Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-03-04 · Administracinė byla Nr. eI3-894-1066/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-04
Bylos Nr.
eI3-894-1066/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03009-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
"Saulės miestas"
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Heliopolis“, uždarajai akcinei bendrovei „AL Construction“
Administracinė byla Nr. eI3-894-1066/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03009-2020-9Procesinio sprendimo kategorija: 41; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saulės miestas“ skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Heliopolis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „AL Construction“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Saulės miestas“ (toliau – UAB „Saulės miestas“, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 9.4(9.6.E) (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti UAB „Saulės miestas“ 2020 m. liepos 29 d. pateiktą prašymą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Pasak pareiškėjos, ji atliko rangos darbus (adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas). Užbaigus statybos darbus, pareiškėja su rangovu UAB „AL Construction“ kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas), kad gautų reikalingus patvirtinimus, jog statyba užbaigta tinkamai. Departamento darbuotojas nepasirašė statybos užbaigimo akto, nes, pasak atsakovo, egzistuoja neaiškumai dėl Objekto statybos rangoje panaudotų aliuminio kompozicinių plokščių ALBOND 7000 FR eksploatacinių savybių deklaracijos (toliau – Deklaracija), t. y. Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų.

2.1. Nurodo, kad pareiškėja 2020 m. liepos 29 d. papildomai kreipėsi į atsakovą, prašydama įvertinti susiklosčiusią situaciją ir konkrečiai nurodyti pateiktų statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijų trūkumus, t. y. nurodyti, kokių konkrečių teisės aktų šie dokumentai neatitinka, taip pat prašydama paaiškinti, kaip būtų galima šiuos trūkumus pašalinti, kad Objekte įvykdyti statybos darbai galėtų būti priimti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai buvo pateiktas skundžiamas Sprendimas, su kuriuo ji nesutinka.

2.2. Pareiškėja mano, kad skundžiamame Sprendime pateikta atsakovo pozicija yra nepagrįsta, nes:

2.2.1. Sprendime pateikta atsakovo pozicija nėra tinkamai neišreikšta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkančiame administraciniame akte.

2.2.2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri yra įgaliota institucija, užtikrinanti į Lietuvos Respublikos rinką teikiamų produktų atitikimą nacionaliniams ir Europos Sąjungos teisės aktams, patvirtino Deklaracijos tinkamumą, tačiau atsakovas nesigilino ir nepaneigė šių išvadų. Tokiu būdu atsakovo priimtas administracinis aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

2.2.3. Pareiškėjos manymu, Departamentas negali atsisakyti teikti informaciją tik dėl to, kad statybos darbų užbaigimo procedūra yra sustabdyta.

2.3. Taip pat paaiškino, kad skundžiamo Sprendimo teisėtumą atsakovas iš esmės grindžia Departamento 2020 m. kovo 24 d. sprendime pateiktais argumentais, tačiau, pareiškėjos teigimu, nei skundžiamas Sprendimas, nei Departamento 2020 m. kovo 24 d. sprendimas (raštas) neatitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų. Pabrėžia, kad nors ir Departamento 2020 m. kovo 24 d. sprendime (rašte) šiek tiek detaliau nurodomi argumentai, susiję su tariamu Deklaracijos neatitikimu nacionaliniams reikalavimams, tačiau jame nėra nurodomi argumentai ir paaiškinimai dėl CE sertifikato pagal darnųjį standartą LST EN 13830 „Sienos apdaras. Gaminio standartas“, o neaiškūs paaiškinimai dėl tariamo dokumentų neatitikimo statybos techniniam reglamentui STR 2.04.01:2018. Pasak pareiškėjos, tiek Sprendimas, tiek Departamento 2020 m. kovo 24 d. sprendimas (raštas) nėra pakankamai ir tinkamai motyvuoti, yra neaiškūs, o statybos dalyviams neleidžia suprasti savo teisių ir tolimesnės atliktų darbų įteisinimo galimybės. Pareiškėjos teigimu, Sprendime nurodomos teisės normos, kurios iš esmės niekaip nėra siejamos su susiklosčiusiomis situacijos faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.4. Taip pat nurodo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Lenkijos Respublikoje įsisteigusi įstaiga (Instytut Techniki Budowlanej) yra reikalavimus atitinkanti įstaiga, o įvertinimui pateikti sertifikatai ir atitikties liudijimai yra autentiški ir galiojantys. Minėtame Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsakyme pažymėta, kad pateikti dokumentai atitinka visus Reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimus. Taigi tokia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada iš esmės pagrindžia, kad atsakovo nurodyti dokumentų trūkumai neegzistuoja arba nėra pagrįsti. Tai, kad bandymai atlikti Lenkijos Respublikoje, negali apriboti šių produktų naudojimo galimybės Lietuvoje, kai nurodyti bandymai ir produktai atitinka visus Reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimus. Pareiškėja pabrėžia skundžiamo akto prieštaringumą aukštesnės galios teisės aktui.

