimo nuteistasis A. D. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d. dalyvavo 23 pozityvaus užimtumo veiklose, ir šiuo metu užsiima kūrybine veikla, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, turi aukštą darbinę motyvaciją, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo elgesys kinta teigiama linkme, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų ženklią dalį vis dar sudaro dinaminiai balai, kurie yra kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant ją būtina įvertinti ir A. D. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistasis kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir bausmės tikslai jau yra pasiekti.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2024 m. kovo 1 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis A. D. jau daugiau kaip 25 metus atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 1997 m. liepos 17 d.), vis dar išskiriamas ne vienas nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys: kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Be to, jis neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentikša motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, būdingas pernelyg geras ir nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamo problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba laibai nekonkrečius tikslus, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja litų veiksmus ir ketinimus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, tvirtas kriminalinės subkultūros nuostatų palaikymas, diskriminacinės nuostatos, išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu, priežiūros/apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Apsauginių veiksnių nenustatyta. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, kad būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiant klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, A. D. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo.

10. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis A. D. praeityje taip pat buvo teistas, šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tarp kurių ir už labai sunkių nusikaltimų – kvalifikuotų nužudymų (buvo nužudyti trys žmonės), padarymą. Bylos nagrinėjimo metu A. D. savo kaltės nepripažino. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis jo vertinimų metu iki šiol kaltę kategoriškai neigia. Iš esmės tokios pozicijos nuteistasis laikėsi ir teismo posėdyje nagrinėjant pataisos įstaigos teikimą, kas kelia abejonių, ar nuteistasis tikrai yra padaręs tinkamas pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir jomis sukeltų neigiamų pasekmių, kuriems iš esmės yra abejingas. A. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jo ankstesnis teistumas neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų eilės nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia A. D. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

11. Sprendžiant klausimą dėl bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu net 53 kartus pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas), už ką 44 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo A. D. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021). Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas pakankamai neseniai – 2022 m. vasario 18 d. (už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą), už ką jam buvo paskirtas papeikimas. Įvertinus A. D. skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį (nuo 1997 m. liepos 17 d.), tai suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo teigiama elgesio korekcija nėra stabili ir ilgalaikė. Jo elgesys bausmės atlikimo metu nėra išimtinai tik teigiamas ir nėra pakankamas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme.

12. Nors drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama A. D. motyvacija siekiant švelnesnės bausmės. Juolab, kad paskutinė 2022 m. vasario 18 d. nuobauda už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą A. D. buvo paskirta po to, kai buvo išspręstas ankstesnis pataisos įstaigos teikimas dėl bausmės iki gyvos galvos sušvelninimo. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijai neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmė jo elgesio ir mąstymo pokyčiams jau turėjo reikšmingos teigiamos įtakos, jog būtų galima teigti, kad sušvelninus nuteistajam paskirtą bausmę bausmės tikslai bus pasiekti.

13. Taip pat Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. D. stokoja emocijų bei streso valdymo įgūdžių, jo elgesys agresyvus bei kontroliuojantis, turi savitvardos problemų, neturi gebėjimo atpažinti probleminių sričių bei problemų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, neįvertina elgesio pasekmių, turi diskriminacinių nuostatų. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis dėl kriminogeninių veiksnių gausos netgi atsisakė pasirašyti, jog susipažino ir su (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimu, ir su Socialinio tyrimo išvada, aiškindamas, jog šiuose dokumentuose yra 80 procentų netiesos. Pagrindžiant kriminogeninių veiksnių, susijusių su nuteistojo emocine gerove, mąstymu bei elgesiu, egzistavimą, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. D. siekia save pateikti palankiau, sudaryti įspūdį, tačiau jo turimas savivaizdis neatitinka elgesio laisvės atėmimo vietoje, kadangi nuteistasis yra konfliktavęs su pareigūnais, o šiuo metu stebima netiesioginė, pasyvi agresija įstaigos darbuotojų atžvilgiu (bandymas pašiepti, sumenkinti), kas buvo pastebėta ir teismo posėdžio metu nuteistajam atitinkamai replikuojant Kalėjimo atstovei. Nuteistojo A. D. asmens bylos duomenimis, jis bausmės atlikimo metu praradęs savitvardą, elgėsi pykčio įtakojamas, keturis kartus atliko agresyvius veiksmus pareigūnų atžvilgiu, o iš linkusių užpulti įskaitos buvo išbrauktas tik 2011 metais. Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis A. D. dalyvauja pozityvaus užimtumo bei resocializacijos programose, užsiima kūrybine veikla, tačiau tai reikšmingo teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui bei mąstymui nepadarė.

14. Kaip matyti iš nuteistojo A. D. asmens bylos, nuteistasis turi aukštą darbinę motyvaciją, teikdamas prašymus siekė įsidarbinti pataisos įstaigoje, nors įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų nebuvimo, tačiau visgi bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis dėjo pakankamas pastangas užsitikrinti pragyvenimo šaltinį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis užsiėmė kūrybine veikla (drožinėjimu), tačiau turėdamas profesinį išsilavinimą ir tik vieną specialybę, pataisos įstaigose nuteistasis nesimokė, nesiekė įgyti naujos profesijos, kas leistų padidinti įsidarbinimo galimybes ir taip užsitikrinti stabilų bei legalų pragyvenimo šaltinį. Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis A. D. eilę kartų buvo baustas ir už alkoholio vartojimą. Paskutinį kartą pastarojo apsvaigimas nuo alkoholio buvo užfiksuotas 2019 m. gegužės 27 d. Nors nuteistasis neigia priklausomybę alkoholiui, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis jis ne visuomet saikingai vartojo alkoholį, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo jo, ir tai galėjo įtakoti ne tik jo sprendimus, tačiau ir pasiryžimą įvykdyti nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad antrąjį nusikaltimą trijų žmonių gyvybei, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio vartojimas ir pataisos įstaigoje vertinamas itin neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti, jog jau šiuo metu pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelnesne bausmės rūšimi, tolesniam jo elgesiui neturės įtakos žalingas alkoholio vartojimas.

15. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskyrimas ir jos atlikimas yra kompleksiniai procesai, o bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant ir tą darant tinkamai, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam A. D. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

16. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, 8 kartus skatintas. Tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi. Nuteistojo A. D. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Šiame kontekste aktualu pabrėžti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat tiems, kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Tad aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai A. D. apibūdinančių aplinkybių, šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę A. D. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. D. (A. D.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.