2.5. Taip pat tvirtina, kad Departamento pozicija, jog dokumentai galėtų būti tikrinami tik pradėjus sustabdytą statybos darbų užbaigimo procedūrą, yra neteisėta ir apriboja statybos dalyvių teisę gauti informaciją apie aktualius teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja negali aiškiai suprasti, ar ginčo statybos dokumentų trūkumai iš tikrųjų egzistuoja, ar šiuos trūkumus įmanoma pašalinti ir koks geriausias būdas išspręsti susiklosčiusią situaciją. Paaiškėjus, kad ginčo produktų dokumentai iš tikrųjų yra netinkami, pareiškėja galėtų reikšti atitinkamas pretenzijas, tačiau tokios galimybės dabar neturi dėl atsakovo pozicijos prieštaringumo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktai išvadai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:

3.1. Nurodo, kad pareiškėja 2020 m. liepos 29 d. rašte reiškė prašymus, kurių esmė yra eksploatacinių savybių deklaracijų, teiktų statybos užbaigimo procedūros metu, įvertinimas teisės aktų reikalavimams atitikimo/neatitikimo prasme. Pasak atsakovo, tokiu atveju aktualus Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas), kuriame detalizuojamos Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, statybos užbaigimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 28 straipsnyje. Paminėtina, kad šis Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, fiziniams asmenims, juridiniams asmenims, taip pat ir pareiškėjai.

3.2. Akcentavo, kad pareiškėja 2020 m. liepos 29 d. prašyme neprašo suteikti administracinę paslaugą ar priimti administracinį sprendimą, todėl, atsakovo manymu, į pareiškėjos tokį prašymą atsakoma laisva forma. Skundžiamame Sprendime Departamentas atsakė į pareiškėjos klausimus, pateikdamas institucijos nuomonę dėl teisės aktų taikymo, nes teisiškai nėra įgaliotas aiškinti Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Reglamento ar kitų šią sritį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, o Departamento specialistų nuomonė negalėjo įtakoti statybos užbaigimo komisijos sprendimų. Taip pat atsakovas mano, kad skundžiamas Sprendimas, kuriame išsakyta nuomonė, kuri pareiškėjai tiesiogiai jokių pasekmių nesukelia, nelaikytinas administraciniu aktu, t. y. ginčijamas Sprendimas nėra administracinis (nei norminio, nei individualaus pobūdžio) aktas, kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, todėl argumentai dėl skundžiamo rašto neatitikimo administracinio akto turiniui nėra pagrįsti.

3.3. Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. vasario 27 d. rašto paaiškino, kad Departamento 2020 m. kovo 24 d. sprendime (rašte) nurodomas nacionalinis atitikties sertifikatas Nr. ITB-2515/W, atitinkantis Lenkijos Respublikos nacionalinius reikalavimus, yra negaliojantis Lietuvos Respublikoje. Šis dokumentas parengtas, vadovaujantis Lenkijos Respublikos teisės aktais, kaip nacionalinis techninis įvertinimas. Taip pat teigia, kad nei Departamento skundžiamas Sprendimas, nei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. vasario 27 d. raštas nėra teisės aktai, todėl pareiškėjos argumentas, kad skundžiamas Srendimas prieštarauja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. vasario 27 d. raštui, kaip aukštesnės galios teisės aktui, yra visiškai nepagrįstas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturi jokios kompetecijos statinių gaisrinės saugos srityje, jos atstovai pagal kompetenciją net nedalyvauja statybos užbaigimo komisijoje.

3.4. Dėl teisės gauti informaciją nurodo, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjos 2020 m. liepos 29 d. prašymo turinį, konstatavo, jog pateiktas atsakymas atitinka Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnyje įvardytą informacijos išsamumo principą, reiškiantį, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija. Įvertinus tai, kokio pobūdžio informacijos (dokumentų) pareiškėja prašė, atsakovas pagal savo galimybes pakankamai išsamiai ir laiku ją pateikė pareiškėjai. Raštas dėl nuomonės pateikimo pasirašytas kompetentingo asmens, nurodyta apskundimo tvarka.

Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su nagrinėjimo rezultatu, t. y. gauto atsakymo turiniu, nesudaro pagrindo konstatuoti jo teisės į prašymo objektyvų ir nešališką nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėja 2020 m. liepos 29 d. kreipėsi į Departamentą, prašydama: 1) <...> konkrečiai nurodyti pateiktų statybos produktų eksploatacinių sąvybių deklaracijų KK2019-067-2 ir KK2019-068-2 (aliuminio kompozicinės plokštės Albond dviejų spalvų) trūkumus, t. y. kokių konkrečių teisės aktų ir kodėl šie dokumentai neatitinka; 2) jeigu aukščiau nurodyti neatitikimai egzistuoja, nurodyti kaip būtų galima šiuos trūkumus pašalinti, kad Objekte įvykdyti statybos darbai galėtų būti priimti. Prašyme nurodė, kad susiklosčiusioje situacijoje jai ir kitiems statybos dalyviams nėra aiškus atsisakymo patvirtinti statybos užbaigimą pagrindas, todėl pareiškėja negali suprasti nurodytų trūkumų, nustatyti, ar nurodyti trūkumai yra pagrįsti ir ar egzistuoja galimybės šiuos trūkumus pašalinti.

4.2. Atsakovas skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 10 d. Sprendimu nurodė pareiškėjai, kad išsako nuomonę, jog prašyme minimi statybos produktai turi atitikti Lietuvos Respublikoje pripažįstamų standartų ar techninių dokumentų reikalavimus. Jei gamintojas gaminiui taiko darnųjį standartą LST EN 13830 “Sienos apdaras. Gaminio standartas“, tokiu atveju gaminiui turėtų būti išduotas CE sertifikatas, kuris ir turėtų būti nurodytas pagrindu eksploatacinių savybių deklaracijoje. Statybos gaminiams, neįtrauktiems į reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, turėtų būti atlikti reakcijos į ugnį (degumo) bandymai pagal LST EN 13823 ir EN ISO 11925-2 standartų reikalavimus ir degumo klasė klasifikuojama vadovaujantis LST EN 13501-1 standarto reikalavimais. Be kita ko, minėtame Sprendime atsakovas tuo pačiu informavo, kad vadovaujantis STR 1.05.01:2017 statybos techninio reglamento 113² punktu, Departamentas nėra įgaliotas ir negali priimti sprendimų dėl galimų statybos užbaigimo tvarkos pažeidimų. Nurodoma, kad IS „Infostatyba“ naujai sudaromos statybų užbaigimo komisijos darbui Departamento paskirtas valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas pagal kompetenciją patikrins atitiktį statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminį statinio gaisrinės saugos reikalavimą, tame tarpe ir panaudotų statybinių produktų atitikties dokumentus.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

5.1. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad minėtų Administracinių bylų teisenos įstatymo teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017).

5.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o, skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2018 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-743-858/2018).

5.3. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Departamento Sprendimas, kuris, teismo vertinimu, negali būti administracinės bylos dalyku, nes jis nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose.

5.4. Nagrinėjamu atveju Sprendime nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, jos teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės pareiškėjai. Todėl teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, sutinka su atsakovo pozicija, kad Sprendimas yra labiau tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių. Skundžiamame Sprendime Departamentas atsakė į pareiškėjos klausimus, pateikdamas institucijos nuomonę dėl teisės aktų taikymo, pabrėžiant, kad Departamento nuomonė negalėjo įtakoti statybos užbaigimo komisijos sprendimų. Tai patvirtina, kad minėtame Sprendime pateikiama nuomonė ir pareiškėjos informavimas jos pateiktų klausimų aspektais. Pareiškėja skunde nurodo, kad jai nėra aišku, kokių konkrečių teisės aktų Deklaracijos neatitinka, taip pat prašydama nurodyti, kaip būtų galima šiuos trūkumus pašalinti, kad Objekte įvykdyti statybos darbai galėtų būti priimti, tokiu atveju visiškai akivaizdu, kad pareiškėja prašo išaiškinimo (tam tikros informacijos suteikimo), o ne priimti konkretų administracinį sprendimą (aktą), kaip teisingai teigia atsakovas. Iš Sprendimo turinio, spręstina, kad Departamentas suteikė informaciją, siekdamas kuo detaliau ir aiškiau atsakyti į pareiškėjos pateiktus klausimus. Iš pateiktų atsakymų teismas daro išvadą, kad tokia informacija pareiškėjai laikytina pakankama ir aiški (suprantama).

5.5. Nepaisant to, spręstina, kad šiuo atveju teisminis procesas pagal pareiškėjos suformuluotą skundo dalyką dėl Departamento Sprendimo kaip individualaus akto panaikinimo yra negalimas. Pareiškėja skundu nenurodo, kokias konkrečias pasekmes jai sukelia Sprendimas, tuo pačiu skunde sutikdama, kad Sprendimu nėra priimtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantis administracinis aktas. Teismo vertinimu, nesant aiškiai nurodytų kilusių ir / ar kilsiančių teisinių pasekmių Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu teismui nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos teisių arba įstatymo saugomų interesų pažeidimą.

6. Pareiškėjos teigimu, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba patvirtino Deklaracijos tinkamumą, dėl to atsakovo priimtas Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėtina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra įgaliota vykdyti statybos produktų rinkos priežiūrą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr.I-1240 įgyvendinimo“ (2.6. papunktis). Tuo tarpu Departamentui yra suteikta kompetencija tikrinti statinių atitiktį statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminį statinio gaisrinės saugos reikalavimą. Taigi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neatlieka jokių veiksmų statinių gaisrinės saugos srityje, todėl šioje situacijoje pareiškėja remiasi klaidinga prielaida, kad gali vykti teisės aktų konkuravimas, nors toks konkuravimas dėl skirtingų institucijų kompetencijų negali atsirasti nei tarp priimtų minėtų institucijų sprendimų tarpusavyje, nei su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr.I-1240 įgyvendinimo“ atžvilgiu).

7. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos manymo, kad Departamentas negali atsisakyti teikti informaciją tik dėl to, kad statybos darbų užbaigimo procedūra yra sustabdyta, pažymi, kad atsakovo Sprendime pateikta bendro pobūdžio informacija, įvertinus tai, ko buvo prašoma pareiškėjos prašyme, t. y. nuomonė, kad produkto gamintojas, vadovaujantis Reglamento Nr. 305/2011 nuostatomis, privalo pasirinkti kokioms tiekimo rinkai sąlygoms bus priskiriamas produktas. Departamentas iš esmės pateikė bendrus teiginius (informaciją), kokiais atvejais produkto eksplotacinių savybių Deklaracija būtų laikoma tinkama, t. y. suteikė pareiškėjai informaciją, nevertindamas konkretaus gamintojo produkto ir nepriimdamas konkretaus administracinio akto ar įsipareigodamas priimt ateityje, nes to padaryti iš esmės negali. Pareiškėja remiasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, tačiau kituose argumentuose nurodė, kad prašė patikrinti teikiamus dokumentus ir nurodyti jų trūkumus. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų taikomas jame nurodytai informacijai ar dokumentams (1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 p., 5 straipsnis), t. y. tokiai informacijai, kuria institucija jau disponuoja. Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu, nes pateikė su asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimu nesusijusį kreipimąsi (Viešojo administravimo įstatymo (iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios redakcijos) 2 straipsnio 14 dalis). Kaip nurodo pati pareišėkja, prašymas buvo susijęs su tam tikrų aplinkybių vertinimu. Todėl buvo taikyta administracinė procedūra, kurią reglamentuoja Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų šioje situacijoje netaikytinas.

8. Dėl pareiškėjos teiginio, kad skundžiamo Sprendimo teisėtumą atsakovas iš esmės grindžia Departamento 2020 m. kovo 24 d. sprendime pateiktais argumentais, tačiau nei skundžiamas Sprendimas, nei Departamento 2020 m. kovo 24 d. sprendimas (raštas) neatitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai administracinio akto turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio akto priėmimo motyvai, turi tiek materialinį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Tuo tarpu, kaip jau minėta, Departamento Sprendimas nelaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.).

9. Pažymėtina, kad, teismo vertinimu, kiti pareiškėjo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos inicijuojamas ginčas patenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.

10. Įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavęs pareiškėjos argumentus, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprndimas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėjos skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad jis iš esmės sukeltų pareiškėjai apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes. Tokiu atveju pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Netenkinus pareiškėjos skundo pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti UAB „Saulės miestas“ 2020 m. liepos 29 d. pateiktą prašymą.

13. Taip pat nagrinėjamu atveju pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saulės miestas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasGediminas Užubalis